Paauglystė

kaip zinia paauglyste neisvengiama. Taigi ar jums, mielosios mamytes, jau teko susidurt su paaugliu uzgaidomis? :) nes tikrai ne kiekviena mama leidzia savo dukrai isivert auskara i antaki liezuvi bamba ir pan. Ar visi jusu vaikuciu tokie ir panasus norai yra patenkinami?

Su u?gaidom dar nesusiduriau-tiesa,dukra buvo karta nukeliavus a mokykla bambos nedengianeia palaidinuke,ko a? neleidau (prisipa?ino po menesio-tiksliau pasigyre),bet pagalvojau tada-mokykloj yra mokytojai,tegu jie patys su tokiom nesamonem kovoja.O su vaiko abejingumu susiduriu pastoviai-viskas jiems neadomu,nieko jie nenori...Pati tokia buvau jo am?iaus,suprantu a? jo busena,ir ?inau,kad praeis,bet kartais neviltis ima.

O man yra sunku suprasti paauglio abejinguma viskam, nenora mokytis ir pan., nes mano paeios paauglyste nebuvo problemati?ka. Visuomet buvau labai rimta, a viska rimtai ?iurejau ir turejau savo nuomon?.

Is tikruju as LABAI bijau savo vaiku paauglystes.Net neisivaizduoju ka reiks daryti.Atrodo-drausiu daug,bet tada kaip tik priesinsis ir darys atvirksciai mano draudimams.Jei leisiu viska paciam isbandyti-ar atsirinks pats kas gerai,o kas blogai...Man nedraude,ir atsirinkau pati "pelus nuo grudu".Bet ir tu pagundu buvo maziau...

O a? siaubingai nemoku drausti... Mano beda- per daug leid?iu... :doh

Nieko tais draudimais nepasieksi...mano paauglystes laikais buuvo mano tevo skyrybo pikas,tai vaikais tuo metu jie nesidomejo.Tokia laisv? turejau-plaukai ?iau?ias prisiminus...bet ka?kaip i?gyvenau.

Zmonike,jei vaikai jausis mylimi,didelio problemo ir nebus.A? ka?kada irgi labai bijojau,kad nerasiu su jais bendros kalbos.Jei i? smulkmeno nedaryti problemo-vaikams nera prie? ka protestuoti.O tokio svarbio dalyko,del kurio reikia principus rodyt-tiek ma?ai,kad nera net del ko su vaikais bartis.Tik i? aplinkinio da?nai i?girstu,kad per daug a? juos lepinu,per daug jiems leid?iu.

Labai priklauso, kokio charakterio vaikus turi..mano dukrele dar maza, todel galiu tik isivaizduoti, kaip ten bus..bet prisimenant savo paauglyste, tikrai nenoreciau buti tokia kaip mano tevai kad buvo..manau, jei pradedi nuo mazens su jais kalbeti, kaip lygus su lygiu, ir aiskinti, kas yra gerai ir kas ne, tuomet butu daug lengviau paauglysteje..zinoma, tai irgi priklauso, kiek artimos esame su savo vaikais..as bent jau manau, kad leisciau savo dukrai spresti, ka jai pasirinkti, pries tai isaiskinus galimas blogo pasirinkimo pasekmes..pati buvau velniu prisveitus ir ismokau atskirti gera nuo blogo, bet pamenu, kad kuo labiau mane tevai varze, tuo labiau norejosi kazka atvirksciai padaryti..o nuo visu blogybiu mes savo vaiku tikrai neapsaugosime, be to visi juk mokomes is savo klaidu..taigi, manau nereikia bijoti, kad ir musu vaikai pasimokys is savo klaidu..

paauglysteje as buvau reikli labai.bet man tevai viska leido ir uz tai dekinga jiems.12metu as pirma karta nuejau i diskoteka suaugusiuju.viska dariau ka norejau nieko nedrayde.uztat atsirado savo nuomuone del visko.pabandziau parukyti,isgerti vazinejau "tusinausi" ir viskas.mano visus norus as ribojau pati.visko isbandziau ir daugiau nenorejau.nenorejau bandyti narkotiku ir esu pries juos nuo paauglystes pradzios.esu pries alkoholi.todel manau elgsiuos su savo vaikais panasiai,tik daugiau su jais kalbesiuos.

O a? siaubingai nemoku drausti... Mano beda- per daug leid?iu... :doh

aha aš tai bijau, kad man bus tas pats

Mano postas parašytas prieš porą metų ;)

Na ką- turiu du paauglius ir kol kas nesiskundžiu... :lol:

Tai visai šaunu ;)

Aš tai save atsimenu paauglystėj, tai gal irgi nebuvau probleminis vaikas iš esmės.

nu ką mergaitės, o aš jau susidurio su paaugliškomis problemomis, žinot baisu, dabar galvoju kas bus 2-3 metų, tikiuosi kad ateisi į protą