Įdomios mintys,posakiai,nuogirdos

Atrinktos A. Nykos - Niliūno mintys, man patinka

1. Piktybinis, sielą džiovinantis ir dusinantis nuobodulys atsiranda ir kankina tik tarp žmonių. Gamtoje ir vienatvėje nuobodulys iš viso neegzistuoja.

2. Kas nori laisvai ir vaisingai gyventi, te neieško draugų, tegu gyvena vienas ir niekada nieko neįsileidžia į savo sunkiai išsikovotą vienatvę.

3. Kaip greit žmogus prie visko prisitaiko, kaip greit viskas ima atrodyti normalu.

4. Kaip lengva išsijungti iš supančiojo pasaulio ir įsijungti į amžinai ir viskam abejingai vykstantį gamtos procesą, kuriame nieko nėra laikina ir nereikalinga. Lašas nesirūpina savo kritimo geometrija.

5. Nėra nepoetiškesnės poezijos už "poetišką" poeziją, kaip nėra nepoetiškesnės realybės už "poetišką' realybę, nes abiem atvejais tai nėra nei poezija, nei realybė.

6. Veiksmas neišvengiamai nužudo mintį, jie sutampa tik minties "vaizduotėje"; veiksmas yra idėjos antkapis.

7. Retkarčiais mane kas nors paklausia, ar aš tikiu į Dievą. Bet niekas niekados neklausia, ar aš tikiu į žmogų. O tai yra vienintelis klausimas, į kurį atsakant, atsakoma į viską.

8. Ne normose ir varžtuose kelias, bet laisvėje: būti savimi, ne samprotauti, laisvai stiebtis į saulę, - kaip augalui.

9. Kiekvienas rytojus, ir ypač šviesus, yra absurdiška iliuzija. Nėra jokio rytojaus: yra tik aš, tu ir dabar.

10. Šviečiamojoamžiaus padarytoji žala žmonijai yra tai, kad jis paskatino ir išmokė kvailius galvoti.O kaip visiems gerai žinoma, nieko nėra blogiau už galvojantį kvailį.

11. Gamta prieš istoriją: Saulė lygiai taip pat triumfališkai tekėtų ir po atominės atakos, nors ir ne mums.

12. Atsivėrimas slepia, kaukė atskleidžia.

13. Mes, kaip ir Dievas, negalime savo gelmių atverti, nes atsivėrimas yra nebūtis.

14.Diogenas: Aš apšlapinau žmogų, pavadinusį mane šunim. Bet kodėl jis taip nustebo?

15.Patriotizmas (vabalo meilė mėšlo krūvai), kaip žmogiškos situacijos momentas, yra didelis dalykas. organizuotas ir paverstas institucija, tampa melu ir ciniška jausmų bei kraujo (ne savo) eksploatacija.

16. Kituose mus erzina ir nepatinka visa tai, kuo jie nukrypsta nuo nusitapytų jų portretų.

17. Kiekvienos epochos stilius yra jos liga, nuo kurios ji ir miršta.

18. Būties interpretacija yra pavojinga tuo, kad ji mus iš būties dalyvių, paverčia į būties žiūrovus.

19. Visa, kas pasakyta, yra tiesos (kurios negalima pasakyti) profanacija.

20. Žinojimas visuomet mums užbėga už akių ir neleidžia pamatyti pasaulio Adomo akimis, t.y. pirmą kartą.

21. Žinojimas pamažu taip sužlugdo mūsų pojūčius, jog, sulaukus tam tikro amžiaus, mūsų akys pradeda galvoti ir regėti sąvokomis, ir nuo to laiko jau visą gyvenimą tenka verstis tuo, ką matei vaikystėje.

22. Materialistas, kuris visur ir visuomet ieško naudos, stengiasi parduoti bilietą į savo rojų, tuo tarpu kai idealistas į savo rojų veda už pakarpos.

23. Vienatvė yra didelė, gyva ir prasminga tol, kol ji netampa scena, kurioje vaidinama vienatvė.

24. Inteligentiškas individas nuo neinteligentiško skiriasi visų pirma tuo, kad jis žino, jog "taip" nėra absoliučiai "taip" ir "ne" nėra absoliučiai "ne", jog tai tik konvenansai žemesniojo sluoksnio kalbos vartosenoje.

25. Reikia visą laiką ruoštis absoliučiai vienumai, jausmų nebuvimui ir elementų globai, t.y. išmokti būti užmirštam.

26. Meilė yra vienintelis jausmas, kuriame neišsipildymas didesnis už išsipildymą.

27. gamta yra visuomet konservatyvi. Technika visuomet pažangi. Reikia tik pasirinkti. Bet ką? Save. Ir gyventi aukščiau gamtos ir technikos - savyje ir su savimi.

28. Niekas negimsta šviesoje ir iš šviesos. Viskas gimsta iš tamsos ir chaoso.

29. Nėra skirtumo tarp elgetos ir karaliaus: nuverstas nuo sosto karalius tampa elgeta, pasodintas į sostą elgeta tampa karaliumi.

30.Tiesa, kaip ir poezija, prasideda ten, kur baigiasi žodžiai ir prasideda tyla.

Meilėje, kaip ir gamtoje arba mene, kalbama ne apie malonumą, o apie tiesą

/Marcel Proust/

Meilės ir pavydo ženklai turi savy pažeidimą dėl paprastos priežasties: meilė nepaliaujamai rengia savo pačios išnykimą, mėgdžioja savo nutrūkimą. Meilės, kaip ir mirties, situacijoje manome, kad mums dar užteks gyvenimo tam, kad patys pamatytume, kas atsitiks tiems, kuriuos praradome. Lygiai taip pat mums atrodo, jog būsime vis dar pakankamai įsimylėję, kad vėliau mėgautumėmės širdgėla dėl meilės pabaigos.

/ Gilles Deleuze/

Gyvenimas jam atrodė lošimas, kurį kiekvienas lošia už save, tiktai kartais iš pareigos. (John Fowles)

...tarp to, ką žmogus daro, ir ką jis mano, kad daro, skirtumas dažnai labai didelis

/Greimas/

Mažos tautos žmogus tiki: jei pašnekės per radiją, pasirodys per televiziją, jį išgirs, pamatys... Mes dar gyvenam bandoj ir kiek įmanomai stengiamės pagerinti savo įvaizdį. Mes dar nevertinam privataus gyvenimo. Galvojam, kad tik viešas gyvenimas yra vertybė. (A. Zalatorius).

Tikras grožis visada paprastas, o tikras paprastumas visada gražus. <...> Tačiau aišku, kad paprastumas yra tai, kas mirtingajam sunkiausia

A. Šliogeris

Mažai svarbu yra tai, ką mes galvojame, ar ką mes žinome, ar kuo mes tikime. Svarbiausia yra tai, ką mes darome. (John Ruskin)

Yra trys draugų rūšys: draugai, kurie jus myli, draugai, kurie jums abejingi, ir draugai, kurie jūsų nekenčia. — [N.G. de Šamforas]

Mes randame gyvenime tai, ką patys jam suteikiame. (R. V. Emersonas)

"Meistrus darbas puošia, bet ne kalbos apie tai". [Tautosaka]

Už pinigus galima nusipirkti namą, bet ne namus, galima nusipirkti lovą, bet ne miegą, galima nusipirkti laikrodį, bet ne laiką, galima nusipirkti knygą, bet ne žinias, galima nusipirkti padėtį visuomenėje, bet ne pagarbą, galima užmokėti daktarui, bet nenusipirksi sveikatos, galima papirkti sąžinę, bet ne gyvenimą, galima nusipirkti seksą, bet ne meilę...