Mes visi esam skirtingo temapremento. Tad idomu pasidare kas kokio yra. Dazniausiai vieno temperamento zmoniu nebuna, susipina keli. O cia ju apibudinimas: Sangvinikas.. Jo pagrindą sudaro stiprus, pusiausviras, judrus nervų sistemos tipas. Sangvinikui būdingas žemas senzityvumas, aukštas reaktyvumas ir aktyvumas, elgesio pusiausvyra. Jis plastiškas, ekstravertiškas, jo reakcijų tempas greitas, o emocinis jautrumas padidintas. Ryškūs sangvinikai buvo rašytojas Petras Cvirka, Vincas Mickevičius-Krėvė. O štai septyniolikmetės Vidos L. ryškios sangvinikės, dešimtos klasės mokinės, charakteristika. Vida gyva, judri mergaitė. Ji nuolat juda pertraukos metu, prieidama čia prie vienos draugių ar draugų grupelės, čia prie kitos, ir iš karto įsijungia į pokalbį, bet neilgam. Pamokų metu suole taip pat nenusėdi, dairosi, kalbasi su suolo drauge ir sėdinčia už jos mokine, reaguodama į kiekvieną smulkmeną. Greitakalbe atsakinėjant pamokas, mokytojai dažnai prašo ją neskubėti. Pamokos medžiaga greitai susidomi, skuba atlikti užduotis, bet kartu nesiliauja domėtis ir aplink sėdinčiais mokiniais. Labiau susikaupusi literatūros, anglų kalbos pamokose, o per matematiką, fiziką išsiblaškiusi, netgi žiovauja. Jos jausmai, nuotaikos nepastovios. Gavusi nepatenkinamą pažymį, labai nusimena, vos neverkia, bet per pertrauką atgauna pusiausvyrą, pamiršta. Mokykloje ir už jos ribų turi daug draugų, pažįstamų, lengvai su jais bendrauja, yra mėgstama. Lengvai adaptuojasi naujojoje aplinkoje (9-oje klasėje keitė mokyklą). Mėgsta keliauti, ypač su draugais, patiria daug įspūdžių, kuriuos gyvai, vaizdžiai pasakoja. Dalyvauja saviveikloje ir dviejų dalykinių būrelių užsiėmimuose. Kas Vidos elgesyje būdinga sangviniškajam temperamentui? Jos senzityvumas nėra aukštas, todėl smulkesnių poveikių ji net nepastebi, į juos nereaguoja. O reaktyvumas, priešingai, padidintas, todėl ji gyvai reaguoja į mokyklos įvykius, draugų tarpusavio santykius, jautri įspūdžiams; visada jų pilna. Sangviniko aktyvumas padidintas, todėl Vida domisi kelionėmis, mėgsta saviveiklą, o ir per pamokas aktyvi, ypač jeigu jos įdomios. Tarp jos reaktyvumo ir aktyvumo yra pusiausvyra, todėl mergaitė drausminga, laikosi elgesio taisyklių, valdo savo emocijas, jausmus. Greita kalba, judri laikysena rodo, kad jos reakcijos tempas intensyvus. Plastiškumas sangvinikei Vidai padėjo greitai adaptuotis naujoje mokykloje, lengvai prisitaikyti prie skirtingų didelio draugų būrio elgesio reikalavimų. Iš charakteristikos ryškėja, kad mergaitė ekstravertiška - jautriai reaguoja į aplinkos įspūdžius, domisi aplinkos gyvenimu, mažai teskirdama dėmesio savo išgyvenimams, savianalizei. Kokių problemų kyla Vidai galvojant apie savo elgesį, bendraujant su žmonėmis, dirbant darbą, kuris jai nėra įdomus? O tokių darbų gyvenime pasitaiko kiekvienam. Be abejonės, teigiamas dalykas, kad ji lengvai bendrauja su žmonėmis, palaiko gerus santykius. Tačiau šitaip ji gali nueiti ir paviršutiniškų ryšių keliu, prie nieko ilgiau nesusimąstydama. Jai labai svarbu būti pastovesnei, atlikti darbą iki galo, susikaupus, nors jis ir mažiau įdomus, išsiugdyti patvarius, tvirtus interesus, vengti paviršutiniškumo bendraujant su žmonėmis. Cholerikas. Jo pagrindą sudaro stiprus nepusiausviras (stiprus