Kai uzvaldo beprotiskas pyktis...

As tai kaip ir Auksute, isirekiu, iskeikiu visus, pasiunciu kur reik ir kur ne, o po to jei dar nebuna praejes pyktis, tai einu pasivaikscioti, dazniausiai su vaikais, nes nera kur ju palikti, o jam viskas dzin. Po pasivaikscioji visai kitaip jauciuosi, tiesiog naujai gimus, bet pamacius jo "morda" vel visi blogi jausmai grizta. Kol vaikuciu nebuvo, mes visai kitokie buvom. Abu, vienas kitu, rupinomes, jokiu rupesciu, jokios rutinos. Ta pati rutina, metu metais, viska uzmusa, ir jausmai atbunka ir... Bet kai vaikai paaugs manau, kad mes vel "atgysime" ir prazysime kai ankstyvoj jaunystei

kaip pykstu tyliu... kaip labai labai pykstu - klykiu :blink: vat tada geriau niekam nepasitaikyti po akimis man...

Musia - suprantu, kad "naujas" a? ?iam forume, bet jau?iu , kad tau ?eimoje nekas, kritinis laikas gal at?jo? Jei nepaslaptis, kiek kartu j?s?

Nu jau jai mane uzgavo, tai tadau reik man isizaibuot, issikoliot, ir sakes tiem kurie tuo metu pasitaikys kelyje isdesiu i suns dienas. :lol:

O seip tai pykti valdau kai reikia, tik jei jau labai uzknisa tai tada padek dieve . nesistengiu buti nei svelni nei pukuota, man nusi... kas ka mano.

Nors pati pikciurnas suprantu, bo buna tokiu situaciju, kad sakes...

As ant isiucio tai grieztai trumpai be saukimo isdestau ka manau ir iseinu i kita kambari ,viskas tuom ir baigta ir namiskiai puikiai zino kad tuo tarpu manes geriau jau nekirbint nes uzvirtu tikras pragaras ,leidzia man vienai nuleisti gara

Verkiu , nes jau buna taurelė perpildyta .. būna šaukiu , ziurint kaip sunervina

Dažniausiai užsiplieskiu kaip degtukas, reikia ar nereikia. Bet rėkiu, viską išsakau, oi būna tikras pragaras tada, o po visko einu pasėdėti viena ir parūkyti

verkiu arba rekiu , arba geraisiai pradedu nervsikai purtytis