Pereiti prie turinio
kicule

Vegetarizmas - pliusai ir minusai

Rekomenduojami pranešimai

Ir patinka žalia mėsa... :victory: :) ypač kepenys... :victory: :D

 

Net sutasė :victory: kepenys išvis siaubas o jeigu dar žalios :super:

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
Ji savęs nelaiko vegetare, bet humaniškai nusiteikusia motera....tad klausimas vištos kiaušinis ir yra vištažudystė?.... :victory:

Be gaidzio nevistazudyste :victory:

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Įdomi diskusija.

Mano patirtis irgi susijusi su daug kuo. Augau kaime, kiaules skersdavo, mėsinėdavo. Mama būdavo kambary ir išeidavo, kai reikėdavo padėti mėsą į rūsį. Kodėl? Ji negalėdavo žiūrėti ir tuo labiau klausytis kaip tą kiaulę ten nuduria. Tai jos užaugintas ir nuglostytas gyvulys. Kiaulė pasiutusiai žviegdavo. Aš kaip pelė, dirsčiodavau iš už namo kampo.

Po to vištos. Nukirsdavo visada tėtis.

Ką darau aš. Dieve, viską galiu padaryti, jei yra reikalas. Bet maloniau, kad nereikėtų. Man irgi bjauru, kaip ir daugeliui. Bet nusiperku karpį, dukra jo net neparneša iš parduotuvės. Jis gi spurda, kaip pasiutęs. O aš papjaunu ir tiek, ką daryti. Jei yra sąlygos kišu dar gyvą į šaldiklį, jis ten apstingsta ir tada ramiau.

Vyras kažkada buvo aistringas medžiotojas, mačiau visokių mėsų, kanopų ir snukių. Po truputį aistra atlėgo, dabar abu džiaugiamės, jei kaime po lauką vaikšto stirnos, pralekia lapė.

Mieste kiurksodamas pasiilgsti gyvos gamtos.

Ar valgau mėsą. Ne. Nenoriu. Man neskanu.O jau parduotuvinė vištiena, tai atsiprašau, ten ne mėsa, o kažkokių chemikalų ir proteinų rinkinys. Man smirda, kai troškinu ją šeimai. Bet ką daryti? Naminės gi ne visada gausi. Ten kitas reikalas. Kai verdi, kvepia vištiena. Va taip . Atsiprašau, kad tai išsiplėčiau. Nebedarysiu taip daugiau.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Nusprendusieji tapti vegetarais turi kruopščiai planuoti valgiaraštį ir vartoti papildus. Būti vegetaru – madinga. Vis daugiau žmonių Lietuvoje pasiryžta nevalgyti mėsos ir populiarinti vegetarizmo idėjas, o vegetarų skaičius pasaulyje kasmet didėja.

 

Didžiojoje Britanijoje yra 4 milijonai vegetarų, o Lietuvoje statistiniai duomenys apie vegetarus nerenkami. Specialistai spėja, kad šalyje mėsos nevalgo 1-2 proc. gyventojų.

 

Vegetarai tvirtina, kad kitokie valgymo įpročiai sustiprina jų sveikatą. Jie įsitikinę, kad valgant mėsą organizme susidaro toksinių medžiagų, kurios nuodija ląsteles ir daro žmogų dirglesnį bei piktesnį. Be to, jų nuomone, valgyti gyvus organizmus ir komerciškai auginti gyvulius – neetiška.

 

Tačiau medikai įspėja, kad, prieš pasirenkant vegetarinę mitybą, reikia labai gerai apgalvoti visus pliusus ir minusus, pasikonsultuoti su gydytoju, kruopščiai apgalvoti kasdienį valgiaraštį ir vartoti maisto papildus.

 

Į sveikatą - ne visada

 

Kaip dienraščiui „Klaipėda“ pasakojo Valgymo sutrikimų centro gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė, žmonėms, tvirtai apsisprendusiems tapti vegetarais, reikėtų atidžiai rinktis produktus ir valgyti kuo įvairesnį maistą. Įvairus valgiaraštis gali padėti išvengti daugelio vegetarų tykančių ligų.