jaudinimas ir silpnas slopinimas) nervų sistemos tipas. Cholerikui būdinga žemas senzityvumas, aukštas aktyvumas ir ypač aukštas reaktyvumas. Jis rigidiškas, ekstravertiškas, jo reakcijų tempas pagreitintas, emocinis jautrumas padidintas. Choleriškojo temperamento buvo rašytojas Balys Sruoga. Ryški cholerikė yra aštuoniolikmetė Rūta K., pirmojo kurso studentė. Vaikystėje buvo užsispyrusi, nemėgo žaisti su lėlėmis, o su berniukais žaidė karą, futbolą. Staigi, energinga, veikli. Greitai ir stipriai susijaudina, garsiai kalba. Judesiai staigūs, kalboje girdisi įsakymo gaidos. Greitai susiginčija, nemėgsta prisipažinti buvusi neteisi. Su draugėmis ir artimaisiais gana dažnai konfliktuoja. Dar daugiau konfliktų pasitaiko šeimoje. Pyksta ilgai. Dirba, mokosi energingai, greitai. Nemėgsta namų ruošos darbų, nes jie monotoniški. Aktyvi visuomeninkė, ji mėgsta ir sugeba vadovauti. Gera sportininkė. Atkakliai siekia tikslo, nebijo sunkumų, ryžtingai juos stengiasi nugalėti. Cholerikui būdinga reaktyvumas, aktyvumas, greitos reakcijos. Tai pasireiškia ir Rūtos elgesyje. Ji nesusivaldo, nekantri, nemėgsta vienodos veiklos. Cholerikas rigidiškas, todėl jos interesai pastovesni negu Vidos L., ji nuosekliau ir atkakliau siekia užsibrėžtų tikslų. Didelis choleriko aktyvumas, atkaklumas dažnai padeda jam gerai dirbti, mokytis, būti aktyviam visuomenininkui. Tačiau cholerikui sunkiau valdyti savo elgesį, išlaikyti pusiausvyrą, išvengti konfliktų. Salia ryžtingumo, atkaklumo, iniciatyvumo ir kitų lengvai besiformuojančių choleriko charakterio bruožų greitai atsiranda ir šiurkštumo, piktumo, užsispyrimo, negatyvizmo požymių jo elgesyje. Bene svarbiausia būtų cholerikui išsiugdyti „elgesio stabdžius”, t. y. išmokti valdyti savo jausmus, kontroliuoti poelgius. Flegmatikas. Jo fiziologinį pagrindą sudaro stiprus, pusiausviras, lėtas nervų sistemos tipas. Flegmatiškojo temperamento senzityvumas ir aktyvumas yra žemas, tačiau reaktyvumas aukštas. Reakcijos sulėtintos. Intravertiškas, emocinis jautrumas nedidelis. Šešiolikmečio Viliaus N., 9 klasės mokinio, charakteristikoje rašoma: „Vilius aukštas, stambus, gerai fiziškai išsivystęs Tačiau nejudrus, mažakalbis, lėtų reakcijų. Sėdi paskutiniame suole, neaktyvus, atsakinėja vangiai. Mokosi gerai, bet viską daro lėtai, todėl mokykloje ne viską suspėja padaryti, ko reikalaujama. Pertraukų metu nekalbus, pats nekalbina kitų, nemėgsta triukšmingų išdaigų susibūrimų. Jį sunku ir prajuokinti, ir supykinti. Draugų mažai turi’ daugiau palaiko ryšį su berniuku, kuris irgi gyvena tame pačiame name. Visuomeninės veiklos nemėgsta. Domisi ir gerai žaidžia šachmatais. Daug bendrauja su tėvu — keliauja, lanko teatrą. Lyginant su anksčiau apibūdintais temperamento tipais flegmatikas ryškiai skiriasi. Vilių sunku ir prajuokinti, ir supykinti todėl, kad jo reaktyvumas žemas. Viliaus jausmai mažai atsispindi veide, judesiuose, nes jo emocinis jautrumas menkas. Žinoma, tai nereiškia, kad flegmatikas visai nieko neišgyvena. Vien iš išorinės išraiškos apie jo jausmus spręsti yra sunku. Kadangi čia aktyvumas žymiai aukštesnis už reaktyvumą, flegmatikas yra kantrus, ištvermingas, susivaldantis. Jo psichinės veiklos tempas sulėtintas. Flegmatikas lėtai kalba, lėti jo judesiai, eisena, lėtas mąstymas, lėta