[rokoko]

Nors teigiama, kad sveikiausia valgyti vaisius, kurie auga gimtinėje, tačiau neragauti „ateiviai“ iš svečių kraštų taip pat kelia smalsumą. Kai kurių vien išvaizda ko verta, o dar nežinia ką reiškiantis pavadinimas ir viliojanti paslaptis viduje – neragautas skonis.

[rokoko]

Kinkanai

http://iy.delfi.lt/norm/101624/4391976_xpfohi.jpeg

Kinkanai vaisių lentynose pasirodė jau senokai ir iš karto pribloškė savo kaina – keliasdešimt litų už kilogramą. Tačiau šie miniatiūriniai pailgi citrinų ir mandarinų vaisius primenantys gražuoliukai gana lengvi ir saują paskanauti įsigyti įmanoma. Juolab kad teigiama, jog viename vaisiuje, kuris iš tiesų yra uoga, slypi visa vitamino C dienos dozė.

Kinkanų odelė oranžinė, labai glotni ir plona. Saldžiarūgštis minkštimas, kaip ir apelsino, sudarytas iš skiltelių. Kiekvienoje skiltelėje yra sėklų. Valgyti reikia su odele, kuri saldi ir įdomaus išraiškingo skonio. Valgant nuluptą pusė skanumo ir grožio prapuola.

Aštriu peiliu supjausčius griežinėliais, galima drąsiai puošti bet kokį patiekalą ar skaninti gėrimus – ne tik gaiviuosius. Tinka dėti į arbatą. Dera su įvairia mėsa – kiauliena, ėriena, antiena, žuvimi ir jūros gėrybėmis.

Juos galima valgyti vienus arba pjaustyti į salotas ar desertus. Jei pavirsime sirupe ar išvirsime uogienę, tiks prie paukštienos, o aplieti šokoladu – desertui. Kepti kinkanai primena imbierus ir gali būti naudojami pikantiškam garnyrui.

Perkant reikia apžiūrėti, ar sveika žievelė, nesumaigytas ir nesudaužytas pats vaisius, o paskui laikyti šaldytuve, nors kambario temperatūroje išsilaiko beveik savaitę.

Kinkanai kilę iš Kinijos ir Japonijos. Rytų kultūroje šie augalai simbolizuoja turtą, auksą ir prabangą. Rytuose kinkanai drauge su persikais yra laimingų Naujųjų metų simbolis. Citrusinių vaisių mėgėjai tikina, kad kinkanai – skaniausi ir geriausi citrusiniai vaisiai vien jau dėl to, kad jų nereikia lupti ir puikiai malšina troškulį.

Kinkanų vaisiuose yra daug angliavandenių, kalio druskų, kalcio, fitoncidų. Kaip ir visuose citrusiniuose, juose randama nemažai vitamino C, karoteno. Kinkanuose esančios bioaktyviosios medžiagos padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, lengvina kosulį, gydo grybelines ligas. Tose šalyse, kur gausiai auga kinkanai, moterys jų vaisius valgo svoriui reguliuoti. O vietnamiečiai juos laiko geriausiu vaistu nuo pagirių.

Gali augti kambaryje

Vargu ar tikras augalų mylėtojas nesusigundys pažiūrėti, kas užaugs iš pasodintos kinkano sėklos. Daiginti reikia kaip ir bet kurį citrusą – neužkasant sėklos giliai. Labiausiai tinka citrusams arba rožėms skirta žemė. Kinkanas itin mėgsta rytinę palangę. Optimali šiluma augti – 18–25 laipsniai. Retkarčiais reikia apipurkšti minkštu vandeniu.

Žiemą, esant trumpai dienai, citrusinius augalus pageidautina laikyti tokioje patalpoje, kur temperatūra 5–14 °C. Prie tokios temperatūros augalas „užmiega“ ir jam nereikia gero apšvietimo. Jei augalas laikomas patalpoje, kur temperatūra siekia 18–22 °C, pageidautina papildomai apšviesti 3–4 valandas per parą.

Salotos su kinkanais

4 trūkažolių gūželės, 100 g kinkanų, vieno apelsino sultys, 100 g jogurto, 2 šaukštai saulėgrąžų aliejaus, žiupsnelis cukraus, druskos, pipirų, saujelė riešutų (tiks visi, kuriuos mėgstame, tik stambesnius reikia susmulkinti).

Trūkažoles nuplaukime, perpjaukime pusiau, nupjaukime kotelius, supjaustykime piršto storumo juostelėmis. Kinkanus supjaustykime plonais griežinėliais. Užpilą gaminkime iš jogurto, aliejaus ir apelsinų sulčių, gerai išmaišę supilkime ant salotų ir apibarstykime riešutais.

Pasifloros

http://iy.delfi.lt/norm/101624/4391981_JANLWq.jpeg

Pasiflora (ant egzotiškų sulčių pakelio jos dažniau įvardijamos angliškuoju vardu marakuja) kilusi iš Pietų Amerikos atogrąžų ir laikoma afrodiziaku. Tačiau tai anaiptol ne vienintelė geroji jos savybė.