 

A. Jauniškytės teigimu, mėsos atsisakiusio žmogaus organizmui pradeda stigti pagrindinių mikroelementų: geležies, cinko ir vario. Tada ima varginti silpnumas, lūžinėja nagai, slenka plaukai, sausėja oda. Atsisakius jūros produktų, kiaušinių, lėčiau gyja žaizdos, gali atsirasti odos pažeidimų. Nevartojantiems pieno ir jo produktų ima trūkti kalcio, o dėl jo trūkumo susergama osteoporoze – kaulų retėjimu.

 

Augalinės kilmės maistas visiškai neturi ir labai svarbaus vitamino B12.

 

Geležies deficitas atsiranda po 4 mėnesių nuo vegetariško maitinimosi pradžios, kai išeikvojamos organizme esančios geležies atsargos. Tuomet padidėja rizika susirgti mažakraujyste. Nors augaliniame maiste geležies gali būti net daugiau, ji blogiau pasisavinama.

 

Iš savo mitybos raciono pašalinę žuvį, vegetarai netenka gerai pasisavinamų baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų ir polisočiųjų riebalinių rūgščių, kurios labai svarbios norint apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei hipertonijos.

 

Padeda papildai

 

Pasak dietologės, daugeliu atvejų vegetarams skiriami maisto papildai. Jie padeda kompensuoti kai kurias medžiagas, kurių ilgainiui ima trūkti organizme.

 

„Gerai suplanuota vegetariška dieta, įvairūs priedai gali aprūpinti organizmą reikiamomis maistinėmis medžiagomis, – teigė A. Jauniškytė. – Tačiau iki šiol nėra įrodyta, kad vegetariška mityba tikrai yra pranašesnė ir lemia gerą sveikatą“.

 

Pradedantiems vegetarams dietologė siūlė išanalizuoti, kurie augaliniai produktai turi tokių pat medžiagų, kaip ir produktai, kurių atsisakoma. Būtent jais privalu praturtinti kasdienį valgiaraštį.

 

Pasak A. Jauniškytės, visiškai atsisakius mėsos, puikus pakaitalas – geležies ir baltymų turtingos sojų pupelės. Iš raciono išbraukus pieną ir jo produktus, reikėtų valgyti daug pupų, žirnių, riešutų, daigintų kviečių, sojų varškės, gerti sojų pieną arba kalcio su vitaminu B papildus.

 

Vegetariškos mitybos šalininkai turi vartoti vitamino B12 praturtintą sojų pieną, košes. Į racioną būtina įtraukti ir riešutinį sviestą, džiovintus vaisius, duoną, grūdų patiekalus, saikingai – saldumynus ir riebalus. Vegetarams reikėtų nuolat vartoti vitaminą C ir geležies preparatus, tačiau svarbiausia – tinkamai subalansuoti maistą.

 

A. Jauniškytė tvirtino, kad vegetaro racionas taip pat gali būti visavertis. Tačiau tai įmanoma tik tuomet, jeigu suvalgoma labai daug vegetariško maisto, maistingų medžiagų trūkumas kompensuojamas maisto papildais arba vartojamas tik vegetarams skirtas augalinis maistas, kurio Lietuvoje įsigyti sudėtinga.

 

Diskusijos nesiliauja

 

Lietuvos vegetarų sąjungos prezidentė Ksavera Vaištarienė „Klaipėdai“ teigė, kad susidomėjimas vegetarizmu, kaip madingu gyvenimo būdu, jau atslūgo.

 

„Tačiau netikiu, kad kada nors liausis karštos diskusijos apie tai, ar verta atsisakyti mėsos. Juolab kad abi pusės pateikia ganėtinai svarių argumentų, kodėl reikia valgyti ar atsisakyti mėsos, – sakė ji. – Lietuvoje žmonės dažnai renkasi vegetarizmą dėl sveikatos, kai ligos nebegali įveikti jokie vaistai. O užsieniečiai dažniausiai atsisako valgyti mėsą dėl etinių sumetimų, norėdami išsaugoti gyvūnus, protestuodami prieš jų žudymą“.

 

Anot K. Vaištarienės, niekas negali paneigti, kad vegetariška mityba gydo daugybę ligų, tačiau ir Lietuvoje daugėja žmonių, kurie atsisako valgyti mėsą, žuvį, kiaušinius bei pieno produktus vien dėl įsitikinimų.