dėmesio koncentracija ir pan. Jis ryškiai rigidiškas, sunkiai atsisako savo įprasto darbo režimo, darbo vietos ir kitų įpročių. Plastiškumas žemas, todėl sunkiai prisitaiko prie naujos aplinkos, naujų žmonių. Intravertiškumas Viliaus tipo žmonėms pasireiškia tuo, kad jie sunkiai reaguoja į aplinkos poveikius, ilgai prisimena ankstesnius išgyvenimus, vaizdus, užsidarę savyje. Net ir konfliktinėje situacijoje flegmatiko ramybė, susikaupimas, pastovumas yra vertingos savybės, kurios leidžia gerai atlikti ilgiau trunkantį darbą, apsaugo nuo išsišokimų, nesusivaldymo. Tačiau jo lėtumas, mažas plastiškumas apsunkina bendravimą su vien-mečiais ir suaugusiaisiais, sudaro prielaidas pasyvumui, o neretai ir tingumui. Flegmatikui labai svarbu greitinti savo reakcijas, įsi-traukti į aktyvią veiklą. Ypač jam naudinga sportuoti, prisiversti daugiau ir greičiau veikti. Melancholikas. Jo fiziologinis pagrindas — silpnas nervų sistemos tipas. Melancholiko senzityvumas padidintas, todėl silpni po-veikiai sukelia stiprias reakcijas. Reaktyvumas ir aktyvumas žemi. Rigidiškas. Intravertiškas. Padidintas emocinis jautrumas. Reakcijų tempas lėtas. Melancholiškojo temperamento pavyzdžiu galėtų būti Prano Vaičaičio, Vinco Mykolaičio-Putino asmenybės. O štai penkiolikmečio Vytenio K., 8 klasės mokinio, charakteristika: „Fiziškai išsivystęs vidutiniškai, pabalęs, nejudrus. Pamokose sėdi ramiai, tačiau labai įsitempęs, sunerimęs. Pakviestas atsakinėti išsigąsta, nurausta. Atsakinėdamas varžosi, kalba tyliai, gniaužo rankas. Labai jautriai reaguoja į pastabas, tačiau ne iš karto. Pergyvena ilgai, skausmingai, nemiega, praranda apetitą. Sunkiai bendrauja su vienmečiais, draugų neturi, labai prisirišęs prie motinos. Mėgsta gamtą, namuose augina paukščius. Prastos nuomonės apie save, savo sugebėjimus. Jo siekimai neaukšti — baigti aštuonias klases ir eiti mokytis į profesinę technikos mokyklą. Beje, jis mokosi gerai ir turi nemažų sugebėjimų”. Būdingiausias Vytenio temperamento bruožas — aukštas senzityvumas. Padidintas jautrumas aplinkos poveikiams sąlygoja berniuko nedrąsumą, naujos aplinkos baimę, įtampą, sunkią adaptaciją. Todėl jis dažnai vienišas, nedrįsta prieiti prie draugų, mažai jų turi. Jam ypač nedrąsu didesniame draugų būryje, nes varžosi, ne-pasitiki savimi. 2emas aktyvumas ir reaktyvumas pasireiškia tuo, kad jis dažnai blogos nuotaikos, retai juokiasi, greitai pasimeta, ne-darbingas, greitai pavargsta. Vytenis rigidiškas ir intravertiškas. Mėgsta tuos pačius, prie kurių pripratęs, žmones, vietas, susikaupęs savyje, mažai kreipia dėmesio į aplinkinius. Didesnis įspūdžių srautas jį greitai nuvargina, paskui daug laiko praeina, kol nurimsta. Jam būdinga aukštas nerimo laipsnis. Melancholikas yra jautrus, subtilių jausmų žmogus. Jis jautrus sau ir kitiems. Atsargus, apsisvarstantis. Dėl šių savybių melancholikas bendraujantiems su juo yra patrauklus. Tačiau jam pačiam yra nelengva. Jis, pavyzdžiui, gerai žino kultūringo elgesio taisykles, nori jų laikytis, tačiau dėl varžymosi, nepasitikėjimo, intravertiškumo sunkiau bendrauti su žmonėmis; tai gali sukelti nepasitenkinimą savimi, mažavertiškumo jausmą. Todėl labai svarbu melancholikui išsiugdyti aktyvumą, pasitikėjimą savo jė gomis. Ištrauka iš knygos „Elgesio kultūra“