Vaisiuose daug vitaminų A, B, C bei mineralinių medžiagų – fosforo, geležies, natrio. Ypač daug kalcio: 100 g šių vaisių jo yra net 360 mg. Todėl smaguriaudami šiais vaisiais sustiprinsime stuburą, išvengsime osteoporozės. Pasifloros mažina karštį ir normalizuoja žarnyno veiklą, net padeda greičiau užmigti. Teigiama, kad jos sustiprina vaistų nuo depresijos poveikį.

Prinokusių pasiflorų spalva – nuo raudonos, tamsios purpurinės iki geltonos. Jos apvalios, o skonis gaivinantis, saldus ir kiek rūgštokas. Neprinokusius vaisius galime pažinti iš lygaus ir kietoko paviršiaus, o prinokusių odelė būna tarsi išraižyta gilių rievių. Viduje – sėklytės, turinčios specifinį aromatą.

Pasifloros valgomos šviežios, naudojamos padažams, desertams. Vaisiaus minkštimas sultingas ir kvapus. Jo dedama į ledus, putėsius, kremus, kuriems suteikia savotišką skonį ir nudažo geltonai oranžine spalva.

Iš minkštimo gaminamos sultys, įvairūs gėrimai, želė, verdamas džemas. Iš sėklų spaudžiamas aliejus.

Tačiau itin jautriems ir alergiškiems žmonėms šie vaisiai gali sukelti alergiją. Tad vertėtų jų iš pradžių ragauti saikingai. Beje, pasifloros gana kaloringos.

Produktai, kurių sudėtyje yra Passiflora incarnata, plačiai vartojami visoje Europoje nuo nemigos, padidėjusio dirglumo, nervingumo, padažnėjusio širdies plakimo, sustiprėjusio prakaitavimo bei priešklimakteriniu ir klimakteriniu laikotarpiu. Manoma, kad augalas neturi šalutinio poveikio, nėra duomenų apie jo nepageidaujamą sąveiką su kitais raminamaisiais augaliniais produktais.

Dekoratyvus

Tačiau mes pasiflorą geriau pažįstame kaip dekoratyvinį augalą, mat šis vazonėlyje augantis vijoklis pasižymi įspūdingais ir labai neįprastais žiedais. Geromis sąlygomis auga greitai, ūseliais kabinasi už atramų.

Lapai stambūs, karpyti į 3–5 dalis, kai kurių rūšių su ryškiu spalvingu pakraščiu. Apie 60 rūšių pasiflorų vaisiai valgomi, kai kurių rūšių – labai skanūs ir stambūs, todėl jos specialiai auginamos plantacijose.

Raudonžiedė pasiflora (Passiflora incarnata) šiltnamyje ar žiemos sode gali užaugti iki 9 m ilgio. Jos lapai triskilčiai, žiedai pavieniai, 7–9 cm skersmens, rausvi ar melsvi, kvepia alyvomis. Vaisiai žali, vidutinės slyvos dydžio, plona ir minkšta odele. Prinokę nukrenta. Juose daug didelių sėklų, minkštimo mažai.

Dauginama sėklomis, auginiais ir šakniastiebio gabalėliais. Sėklas reikia nuplauti, apdžiovinti ir pasėti, bet neužberti žemėmis, nes sudygsta tik šviesoje. Daigai turėtų pasirodyti po 2–4 savaičių.

[rokoko]

Karambolos

http://iy.delfi.lt/norm/101624/4391975_vO46pi.jpeg

Šie vaisiai savo išvaizda tiesiog traukia akį. Kulinarijos knygose išvydus gražia valgoma žvaigžde papuoštus desertus ar antruosius patiekalus galime atpažinti karambolos griežinėlius. Mat jos yra pailgi, iki 10–12 cm ilgio, keturių arba penkių briaunų formos vaisiai. Odelė žalsva arba rausva, plona, su vaškiniu apnašu, valgoma.

Minkštimas žalsvas, skaidrus, su keliomis valgomomis sėklelėmis, saldžiarūgštis, primena kai kurių rūšių obuolius, šiek tiek ananasus ir kivius, sultingas. Vaisiuose yra kalcio, magnio, geležies, vitaminų A ir C. Dažniausiai valgomi švieži vaisiai. Juos gana ilgai galima laikyti kambario temperatūroje.

Auginamos rūgščios ir saldžios karambolos, o kai kurie jų augintojai iš jų gamina skanų vyną. Gaminamos ir sultys, džemai, želė, karambolos cukruojamos ir džiovinamos. Ten, kur neauga, o yra atvežamos, dažniausiai valgomos šviežios, pagardina vaisių mišraines, tinka prie mėsos ir žuvies. Itin nuostabiai papuošia taures su gėrimais. Taip pat jomis galima dekoruoti kepinius, želė tortus, desertus.

XVIII a. Europoje karambola buvo populiarus žiemos sodų augalas. Ryškiai rausvi, kvepiantys žiedai kabo vienoje kekėje su prinokusiais ir nokstančiais vaisiais – ir taip beveik visus metus. Plunksniški lapai nakčiai užsiveria, šakos nusvyra. Ir dabar daug kur auginama dėl dekoratyvumo. Tinkamomis sąlygomis gaunami trys derliai per metus, po 100 kg ir daugiau vaisių nuo medžio.

