Pereiti prie turinio
Žvaigždute

Kasdieninės šventės

Rekomenduojami pranešimai

Gimtadienis_foto.jpg

 

Tai va, temuke atrakcijai ir vis gi sužinoti arba žinoti kas šiandien per diena, jug gi idomu kai sužinai. :flowers:

 

Šiandien yra idomi švente

Šv. Pauliaus atsivertimas, Pusiaužiemis, Kirmėlinė :flowers:

 

Sausio 25 diena liturginiame kalendoriuje skirta paminėti pirmųjų krikščionių persekiotojo Sauliaus stebuklingam atsivertimui. Jis tapo vienu uoliausių Kristaus mokslo skleidėjų tarp to meto pagonių, žinomas apaštalo Pauliaus (Povilo) vardu.

Kadangi tai nėra privaloma bažnytinė šventė, žmonės tądien į bažnyčią neidavo. Tačiau ši diena ypatinga tuo, kad tą dieną visi įdėmiai stebėdavo orus. Buvo tikima, kad tos dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę. Jeigu tądien saulėta, buvo spėjama būsiant gražią vasarą ir gerus metus, jei debesuota – tais metais daug žmonių mirsią, jeigu lyja ar sninga, tąmet būsiąs didelis brangymetis, nes javai supus, o jei smarkus vėjas pučia, tarp žmonių galintys kilti dideli neramumai.

Buvo sakoma, kad sausio 25 d. iš žiemos miego atsibundanti meška ir apsiverčianti ant kito šono. Jeigu apsidairiusi pamato savo ilgą šešėlį, taria dar toli esant pavasarį, vėl gulasi ir užmiega. Tada ir pavasaris būnąs vėlyvas, o antroji žiemos pusė šaltesnė ir sunkesnė žmonėms. Jeigu diena ūkanota, ir meška nemato šešėlio, tada mano, jog jau metas keltis, ant antrojo šono miegoti nebesigula. Tuomet kita žiemos pusė būnanti šiltesnė, o pavasaris ankstyvas. Tad liaudis sausio 25 d. laikė pusiaužiemiu.

Liaudies tikėjimai aiškiai rodo šį kalendoriaus momentą buvus naujo virsmo metu. Manyta, kad šią dieną gyvatės atgyja ir iš girių šliaužia į namus, avilyje pradeda vaikščioti bitės. Todėl kai kur Šv. Pauliaus atsivertimo diena dar vadinta kirmėline, kirmių diena ir Krikštais.. Mokslininkai daro išvadą, kad ta diena aiškiai siejasi su senovine pagoniškąja Kirmių švente, kai prie vaišių stalo buvo kviečiami naminiai žalčiai tam, kad, visų valgių paragaudami, juos pakrikštytų, vadinasi, palaimintų, kartu palaimindami žmonių naujųjų metų darbus ir jų vaisius. Vadinasi, Krikštai turėję būti metų pradžios šventė. Tada suprantama, kodėl žmonės tokią didelę reikšmę skyrė kai kuriems tos dienos draudimams.

Palangiškiai žemaičiai vengė tądien iš miško malkų vežtis, kad kartu neparsivežtų kirminų, vabzdžių vikšrų, kurie paskui visus metus nuo lubų į dubenį krisią. Tą dieną ir vilnų neverpė, jų nekaršdavo, kad vasarą kandys drabužių nesuėstų. Varėniškiai dzūkai sausio 25-ąją bulvių nevalgydavo, kad jos vasarą nekirmytų. Priekuliškiai Šv. Pauliaus dieną vengė bet ką su kirviu dirbti, gręžti, sukti, vis bijodamiesi kandžių. Žemaičiai tądien būtinai papurtydavo sodo obelis, taip žadindami jas iš žiemos miego. Tikėjo tada būsiant didesnį obuolių derlių. Visa tai rodo senovėje šį metą buvus realaus posūkio į pavasarį pradžia ir žmones stengusis naują laikotarpį sėkmingai pradėti, kad pradžia lemtų visų metų sėkmę. XX a. antrojoje pusėje liaudiškasis sausio 25-osios svarbos prisiminimas išsitrynė iš žmonių atminties.