 

Pasak jos, žmonės tampa vegetarais dėl dvasingumo reikalavimų, filosofijos, sveikatos ar dėl susirūpinimo gamta. Dalis vegetarų tokią mitybą pasirenka „dėl sveikatos“. Vegetarų paprastai mažesnė kūno masė, mažesnis cholesterolio kiekis ir kraujospūdis, nei žmonių, valgančių įvairų maistą. Vegetarai 20 procentų rečiau miršta nuo išeminės širdies ligos, palyginti su nevegetarais.

 

Mėsos valgymą K. Vaištarienė pateisintų tik vienu atveju – jei tai būtų būtina žmogui išgyventi.

 

Vegetarai – energingesni?

 

Pasaulyje kasmet atliekama keli šimtai mokslinių ir medicininių tyrimų, analizuojančių vegetarinės mitybos privalumus ir trūkumus.

 

Yra atlikta įvairių ištvermės ir jėgos testų, tikrinančių skirtingai besimaitinančių žmonių fizinį pajėgumą. Ne kartą pasitvirtino faktas, kad vegetarai toli gražu nėra silpnesni už mėsos nevengiančius sportininkus.

 

Daug visuomenės dėmesio sulaukė gydytojos G. Šatalovos 1988-aisiais atliktas eksperimentas.

 

Grupė vegetarų sėkmingai įveikė 500 km žygį pėščiomis todėl, jog maitinosi vien tik mažai baltymų bei mažai kalorijų turinčiu augaliniu maistu.

 

Šiame žygyje dalyvavę gerai treniruoti sportininkai, kurie maitinosi labai kaloringu maistu ir suvartodavo po dešimt litrų vandens per parą, iš grupės iškrito jau po 134-ojo kilometro.

 

„U.S. department of agriculture“ ir „The American Dietetic Association“, kurios reguliuoja pasaulio medicinines dietas, rekomenduoja vegetarinę dietą gydantis nuo daugelio ligų.

 

Studijos parodė, kad vegetarų imuninė sistema yra kur kas stipresnė nei mėsėdžių, ir kad mėsėdžiai dvigubai dažniau miršta nuo širdies ligų, 60 proc. dažniau miršta nuo vėžio ir 30 proc. dažniau nuo visų kitų ligų.

 

Mėsos ir kitų gyvulinių produktų vartojimas yra tiesiogiai siejamas su diabetu, artroze, osteoporoze, arterijų tromboze, nutukimu, astma ir impotencija.

 

Atlikta keletas gerai parengtų mokslinių tyrimų, kurie įrodė, kad po tabako ir alkoholio mėsos vartojimas yra didžiausia mirtingumo priežastis Vakarų Europoje, Jungtinėse Valstijose, Australijoje ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse.

 

Gina gyvūnų teises

 

Neformali jaunimo iniciatyvinė grupė „Gerbk gyvūnų teises!“ Lietuvoje kuria internetinį tinklalapį www.animalrights.lt, kuriame visuomenę informuoja apie vegetarizmo idėjas bei apie mėsos, pieno, kailio, odos pramonių užkulisius ir supažindina su gyvūnų teisių aktualijomis.

 

Savo pavardžių neviešinantys žmonės kasdien dirba tam, kad kuo daugiau žmonių susipažintų su vegetarizmo idėjomis. Internetinėje svetainėje pateikiama šimtai faktų, žinomų žmonių citatų, publikacijų bei mokslinių tyrimų apie vegetarizmą.

 

„Nors yra daugybė filosofinių, mokslinių veikalų, vegetarizmą vertinančių kaip žmogui tinkamą mitybos ir gyvenimo būdą, nesunkiai galima rasti ir gausybę straipsnių, propaguojančių mėsos valgymą. Kad ir kokią poziciją pasirinktų asmuo, jis gali rasti įvairiausių šaltinių savo nuomonei pagrįsti, todėl bandyti rasti vieną, teisingiausią, labiausiai moksliškai argumentuotą atsakymą nėra prasmės. Vegetarizmas yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas“, – teigiama tinklalapyje.

 

Seksualiausi vegetarai

 

Siekiant populiarinti vegetarizmo idėjas, pasaulyje kasmet renkami seksualiausi vegetarai.

 

Bene aktyviausiai veikianti organizacija „Žmonės už etišką elgesį su gyvūnais“ (PETA) kasmet internete kviečia balsuoti už seksualiausias įžymybes, kurios maitinasi vegetariškai.