Kodėl nepasėjus?

Karambolas irgi galima pamėginti pasisėti. Iš vaisiaus išimtas nepažeistas sėkleles reikia iškart sėti į vazonėlį po kelias. Patinka šiluma ir drėgmė. Vasarą laikykime pietų pusėje, 30 °C temperatūroje. Žiemą pageidautina ne mažiau nei 18 °C. Kuo šalčiau, tuo turi būti mažiau drėgmės, nes ima pūti šaknys. Žemę imkime derlingą, reikia gero drenažo. Sėjinukai žydėti gali jau 3–4 metais.

Rambutanai

http://g2.delfi.lt/images/pix/300x188/bd044f8/file53411783_114413df.jpg

Rambutanai atrodo itin egzotiškai, nes yra plaukuoti ar net dygliuoti, šiek tiek primena jūros ežiuką, tik raudoną ar oranžinį. Jie slyvos dydžio, kieta odele, kuri gana gausiai plaušuota. Šviežių vaisių plaušeliai būna purpuriniai arba oranžiniai, žaliais galiukais. Ilgiau laikytų vaisių plaušeliai paruduoja.

Rambutano medis žaliuoja visus metus ir laikomas populiariausiu vaismedžiu visoje Pietų Azijoje. Gamtoje užauga 8–10 m aukščio. Kultūriniai medžiai dažniausiai mažesni, 3–5 m aukščio. Žiedai smulkūs, 2,5–3 mm skersmens, sudaro apie 30 cm ilgio šluoteles. Dauguma atsiveria tik dieną, silpnai saldžiai kvepia.

Rambutanai yra artimi ličių giminaičiai, abiejų minkštimai sunkiai atskiriami – panašūs į drebučius, su kauliuku viduryje, yra gaivaus, švelnaus salsvai rūgštoko skonio. Kai kurių rūšių labai saldūs, o kai kurių – itin rūgštūs. Rambutanai ne tokie aromatingi kaip ličiai. Rambutanų pavadinimas kilęs iš žodžio, reiškiančio plaukus. Galbūt todėl jie kartais vadinami plaukuotaisiais ličiais.

Turi daug vitamino C, kalio, azoto, magnio, kalcio, fosforo, geležies. Manoma, kad šis vaisius puikiai valo organizmą. Gardėsiu laikomi spraginti rambutanų kauliukai, kurie kituose šaltiniuose įvardijami kaip nevalgomi.

Prieš vartojant rambutanus patariama atšaldyti. Dedami į jogurtą, ledus, nekeptus vaisinius tortus, kitus desertus, cukruojami. Taip pat tinka prie kinų virtuvės ir mėsos patiekalų.

Skanu vaisių valgyti natūralų arba, perpjovus pusiau ir išėmus kauliuką, dėti į vaisių salotas. Patiekalą, tinkantį prie kokteilių, galima pagaminti iš rambutanų, kumpio ir gražgarsčių su aliejaus ir citrinų padažu.

Žiedai – po 5–6 metų

Rambutanai dauginami sėklomis, kuo jos šviežesnės, tuo geriau. Išimtas iš vaisių sėklas pasėkime į lengvą durpinę žemę. Kol sudygs, laikykime apie 25 laipsnių temperatūroje. Gerai auga visus metus šiltoje, šviesioje vietoje. Temperatūrai nukritus iki 10 laipsnių ima nykti. Vasarą laistomi gausiai, žiemą – saikingai.

Gamtoje iš sėklų išaugę rambutanai pradeda žydėti sulaukę 5–6 metų amžiaus.

[rokoko]

Ličiai

http://iy.delfi.lt/norm/101624/4391977_02tuw9.jpeg


Šiek tiek didesni už lazdynų riešutus ir mažesni už slyvas ovalūs vaisiai. Raudoni, žvynuota žievele ir nevalgomu branduoliu – rudu kauliuku. Minkštimas apie jį skaidrus. Švelniai saldžiarūgščiai, gaivūs, pikantiški, šiek tiek primena muskatą.

Ličių maistinę vertę nulemia gausi biocheminė sudėtis. Juose yra daug vitamino C, 100 g minkštimo rasime 0,9 g baltymų, 0,3 g riebalų, 16,8 g vertingų angliavandenių bei 0,5 g mineralinių medžiagų – kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies. Kinijoje juos valgo jau 2 tūkstančius metų. Vaisiai susitelkę į kekes, todėl juos dar vadina vynuogėmis kietame apvalkale. Pas mus jie paprastai parduodami ne kekėmis.

Manoma, kad ličiai kilę iš Kinijos ir Pietryčių Azijos. Dabar auginami Indijoje, Izraelyje, Tailande, Pietų Afrikoje, iš kur jie daugiausiai eksportuojami į Europą. Vaisiai pradedami rinkti vos pradėję nokti, nes ant medžio jie greitai pernoksta ir tampa neskanūs. Kambario temperatūroje jie pradeda gesti jau po 2–3 dienų.

Dažniausiai ličiai valgomi švieži, prieš vartojimą patartina atšaldyti. Šie vaisiai pagardina vaisių ir daržovių salotas. Tinka su ananasais, kiviais, bananais, apelsinais. Ličių galima dėti į jogurtus, ledus, nekeptus vaisinius tortus, patiekti su plakta grietinėle.