Dovanėlėflow14.gif

 

image-26137.gif

 

line.gif

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Tai a pažiurėjau šiandien yra saulėta,tai reiškia lauksim gražios vasaros ir gerus metus :flowers:


Dovanėlėflow14.gif

 

image-26137.gif

 

line.gif

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Pas mus iš ryto lijo, o dabar saulė šviečia. Beje, šiandien mano tėvams sidabrinių vestuvių jubiliejus.


8c837d9c8540.gif

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Sveikinu sveikinu :flowers: niu va tai kokia čia ta vasara bus.. :flowers: smagu žinoti,kad dar kažkas šia diena turi savo švente. :flowers:


Dovanėlėflow14.gif

 

image-26137.gif

 

line.gif

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Sveiki, niu ka galvojat pamiršau o vat ne :rolleyes: tai va šiandienine švente labai rimta :rolleyes:

 

Tarptautinė muitinių / muitininkų diena

 

Tarptautinė muitinės diena švenčiama nuo 1983 metų. 1952 metais pradėjo veikti muitinių bendradarbiavimo konvencija. Tuomet Briuselyje dėl bendradarbiavimo tarėsi 17-os Europos šalių muitinių tarnybų vadovai.

 

Manoma, kad Lietuvos muitinės pradėjo kurtis dar XI-XIII amžiuje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muitinės, jų valdymas ir struktūra galutinai išplėtota XVI a.

 

1795 metais po trečiojo valstybės padalijimo Lietuva buvo prijungta prie Rusijos imperijos. Muitinės perėjo Rusijos žinion, buvo įkurta naujų. XIX a. viduryje Rusija pradėjo nuolat reformuoti muitines ir muitų sistemą. Visiškai ji susiformavo ir išliko iki XX a. pradžios.

 

Lietuvos muitinės įkūrimo diena laikoma 1919 m. gegužės 8-oji, kai įsigaliojo Laikinieji muitinių įstatai. 1940 m. Sovietų Sąjunga, okupavusi Lietuvą, Respublikos muitinę panaikino.

 

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. spalio 9 d. priimtas Laikinasis muitinės įstatymas. Tuomet ir pradėjo veikti atkurta Lietuvos muitinė. 1990 m. spalio 11 d. įsteigtas Muitinės departamentas.

 

Nuo pat pirmųjų atkurtos muitinės veiklos žingsnių ji patyrė dešimtis nepriklausomybei priešiškų jėgų išpuolių. 1991 m. liepos 31 d. Medininkų poste buvo žiauriai nužudyti septyni jaunos valstybės sienos saugotojai, tarp jų – trys muitinės pareigūnai: Stanislovas Orlavičius, Antanas Musteikis ir Ričardas Rabavičius. Sunkiai sužeistas šios tragedijos liudytojas Tomas Šernas išgyveno.

 

Muitinės veiklos pagrindai nustatyti 1998 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos muitinės kodeksu. Be to, muitinės veiklą reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas, kiti teisės aktai. Lietuvos muitinė atstovauja šaliai Pasaulio muitinių organizacijoje, kurios nare tapo 1992 metais.

 

nu ar neidomu :rolleyes:


Dovanėlėflow14.gif

 

image-26137.gif

 

line.gif

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Grabnyčios, Perkūno diena

Minima: 2011.02.02

Šią dieną bažnyčiose šventinamos graudulinėmis ar grabnyčiomis vadinamos žvakės, kurios vėliau uždegamos užėjus audrai ir perkūnijai. Tikėta, kad tokios žvakės padės apsisaugoti nuo audrų ir ligų. Nuo seno šią dieną lietuviai meldėsi Perkūnui.

 

Anksčiau su tokiomis žvakėmis dar būdavo ir buriama. Uždegus žvakę žiūrima, kur link krypsta jos liepsna. Jei į trobos vidų – iš tų namų neišeis laimė, o jei durų pusėn – gali būti, kad kas nors iš namiškių greitai mirs.

 

Sakoma, kad per Grabnyčias jau Pakvimpa pavasariu, nubąla beržų tošis, o gaidys gaudo nuo stogo varveklių lašus. Jei diena būna saulėta, manoma, kad pavasaris bus ankstyvas, o vasara - su dažnomis perkūnijomis. Jei dar daug sniego ant stogų, vasarą bus vešlios pievos. Vėjuota Perkūno diena suvėlina pavasarį, dėl to ūkininkams gali pritrūkti pašaro.