 

Pernai seksualiausiu vegetaru buvo pripažintas 47 metų dainininkas Princeas. Vegetariškas idėjas jis populiarina ir savo dainose. Albume „Rave Un2 the Joy Fantastic“ jis naudoja Mohando Gandhi citatą: „Mano įsitikinimu, ėriuko gyvybė yra nė kiek ne mažiau vertinga negu žmogaus.“

 

Seksualiausia vegetarė moteris pernai tapo televizijos programos „Veronica Mars“, rodomos per amerikiečių televizijos tinklą UPN, žvaigždė Kristen Bell.

„Man visuomet buvo sudėtinga atskirti mylimus gyvūnus, pavyzdžiui, kates ir šunis, nuo tų, kurie buvo mano lėkštėje, ir man niekad nerūpėjo mėsos skonis. Aš visada mėgau Briuselio kopūstus“, – teigė K. Bell.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Štai kaip rašo chemijos mokslų daktarė, Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė KSAVERA VAIŠTARIENĖ:"Jau 30 metų nevalgau mėsos ir jaučiuosi puikiai, esu laimingesnė ir už tuos, kurie mėsą valgo. Aš negaunu teršalų, mėsoje yra labai daug antrinių žaliavų, kurios mums nėra reikalingos ir užteršia organizmą, sugadino inkstus. Nes išvalyti inkstus yra sunku nuo sudėtingos struktūros baltymų, ypač gyvulinės kilmės, nes jie yra sudaryti ne tik iš amino rūgščių, bet ir iš kitų sudėtingų struktūrų – lipoproteinų, chromoproteinų, gliukoproteinų, kiti proteinų. Visi šie proteinai žmogaus organizmui nereikalingi ir kenksmingi. O augaliniai baltymai, esantys pupelėse, žirniuose, riešutuose, yra tik iš amino rūgščių, kurios mums reikalingos.

 

Vegetarai valgydami sėklas – saulėgrąžų, moliūgų, linų, gauna daugybę organizmui būtinų medžiagų. Suvalgęs du šaukštus šių maltų pakaitintų sėklų gauni dvi geležies normas. Iš mėsos tiek negausi. 100 gramų linų sėklų yra 60 miligramų geležies, tai yra 4 paros normos. Tad mes, suvalgę du šaukštus, gausime tikrai pakankamai daug geležies. Ir ne tik geležies rasime sėklose, ten visa Mendelejevo lentelė. Medžiagos, kurios naikina mikrobus mūsų organizme, omega 3, omega 6 aukščiausios klasės riebalų rūgščių, todėl mums nereikia žuvų taukų.

 

Nėra brangu būti vegetaru, bent aš pigiai perku maistą sau. Kad ir kruopas perki, tai kartą per dieną suvalgai su daržovėmis ir užtenka, o kiek reikia vienam kartui – kelių šaukštų sausų kruopų. Tai kilogramo grikių užtenka kelioms savaitėms. Tai pagrindinis dalykas. O šiaip arbatą geriu, gilių, kiaulpienių šaknų kavos pasidarau,. Tokia kava nieko nekainuoja.

 

Žinoma, tuo reikia domėtis, aš tam paskyriau visą gyvenimą, dabar išleidau knygą "Sveikatos šaltiniai", kurioje dalinuosi savo patirtimi su kitais. Skaitau ir paskaitas, besidominčiųjų tikrai yra. Pasakoju, kaip pati perėjau per visa tai, mokau dabar kitus gyventi."

 

Gal kokia mintis ir jums patiks.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Prisijunkite prie pokalbio

Jūs galite rašyti dabar, o registruotis vėliau. Jeigu turite paskyrą, prisijunkite dabar, kad rašytumėte iš savo paskyros.

Svečias
Parašykite atsakymą...

×   Įdėta kaip raiškusis tekstas.   Įdėti kaip grynąjį tekstą

  Only 75 emoji are allowed.

×   Nuorodos turinys įdėtas automatiškai.   Rodyti kaip įprastą nuorodą

×   Jūsų anksčiau įrašytas turinys buvo atkurtas.   Išvalyti redaktorių

×   You cannot paste images directly. Upload or insert images from URL.


×
×
  • Sukurti naują...

Svarbi informacija

Informuojame, kad šiame puslapyje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su Privatumo politika.