Kinų virtuvėje jie derinami su mėsos valgiais. Galima išmėginti ir su paukštienos bei žuvies patiekalais. Ten, kur ličiai auga, iš jų gaminamas ir vynas bei sultys, jie konservuojami, verdami kompotai ir sirupai.

Rytų medicina mini, kad ličiuose esančios veikliosios medžiagos stimuliuoja inkstų ir kepenų, valančių kraują, darbą. Sergantiesiems tuberkulioze, astma, bronchitu ličiuose esančios medžiagos palengvina kvėpavimą.

Taip pat manoma, kad ličiai padeda normalizuoti cukraus kiekį kraujyje sergant diabetu ar hipoglikemija. Jie dar mažina ir kraujo spaudimą: pakanka suvalgyti per dieną 10 vaisiukų, kad pagerėtų savijauta.

Japonijos mokslininkai nustatė, kad ličiai degina riebalus. Grupė tiriamųjų du mėnesius kasdien gaudavo vaisiaus ekstrakto ir nepraktikavo jokių dietų ar fizinių pratimų. Palyginti su kontroline grupe, jiems sumažėjo liemens apimtis, poodinis riebalų sluoksnis.

Kauliuką – į vazoną

Iš ličio kauliuko galima užsiauginti kambarinį augalą – dieną pamirkyti drungname vandenyje ir sodinti į durpes, sumaišytas su smėliu. Į žemę kišti tik pusę kauliuko buku galu žemyn. Laikyti šiltai, o pirmieji daigai pasirodo po 1 ar 2 savaičių. Kol augalas mažas, auginkime ant rytinės ar vakarinės palangės.

Žiemoja numetęs lapus. Gamtoje ličių medžiai užauga net iki 9 metrų, nors pasitaiko ir krūmų. Derlių duoda tik po 20 metų, tačiau dera visus metus, todėl beveik visada jų galime rasti parduotuvėse.


Mangostaninė garcinija

http://iy.delfi.lt/norm/101624/4391980_vCQdR2.jpeg

Ji priskiriama skaniausių pasaulio vaisių dešimtukui. Žinoma istorija, kad karalienė Viktorija yra pažadėjusi riterio titulą tam, kas atneš jai šviežutėlį vaisių. Tuomet, kai nebuvo šaldytuvų ir lėktuvų, tai buvo gana sudėtinga, nes vaisių įmanoma transportuoti 10–13 laipsnių temperatūroje, o nuskintas pusžalis, jis, nors ir sunokęs kelionėje, neturi charakteringo aromato, dėl kurio ypač vertinamas. Turint omenyje, kad tai atogrąžų augalas, kur temperatūra gerokai didesnė, o dar ilga kelionė iki Anglijos, tad vargu ar kas tą titulą gavo.

Dabar prekybos centruose galima aptikti ne tik šių vaisių sulčių, bet ir jų pačių. Garcinijos yra maždaug mandarino dydžio, tamsiai violetinės, o prie kotelio mėsingų lapelių vainikėlis. Valgomoji skanioji dalis yra viduje, pasislėpusi po stora oda, kuri sudaro apie trečdalį vaisiaus storio. Vidus panašus į nuluptą mandariną, tik baltos spalvos.

Norint vaisių nulupti, reikia jį paimti koteliu žemyn ir aštriu peiliu aplink vaisių per vidurį atsargiai pjauti žievelę. Nuėmę viršutinę dalį, pamatysime minkštimo skiltis savotiškame žievės puodelyje, jį galima ištraukti šakute. Žievės likučiai skonį gadina, apkartina. Tačiau ten, kur šie vaisiai auga, jie nuo senų laikų buvo ypač vertinami būtent dėl žievės gydomųjų savybių.

Ją džiovindavo, maldavo ir plikydavo arbatą. Mangostanas vienas iš nedaugelio medžių, kuriems nereikia priemonių, apsaugančių nuo kenkėjų ir ligų, todėl tikriausiai tą galima daryti ir dabar, tačiau mūsų liaudies medicinoje jis nebuvo naudojamas, tad nėra ir rekomendacijų ar žinių apie leistiną koncentraciją. Šiuolaikinėje kosmetikos pramonėje šis augalas naudojamas gana plačiai, gaminami kremai bei losjonai.

Manoma, kad garcinijos suteikia energijos, stiprina imuninę sistemą, sąnarius, slopina alergines reakcijas, gydo opas. Vaisiuose daug vitaminų C ir E bei aktyvių elementų, vadinamų ksantonais, kurie yra vienas stipriausių gamtoje egzistuojančių antioksidantų, be to, stimuliuoja endokrininę sistemą ir širdies veiklą.

Lapų ir žievės nuoviras gelbsti nuo dizenterijos, viduriavimo ir karščiavimo. Dėl mangostaninės garcinijos sultyse esančių ksantonų organizmo pH natūraliai padidėja ir pagerina ląstelių gebėjimą įsisavinti deguonį.