Dovanėlėflow14.gif

 

image-26137.gif

 

line.gif

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Šv. Blažiejus, Linų diena

Minima: 2011.02.03

 

Vasario 3 d. lietuviai nuo seno šventino linus. Pašventinti linai buvo dedami ant aukuro, prašant gero derliaus. Linų sruoga buvo sukama ant eglės ar kadugio šakelės. Eglė ir kadagys – nuolat žaliuojantis augalas, todėl jis simbolizavo netrukus (pavasarį) prisikelsiančią gyvybę. Tikėta, kad tokia linų sruoga saugo žmogų nuo nelaimių ir ligų. Sušalus, sruogą vyniodavo ligoniui ant kaklo.

 

Atėjus krikščionybei senoji lietuvių šventė sutapatinta su šv. Blažiejaus varduvėmis. Linai pradėti šventinti bažnyčiose.


Dovanėlėflow14.gif

 

image-26137.gif

 

line.gif

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Tai pat visus kviečiu švesti :) :flowers:

 

Kinų naujieji metai

Minima: 2011.02.03

 

Kinų naujieji metai švenčiami pirmąją Kinų kalendoriaus pirmo mėnesio dieną – antroji mėnulio jaunatis po žiemos saulėgrįžos.

 

Pagal Mėnulio kalendorių gyvena Kinijos, Vietnamo, Korėjos, Tibeto gyventojai.

 

Naujuosius metus kinai tradiciškai švenčia su savo šeima. Vakarienei valgomas keptas viščiukas. Pirmąją Naujųjų metų dieną valgomas vegetariškas maistas. Gatvėse ir viešose vietose tradiciškai šokamas drakonų ir liūtų šokis – apsivilkus auksu žėrinčius šiuos žvėris imituojančius drabužius.

 

Kinai švenčia naujuosius metus 15 dienų. Pirmąsias tris – su šeima ir artimais draugais. Septintoji diena laikoma visų žmonių gimimo diena, kai kiekvienas žmogus apmąsto, ką jis per metus pasiekė, kaip jis ištobulėjo, užaugo. 15-oji naujųjų metų diena vadinama Žibintų diena, kai visi įžiebia popierinius žibintus.

 

Šią dieną vaikai pasigamina popierinius žibintus, o vakare juos įžiebia ir išeina į gatves. Šventė daug kuo primena Heloviną, kur vietoj žibintų naudojami moliūgai. Jaunimas žibintų naktį išeina į gatves tikėdamasis susirasti sau porą. Kiti dirba savotiškais porų sąvadautojais, piršliais. Tikima, kad tas, kuriam pavyksta suvesti porą, bus laimingas visus metus. Manoma, kad labiausiai sekasi poras supiršti piršliams su šviesiais žibintais.

 

Uh kaip smagu :hm:


Dovanėlėflow14.gif

 

image-26137.gif

 

line.gif

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Lietuvos Valstybės atkūrimo diena

Minima: 2011.02.16

 

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą.

 

Vasario 16-tosios aktas skelbia, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tiesiogiai Valstybės atkūrimo akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys. Pasirašė jį 20 tarybos narių, be minėtųjų keturių: kun. J. Staugaitis, St. Narutavičius, dr. J. Basanavičius, A. Smetona, kan. K. Šaulys, J. Smilgevičius, K. Bizauskas, J. Vailokaitis, Donatas Malinauskas, kun. Vl. Mironas, kun. A. Petrulis, S. Banaitis, A. Stulginskis, J. Šernas, Pr. Dovydaitis. Dauguma jų dalyvavo 1905 m. gruodį susirinkusiame Didžiajame Vilniaus Seime, kuriame atvirai buvo svarstoma, kad Lietuvai būtų suteikta autonomija Rusijos imperijos sudėtyje. Tai buvo pirmas žingsnis nepriklausomybės link.

 

Vasario 16-ąją pasirašytą nepriklausomybės aktą Rusija pripažino, 1920 m. liepos 12 d. pasirašydama su atkurta Lietuva Taikos sutartį. Deja, taika truko tik iki 1940 metų.


Dovanėlėflow14.gif

 

image-26137.gif

 

line.gif

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Juokų arba melagių diena

Melai, tie saldūs kerai

 

Vienintelę metuose dieną – balandžio 1-ąją – susiduriame su keistu psichologiniu paradoksu – galime meluoti kiek tik leidžia laki fantazija ir nesulauksime jokių priekaištų.

