Ar pareigos pakeičia žmogų?

Rimtai dirbti ypač sunku mažam kolektyve. visi draugai ir kai reikia ko pareikalauti iš atskaitingo asmens, tai pradeda išsidirbinėt, prašyt, kad dar biškį palaukčiau, terminus nukelčiau, o kas jam gresia jei nepasirašys ir t.t. Ir tokioj situacijoj tikrai labai nemalonu, kai tenka griežtu tonu pareikalaut atiskaityt. ir kuo aukštesnės pareigos tuo sunkiau bendraut su pavaldiniais. Tikrai nenorėčiau, kad direktorė imtų nuolaidžiauti, nes nuo vienos mažytės nuolaidos galima užsimanyt dar kitos, o vėliau ir an galvos galima užlipti tik gaila, kad pati nemoku taip susitvarkyt, kad be griežtesnio tono būtų laiku atsiskaityta gal kas ką patarsit...

Galima apseiti ir be griežto tono.Su bendradarbėm bendrauju labiau kaip su draugėm,bet kai reikia iš jų ataskaitų, jokių nuolaidų nebūna.Pasibaigus ketvirčiui , dažnai būna, kad -ai,nežinau, nespėju, gal vėliau parašysiu.Flegmatišku tonu pranešu, kad nustatytą dieną visi popieriukai turi būti pas mane, ir viskas.Neteko nei karto balso tono pakelti.

teisingai...svarbu reik taktikos ir tolerancijos...nors šitai labai priklauso nuo kolektyvo...va mano kolektyvas labai liux...visi žino savo darbus...niekam nereik priminti kas ir kada...labai retai būna pakelti tonai ir pan.

Galima apseiti ir be griežto tono.Su bendradarbėm bendrauju labiau kaip su draugėm,bet kai reikia iš jų ataskaitų, jokių nuolaidų nebūna.Pasibaigus ketvirčiui , dažnai būna, kad -ai,nežinau, nespėju, gal vėliau parašysiu.Flegmatišku tonu pranešu, kad nustatytą dieną visi popieriukai turi būti pas mane, ir viskas.Neteko nei karto balso tono pakelti.

O įsivaizduok situaciją, kad vienas iš tavo darbuotojų ima ir neatneša tau dokų, primeni, kad terminas jau pasibaigęs, sako "va einu ir padarau', o padaryt nespėja ir pareiškia, kad jo darbas baigėsi, jam už viršvalandžius nieks nemoka ir varo namo.

Yra geras rusiskas posakis 'Druzba, druzbai, a sluzba sluzbai'.

Va, va, gerai pasakyta, kas tinka darbe, tas netinka po darbo ir atvirksciai...

mano pareigos man gal suteike siek tiek rimtumo, nes mokytoja juk nebusi padykusi, nes man megstanciai isdaigas, teko surimteti, o siaip esu savimi ir tiek

per praktiką tik teko dar pabūti.. bet tikrai keičia :) Gali būtiišdykusia ar visokia kitokia, tačiau kai sėdi prieš tave daug vaikiukų tai turi būti visai ir kitokia :) rimtesnė, atsakingesnė, kantresnė

būna, kad ir žmogus pakeičia pareigas wink.gif

o jei rimčiau, man atrodo, kad pareigos pakeičia žmogų. tik žiūrint, kokį pasikeitimą turime galvoje. Jei tarkim aš dirbu gėlių laistytoja kokia ( smile.gif ) , o po to pakylu iki gėlų laistytojų prižiūrėtojos, o dar vėliau iki kokios želdinių ten už-sakovės, ir privalau rūpintis tam tikrų aplinkos vietų želdinimu, žinoma, pasikeičia kažkiek ir mano kaip darbuotojos savybės: kol buvau laistytoja, man terūpėjo ateit palaistyt ir vualia, jei esu laistytojų prižiūrėtoja, jau esu atsakinga, kad gėlės tarkim nevystų, būtų laiku ir tinkamais mišiniais palaistytos, jau aš turiu kontroliuoti laistytojas, jau mano atsakomybė didėja, toliau jau jei esu ta želdinių karalienė ir rūopinuos tam tikros teritorijos estetiniu patrauklumu, jau aš atsakinga dar daugiau, turiu derinti dar daugiau veiklų. Tai galima sakyti, kad kylančios pareigos, idealiuoju atveju, ugdo asmenybę, dar jį atsakingesnį ir taram param.

Būna atvirkščiai, kad kylančios pareigos būna atvirkščiai proporcingos asmenybiškumo augimui: dar labai pamirštame žmones, su kuriasi dirbame, paisome asmeninių interesų (tų, kad kažkas man pavaldus ir pan). Būna, kad ir patys pavaldiniai jau priskiria tam tikrų bruožų neigiamų viršininkui.

Nemėgstu, kai sako, kad pavaldinius reik laikyt ten kažkaip su botagu. visi tiesiog turi suprasti, kad tai darbas ir nesistengti kažkas kažkam kažką įrodyti, o stengtis būti draugiška komanda (nors dbr tai labai gal ir pakankamai utopiška? )

Tai va, pareigos bet kokiu atveju keičia žmogų, tiek į vieną, tiek į kitą pusę. Aš manau, kad jei žmogus yra asmenybė ir gerbia kitą žmogų, tai jis nenusileis iki tiek, kad savo "valdžia" kankintų kitus žmones.

o aš manau, kad tik nuo pačio žmogaus priklauso, kaip jis pastatys save ir kaip bendraus su bendradarbiais

Gali būti viršesnis pareigose, bet sugebėti bendrauti su kitais taip, kad kiti jaustųsi nė kiek ne žemesni, bet tuo pačiu ir jaustų pagarbą tau.