Auginti sunku

Mangostaninė garcinija užauga iki 25 m aukščio. Laja piramidės formos, žievė juodai rudos spalvos. Žiedas žaliais mėsingais žiedlapiais su raudonomis dėmėmis. Medis vaisius pradeda vesti apie 9–10 gyvenimo metus, tačiau veda juos du kartus, o gyvena iki 100 metų. Augalas lepus ir gana sunkiai dauginamas.

Dažniausiai jį sėja, o sėklos savo daigumą gali prarasti per keletą dienų. Išdygsta greitai, tačiau auga labai lėtai. Reikia saugoti nuo tiesoginių saulės spindulių ir reguliariai laistyti. Iš daigynų į sodus perkeliamas tik po 2–3 metų, o paskui labai bijo sausrų ir skersvėjų, tuo, matyt, ir paaiškinamas vaisių brangumas.

Tad vargu ar gaminsime jų salotas, tačiau skiltelė prie taurės putojančio vyno šventinę naktį gali būti puiki pažintinė akimirka gurmanams.

[rokoko]

FIGOS

http://www.gaminunamie.lt/files/Figos.jpg

Manoma, kad figas pirmieji auginti pradėjo senovės egiptiečiai. Egiptas iki šiol išlieka vienas didžiausių figų eksportuotojų. Šis egzotiškas vaisius – vienas seniausiai žmonijos vartojamų vaisių, vertingas dėl gausybės vitaminų ir mineralinių medžiagų. Iš saldžių vaisių figos vienos naudingiausių, nes dėl didelio kiekio kalio gerina širdies ir kraujagyslių veiklą, mažina spaudimą, rekomenduojamos sergantiems mažakraujyste. Džiovintos figos Lietuvoje ne naujiena. Tačiau aptikę šviežių, vis dar sutrinkame: ką su jomis daryti?

Pavyzdžiui, prancūzai figas troškina ir valgos su žąsų kepenėlių paštetu – tai jų virtuvės delikatesas. Šalyse, kuriose figos auginamos, populiaru virti jų uogienę. O jūs galite pabandyti keletą kitokių patiekalų su šviežiomis figomis – jų odelė taip pat valgoma. Nepamirškite, kad figos greitai genda, todėl jas suvalgyti reikia per porą dienų.

*Šviežios figos labai tinka kompotams – paskaninkite muskato riešutu, medumi, cinamonais, tarkuota citrinų žievele.

*Kryžmai prapjovę vaisiaus viršų, figas galite apie 10 min pakepti 180 laipsnių karščio orkaitėje. Į įpjovas prieš kepdami įpilkite brendžio, po šaukštelį sviesto ir medaus, apibarstykite smulkintomis pistacijomis ar kitais mėgstamais riešutais, cinamonais. Patiekti galite su plakta grietinėle ar jogurtu.

*Nesaldus variantas – nuplautas figas įpjauti iš viršaus, į įpjovą įdėti fetos sūrio arba migdolų ir maskarponės sūrio, apvynioti vytintu kiaulienos kumpiu ir kepti ant grotelių arba orkaitėje panašiai kaip ir desertą.

*Figų galite pasipjaustyti į pusryčių košę su kitais vaisiais, medumi ir riešutais.

*Figos taip pat tinka į žalių lapų salotas su ožkos sūriu, graikiniais riešutais ir aliejumi, citrinų ar acto ir medaus užpilu.

Keptos figos su pistacijomis bei cinamonu

Reikia:

3 figų
3 a. šaukštelių sviesto
3 v. šaukštų šv. medaus
3 a. šaukštelių brendžio (g. b. vynas ar citrinos sultys)
3 v. šaukštų išlukštentų pistacijų
1 a. šaukštelio cinamono
3 v. šaukštų graikiško jogurto (g. b. natūralus)

Figas nuplauname, nusausiname ir, įpjovę iki pusės, padaliname į 4 skilteles. Sudedame į kepimo indą. Į kiekvienos figos vidų, atsargiai praskėtę, dedame sviesto šaukštelį, įpilame brandžio, supilame medų, stambiai smulkintas pistacijas bei užbarstome cinamonu. Orkaitę įkaitiname iki 180-190 °C temp. (geriausiai būtų įjungti grill'io funkciją), kepame apie 15 min. arba kol figos taps minkštos ir karštos.

Patiekti šiltas su išsiskyrusiu padažu bei jogurto šaukšteliu. Šiltas, gurmaniškas desertas gali nustebinti net išrankiausius svečius.

http://www.anonsas.lt/f/image/filename/0/4/46280/DSC_4550.jpg

[rokoko]

AVOKADAI

http://www.anonsas.lt/f/image/filename/0/5/53087/42-20529042.jpg

Avokadas – tamsiai žalio atspalvio, kriaušės pavidalo kaulavaisis, kuris 7-20 cm ilgio, 7-10 cm skersmens ir 250-600 g svorio. Vaismedis pradeda derėti po 4-5 metų. Vaisiai skinami jiems nesunokus. Jei derlius surenkamas per anksti, jo pilnai subrandinti neįmanoma. Toks vaisius praranda aromatą ir jam būdingas savybes.