 

Maža to, užsitikrinsime sėkmę visiems ateinantiems metams.

 

Kita vertus, nieko čia nuostabaus, nes balandžio 1-oji – Melagių diena. Išdaigų ir juoko diena nuo seno yra minima ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Seniau „melagio, arba šido, diena“ buvo siejama su kiekvieno žmogaus sėkmės tiems metams būrimu. Manyta, kad „jeigu tą dieną nieko neprigausi, tau bus nelaimingi metai“. Užtat tądien visi verčiasi per galvas stengdamiesi sukurpti kuo įtikinamesnį melą ir taip šmaikščiai apmauti savo bičiulį ar giminaitį. Juk taip norisi smagiai sušukti: „Aprilius!“

 

Televizijos ir spaudos žurnalistai kabina makaronus kiek tik telpa – apvesdina pramogų verslo, sporto žvaigždes, dalija neregėtus prizus, pagreitina mokslinės fantastikos kūrinių įgyvendinimą. Akivaizdų melą pavyksta nesunkiai perprasti ir tuomet nepakimbi ant šmaikštuolio kabliuko, o įmantriai ir įtikinamai sukurpta istorija gali taip apvynioti aplink pirštą, kad net nemirktelėjęs būsi smagiai apgautas. Iki skausmo žinomos chrestomatinės istorijos su persuktomis laikrodžių rodyklėmis, suplyšusiais ar išteptais drabužiais ir panašūs juokeliai gana įprasti, bet, žiūrėk, užsimiršęs, kad šiandien visi tik ir taikosi tave apmauti, imi ir patiki išgalvota istorija, taip gardžiai prajuokindamas melagį. Būtina šios dienos sąlyga – negalima pykti ant to, kuris tave apgavo. Ne veltui sakoma, kad reikia juokauti tik su protingais žmonėmis. Būna ir taip, kad tave apgauna pats gyvenimas – imi ir gimsti „netyčia“ balandžio 1-ąją. Tuomet, patikėjęs, kad tavęs laukia šviesus rytojus, netikėtai nusivili ta negailestinga kasdienybe. Tada nejučia prisimeni, kad juoktis reikia nelaukiant, kol pasijusi laimingu, nes antraip rizikuoji mirti nė karto taip ir nenusijuokęs. Psichologas A. Miuntė, tarsi patvirtindamas šią taisyklę, pritaria, kad „nė pats velnias nepajėgs susidoroti su žmogumi, kol šis neprarado sugebėjimo juoktis“.

 

Seniau kaime buvo paprotys nesusivokiančius pusbernius siuntinėti pas kaimyną ko nors nesamo parnešti, pavyzdžiui, „gaištuvėlio“ arba „žiočių“.

 

Kaime „gaištuvėliu“ vadino vos gimusį kūdikį, mat su juo daug laiko sugaištama, o „žiotimis“ – tarpą, kuris atsiranda tarp metmenų siūlų audžiant. Nesusivokiančiam kaimynas prikraudavo į maišą gelžgalių ar kitko, kad parneštų šeimininkams. Iš to, žinoma, buvo gražaus juoko, o pusberniui – pamoka. Svarbiausia, kaip jau minėta, per „aprilių“ negalima buvo pykti. Mūsų dienomis balandžio pirmoji – humoro, improvizacijų, išdaigų scenoje diena. Kiekvienas save gerbiantis humoristas jaučia pilietinę pareigą pasirodyti scenoje. Štai kodėl jau kovo viduryje šmaikštuoliai, juokinantys mus iš televizorių ekranų, gundo balandžio pirmąją ateiti į gyvą renginį.

 

Taigi juokas – dalykas rimtas… juoktis sveika… juokas prailgina gyvenimą… visiems tikrai gerai žinomos aksiominės frazės nekelia jokių abejonių. Prisiminkite jas dažniau, ir telydi Jus juokas visą gyvenimą.


Dovanėlėflow14.gif

 

image-26137.gif

 

line.gif

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Susikurkite paskyrą arba prisijunkite, jei norite komentuoti

Komentuoti gali tik registruoti nariai

Susikurkite paskyrą

Prisijunkite prie mūsų bendruomenės.

Užsiregistruoti

Prisijungti

Turite paskyrą? Prisijunkite.

Prisijunkite dabar

×
×
  • Sukurti naują...

Svarbi informacija

Informuojame, kad šiame puslapyje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su Privatumo politika.