Vaisiaus nauda

Tai aukščiausios kokybės baltymų, geriausių riebalų ir maistingiausių angliavandenių šaltinis. Jo minkštime susikaupia 15-35% riebalų (labai kokybiškų aliejų). Tai idealus maistas visiems, nevalgantiems gyvulinės kilmės riebalų. Minkštime yra 1,5–2,1% gerai įsisavinamų baltymų, mineralinių medžiagų, ypač vario (jis būtinas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai), vitaminų C, E, D, K, B1, B2, B6, biotino, karotino. Vaisiuose yra ir lecitino, teigiamai veikiančio nervų sistemą, taip pat ir angliavandenio manoheptuliozės, kuris sugeba tirpinti riebalų perteklių ir mažina cukraus kiekį kraujyje. Tai labai svarbu visiems, sergantiems diabetu ar turintiems viršsvorio, nes jiems reikia riboti angliavandenių kiekį maiste. Be to, manoheptuliozė maitina smegenų ląsteles, taigi žmogus būna žvalesnis, darbingesnis. Taip pat žinoma, kad avokaduose esančios veikliosios medžiagos gerina skrandžio rūgšties sekreciją, o kartu ir baltymų virškinimą.

Vaisiuose gausu lecitino, kuris reguliuja medžiagų apykaitą, aktyvina smegenų ląstelių veiklą, valo kraujagyslių sieneles, saugo kepenis nuo riebalų kaupimosi. Taip pat vaisuose yra 0,8-4,4 proc. baltymų, 1,2-10 proc. angliavandenių, maistingame minkštime – vitaminų A, C, riboflavino, niancino ir kt.

Pablogėjus virškinimui ar patyrus stresą, patariama valgyti daug avokadų. Tai taip pat puikus trumposios atminties funkcionavimo energijos šaltinis bei vaisius, kuriame daug augalinių baltymų, todėl dažnai rekomenduojamas žindančioms motinoms.
Nors avokado vaisiai yra labai kaloringi - 100 g jų tiekia 224 kcal - jis - puikus lieknėjimo stimuliatorius tiek valgant vieną, tiek salotų ar padažų sudėtyje!

Prinokusių avokadų "kaukė" (riebalai) kovoja su smulkiom raukšlėlėm, puikiai drėkina odą. Norite švelnių ir žvilgančių plaukų? Valgykite daug avokadų.

Beje, svarbūs klinikiniai tyrimai parodė, kad avokadai turi antivėžinių medžiagų (gelbsti nuo burnos vėžio, padeda akims;

Avokadų kilmės šalis yra Centrinė Amerika ir Meksika. Pastaruoju metu šie vaisiai tapo tokie populiarūs, kad juos imta auginti Jungtinėse Amerikos Valstijose, Karibų salose, Filipinuose, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Alžyre, Pietų Ispanijoje, Pietų Prancūzijoje, Graikijoje, Izraelyje ir Egipte.

Avokados auga ant medžio, kuris gali išaugti iki 20 metrų aukščio. Medžio lapai esti tamsiai žalios spalvos, pailgi (15–25 cm.), tarp jų galima surasti beveik visus metus derančių vaisių.
Pastaruoju metu yra išvesta įvairiausių rūšių avokadų (daugiau nei 600 veislių), besiskiriančių ne tik savo dydžiu, spalva (kaulavaisio odelė gali būti žalia, rusva ar net raudona), bet ir minkštimo skoniu bei konsistencija.

Kada avokada yra tinkama vartoti?

Nuo medžio avokados skinamos neprinokusios. Nuskinti vaisiai per 2–10 dienų įgyja jiems būdingą skonį ir aromatą. Nusipirkus dar neprinokusias kietas avokadas, reiktų jas prinokinti. Geriausia tai padaryti suvyniojant jas į popierių ir laikant kambario temperatūroje tol, kol jos suminkštės. Vertėtų žinoti, jog avokados – subtropiniai vaisiai, todėl jų negalima laikyti šaldytuve. Avokados yra tinkamos vartoti, kai jas nestipriai paspaudus pirštu, atsiranda nedidelis įdubimas, o papurčius patį vaisių, girdėti viduje esančio kauliuko barškėjimas. Prinokusių avokadų nederėtų ilgai laikyti, nes jos greitai genda.

Avokados maistinės savybės

Avokada – tai angliavandenių ir baltymų šaltinis. Jos minkštime yra 15–35 proc. riebalų, kurie ypač svarbūs nevalgantiems gyvulinės kilmės riebalų. Taip pat avokadose gausu įvairiausių mineralinių medžiagų (pvz., vario, kuris būtinas kraujo raudoniesiems kūneliams susidaryti), taip pat vitaminų B1, B2, B6, C, D, E, K. Šiuose vaisiuose yra karotino, biotino ir lecitino. Pastarasis teigiamai veikia nervų sistemą.

Manuheptuliozė – angliavandenis, esantis avokados sudėtyje, tirpdo riebalų perteklių organizme ir mažina cukraus kiekį kraujyje. Įvairios kitos avokadose esančios veikliosios medžiagos gerina skrandžio rūgšties sekreciją ir baltymų virškinimą. Beje, avokados yra labai kaloringos – 100 gr/233 kcal.

Avokadų paruošimas valgymui

Dažniausiai avokados valgomos šviežios. Iš perpjauto vaisiaus išimamas kaulas, nulupama odelė. Kad avokados minkštimas neparuduotų (riebiosios rūgštys šviesoje greitai oksiduojasi), ant jo reiktų užlašinti citrinos sulčių.

Avokados puikiai tinka gaminant salotas, įvairius šaltus patiekalus, taip pat šis vaisius dera prie žuvies ir jūros gėrybių (krevečių, krabų) patiekalų. Iš avokadų gaminama tyrė (kartais ją vietoj sviesto tepa ant skrudintos duonos), o Karibų valstybėse ir Filipinuose daromi avokadų ledai bei kokteiliai.

Kaip auginti avokado medelį

Sakoma, jog iš avokado kaulo galima išsiauginti gražų kambarinį medelį.
Avokado vaisiaus kauliuką kelias dienas pamirkykite vandenyje (kitų nuomone, mirkyti nereikia, tiesiog padžiovinti keletą dienų ir pasodinus, po truputį laistyti) ir kiškite kaulą bukuoju galu į žemę iki pusės. Neužpilkite žemėmis - gali pradėti pūti.
Kai augaliukas kiek paaugs - reikia nugnybti viršūnę, kitaips medelis nesišakos, styros it meškerė.

Avokado medelis nemėgsta tiesioginių saulės spindulių ir chloruoto ar kalkėto vandens. Kenčia nuo sauso oro. Jam reikalingas minkštas vanduo. Dažnai ir greitai ima ruduoti lapai iš apačios.

http://www.anonsas.lt/f/image/filename/0/5/53089/42-23441779.jpg

[rokoko]

Avokado ir vėžių salotos

Jums reikės:

Avokado 1vnt
Vėžių uodegų 50g

Pomidorų 1vnt

Kiaušinių (virtų) 1vnt
Krapų
Majonezo 30g
Laimo sulčių
Druskos, pipirų

Paruošimas:

Avokadą perpjauname per pusę, išimame kauliuką, apšlakstome citrinų sultimis (avokadas turi buti minkštas). Nuo pomidorų nuvalyti odelę, supjaustyti į 4 dalis, išimti pomidoro vidurio minkštimą su sėklomis, supjaustyti kubeliais. Kiaušinius – taip pat kubeliais. Sumaišome pomidorus, kiaušinius, sukapotus krapus, vėžio uodegėles, majonezą, druską, pipirus. Salotas dedame į avokadą. Galima avokado minkštimą prieš tai išimti su šaukštu, supjaustyti kubeliais ir įdėti į salotas.

Avokado salotos su brendžio padažu

Jums reikės:

Avokado 1vnt
Bulvių (virtų) 100g
Rūkyto kumpio 50g
Konservuotų Žirnelių 20g
Salotų lapų

Padažui:

Brendžio 20g
Medaus 20g
Cukraus (rudojo) 5g
Garstyčių 20g
Laimo sulčių 5g

Paruošimas:

Avokadą pjaustome riekelėmis, bulves - žiedais, kumpį - juostelėmis. Padažui reikia sumaišyti garstyčias su medumi, įpilti brendžio. Išmaišytą cukrų su citrinos sultimis supilti į padažą, vėl gerai išmaišyti. Supjaustytas daržoves užpilame padažu ir išmaišome. Į lėkštę ant salotų lapų dedame paruoštą masę, pabarstome konservuotais žirneliais.

Avokadas su ikrais

Jums reikės:


Avokado 1vnt
Majonezo 50g
Citrinos 0,5vnt
Kiaušinių (virtų) 1vnt
Druskos, kurkumos
Juodųjų ikrų 20g

Paruošimas:

Avokadą supjaustyti puselėmis, išimti kauliuką, apšlakstyti citrinos sultimis. Majonezą sumaišyti su sutarkuotu kiaušiniu, citrinos sultimis, druska ir žiupsneliu kurkumos. Ant avokado dedame majonezo padažą, ant viršaus dedame ikrus, puošiame citrinos skiltelėmis.

Avokado salotos su granatais

Reikės:
300 g virto kumpio (virtos paukštienos ar kitokios mėgstamos mėsos)
2 avokadai
1 granatas
200 g žalių salotų lapelių
50 g riešutų (geriausiai tinka migdolai)


Padažas:
50 ml aliejaus
2 vidutinis šaukštas citrinų sulčių
1 arbatinis šaukštelis medaus
1 arbatinis šaukštelis garstyčių
druska, juodieji pipirai, kiti mėgiami prieskoniai


Paruošimas:

Susmulkinti riešutus ir pakepinti sausoje keptuvėje. Nulupti granatą. Išplakti visus padažo ingridientus. Supjaustyti avokadą. Lėkštėje išdėlioti avokadą, salotų lapelius, mėsą, užpilti padažu, pabarstyti granato sėklomis ir riešutais.

Įdaryti avokadai

Jums reikės: avokadų, citrinos sulčių, porų, pomidorų, saldžiųjų pipirų, majonezo


Paruošimas: Avokadus išskaptuokite, pašlakstykite citrinos sultimis, suberkite pjaustytą porą, susmulkintus avokadų gabalėlius, pomidorus, pipiriukus ir galiausiai užpilkite majonezu.

[rokoko]

Gaivios avokadų ir krevečių salotos

200g virtų, gliaudytų krevečių, avokadas, nedidelis poras, nedidelis agurkas, 2 šaukštai citrinų sulčių, 4 šaukštai majonezo, 2 šaukšteliai neaštrių garstyčių, prieskonių, krapų.

Avokadus perpjauti išilgai pusiau, išimti kauliuką, šaukštu išskobti minkštimą ir supjaustyti nedideliais gabaliukais. Apšlakstyti citrinų sultimis. Krevetes (kelias palikti salotoms papuošti), porą, agurką, krapus sumaišyti, pagardinti prieskoniais. Majonezą išplakti su garstyčiomis, sukrėsti į salotas ir atsargiai išmaišyti. Paruoštas salotas papuošti likusiomis krevetėmis.

Dar su krevetėm Labai skanu *

Reikės:
2 avokadų,
2 pomidorų,
baziliko,
250 g krevečių,
1 šaukšto grietinėlės,
1 šaukštelio garstyčių,
2 šaukštelių citrinos sulčių,
druskos,
baltųjų pipirų.

Gaminimas. Krevetes išvirkite. Smulkiai supjaustykite pomidorą ir bazilikus. Avokadą perpjaukite perpus, išimkite kaulą, o minkštimą kruopščiai išgremžkite.

Avokado mėsytę susmulkinkite ir sumaišykite su virtomis krevetėmis, pomidorų ir bazilikų mase.

Padažą paruoškite taip: grietinėlę sumaišykite garstyčiomis, citrinos sultimis, druska bei pipirais. Avokadų ir krevečių įdarą sumaišykite su šiuo padažu ir sudėkite salotas į avokado puseles. Jei norite prabangos, papuoškite salotas keliais raudonųjų ikrų rutuliukais. Beje, padažą galite dėti tik tada, kai sukrausite salotas į avokado valteles. Išmaišysite prieš valgydamos.

Įdarytas avokadas su krevetėmis ir lašiša

Puikus šaltas užkandis, kuriuo pamaloninsite net išrankiausią svečią... Vienam svečiui pavaišinti, užteks vienos puselės.
4 asmenims reikia:

2 prinokusių avokadų
15-20 lukštentų kokteilinių krevečių
apie 20-30g rūkytos lašišos filė
1/4 citrinos sulčių
100g maskarponės sūrio ar tepamo varškės sūrelio
1/2 česnako skiltelės
1 a. šaukštelio prancuziškų garstyčių
saujelės pakepintų kedro riešutų
jei mėgstate, kelių lašelių tabasco
druskos
pipirų

Avokadą nuplaukite, nusausinkite ir perpjaukite pusiau. Išimkite kaulą bei šaukšteliu atsargiai išskobkite vidų. Supjaustykite kubeliais, apšlakstykite dalimi šviežiai išspaustos citrinos sultimis ir sudėkite į dubenėlį, taip pat sudėkite dalį virtų krevečių, dalį smulkiai pjaustytos lašišos filė bei dalį apkepintų kedro riešutų (mažesnę dalį palikite dekoracijai). Maskarponės sūrį ar varškės tepamą sūrelį sumaišyti su garstyčiomis, įspauskite česnako, įlašinkite tabasco, jei mėgstate, druskos, pipirų, likusias citrinos sultis, viską permaišykite, sudėkite avokadą, krevetes, lašišą ir riešutus. Lengvai permaišykite gautą masę ir įdarykite paruoštas avokado puseles. Ant viršaus užberkite dalį paliktų krevečių, lašišos filė gabalėlį bei užberkite kedro riešutais. Galima papuošti svogūno laiškais.

Egzotiška užkandėlė

Reikės (2 žmonėms):

2 nedidelių avokadų;

200g krevečių;

100g konservuotų ananasų;

100g natūralaus jogurto;

druskos, pipirų, žalumynų.

Avokadus reikia perpjauti, išimti kaulą ir išskobti. Krevetes, pjaustytą ananasą, susmulkintą avokadų minkštimą, prieskonius ir jogurtą sumaišyti ir gauta mase įdaryti avokadų puseles. Pabarstyti žalumynais ir patiekti su skrudinta duona. Sanaus!

P.S. Pagal skonį proporcijas galima keisti, taip pat tinka pridėti salotų lapų, porų.

Lašišos užkandėlė

http://www.anonsas.lt/f/image/filename/0/6/63013/713be2921ab6.jpg

Jums reikės:
prinokusio avokado
citrinos, pipirų
virtų kiaušinių
sūdytos lašišos
grietinės, majonezo
ikrų papuošimui

Avokadą sutarkuojame, apšlakstome citrinos sultimis, apibarstome pipirais.
Kiaušinių baltymus ir trynius sutarkuojame atskirai.
Lašišą supjaustome smulkiais gabaliukais.
Grietinę sumaišome su majonezu.
Druskos nedėjau, nes ir lašiša, ir ikrais gana sūrus.
Viską dedame sluoksniais: avokadas, kiaušinio baltymas, kiaušino trynys, lašiša, grietinė+majonezas, ikrai