Pereiti prie turinio
VIAGRA

Poezija

Rekomenduojami pranešimai

Nors ir nėra tavęs šalia,

Žinau, tikrai kažkur esi

Šiandien gal mano eilėse

Rytoj - gal meilės ilgesy

Nukrėtus žiedlapius audra,

Subers į plaukus ir užges

Ir man jau nieko nereikės

Tiktai Tavęs, tiktai Tavęs.

O kai diena ilgais šešėliais

Nuslinks į atmintį, ilgam

Išliks rašytos mano eilės

Tik Tau vienam, tik Tau vienam.

Kai glostys vakaro metu

Laukais atbridusi vėsa,

Sapnai į vidų įsileis

Tiktai Tave, tiktai Tave.

O kai anksti ryte nubusiu

Tebekraujuojančia širdim

Ir vėl aš ne kitais tikėsiu,

O tik Tavim, o tik Tavim.

Jei nesupras manęs kiti

Jei nebešauks manęs vardu,

Man neskaudės. Tegul visi.

Tiktai ne Tu.Tiktai ne Tu.

 

Kiek kartų eita, viltasi, ieškota,

Kiek kartų plėšyta ir deginta lapus,

Kiek kartų savo širdimi sijota,

Atsirenkant ir priešus, ir draugus.

Kiek kartų viltys puldamos į uolą,

Purslais ištiškę tirpdavo laike,

Kiek kartų patys savo laimės guolį

Paversdavome skudurų krūva.

Kiek kartų laužėm priesaikas ir ėjom

Tolyn ieškoti tais pačiais takais,

Kiekvieną kart iš naujo įtikėję

Atsitiktiniais žodžiais ir kerais.

Kiek kartų mokėmės, švariai nuprausę

Kelionę sumaitotą, bet ir vėl

Išeidavom širdies neatsiklausę,

Net nebandydami suprast kodėl.

Kiek kartų klupta, pakely raudota,

Kiek kartų laimė buvo aplenkta,

Kiek kartų mūsų neteisybės šluota

Jinai nuo kelio buvo nušluota.

Kiek kartų meilei į duris parodėm,

Neatpažinę jos plačios širdies.

Kiek kartų mes jai patys pasirodėm

Prastos, neišmintingos giminės.

Kiek sau žadėjom - paskutinį kartą.

Beprasmiais žodžiais lopėme spragas,

Kiek kartų svėrėme - toliau ar verta

Barstyti dovanai žiedais dienas.

O jos byrėjo, krito išsiskleidę,

Jomis užsnigo ištisi laukai

Ir klaidžioja juose ne vienas veidas

Tenai visi pažįstami veidai.

Kiek kartų eita, viltasi, ieškota,

Kiek kartų plėšyta ir deginta viltis,

Kiek ateitim kliedėta ir svajota

Ir visa tai, deja, jau praeitis.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
Svečias Arlene

Aš atiduosiu

Viską, ką turiu.

Nors tu šiandieną

Nieko neprašai.

Neteisk manęs,

Kad pernelyg

Lengvai paėmusi

Kitiems išdalinu.

Kol tavo laikas

Laukia išdidžiai,

Rusent nesugebu-

Degte degu.

Save visam

Pasauliui dalinu,

Nes tu juk niekad

Nieko neprašai.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
Svečias Arlene

Tu nekaltas, kad vėjas toks šaltas,

Kad į ledą pavirsta vanduo,

Kad ne viskas pasaulyje balta,

Kad ne visas auksinis ruduo.

Kad sustingo diena, tu nekaltas -

Ji sustingo savam laukime,

O sniegu pasidengęs asfaltas

Laukia pėdsakų vedančių čia.

 

Tu nekaltas. kad uždaros širdys

Skuba slėptis į savo namus,

Kad ne viskas, kas sakoma, girdis,

Kad tik džiaugsmas dalinas per pus.

 

Tu nekaltas, kad sniegas toks baltas -

Jis vilties nusidažęs spalva,

Kad laukimas prie stulpo prikaltas

Tu nekaltas. Ir aš nekalta.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
Svečias Arlene

Mylėk aistringai ir karštai,

Kad kartą imčiau ir sudegčiau,

Kad tavo laužo atšvaite

Savęs akimirksniu netekčiau.

Mylėk ne žodžiais - akimis,

Kad į jų gelmę nugarmėjus

Tave išgerčiau naktimis,

Kaip vandenį - įkaitęs vėjas.

 

Mylėk aistringai ir karštai,

Kad laužo liepsnai jau užgesus

Ilgai alsuotų pelenai

Auksinį rudenį pratęsus.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Kažkur tarp žemės ir dangaus.

Kažkur tarp saulės ir tamsaus mėnulio.

Kažkur tarp paprasto žmogaus.

Yra tas didis žodis meilė.

Ir kiek tas žodis mums brangus?

Ka reiškia pasakyti myliu?

Gal tai tik išmislas klaikus?

O gal jinai atstoja viską?

Kodėl jei myli tai kenti?

Iš kur tiek klausimų tam žmogui kyla?

Iš kur ta širdgėla baisi?

Ji gali pražudyti sielą.

Bet vistik meilė ji yra!!!

Tas paprastas,kartu ir didis žodis!

Bet kas nemyli! viso to suprast negali! :rolleyes:

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Meilė - tai mažytis paukštelis: per daug suspausi - mirs; per daug atleisi - išskris.

Jei myli - paleisk.

Sugrįš - bus tavo.

O jei ne - tuomet tavo niekada ir nebuvo...

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Kaip grazuuuu :drinks_drunk[1]:

 

Man tai labai patinka ?irvio poezija :)

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
Svečias Arlene

Dvi obuolio pusės

Po žemę keliavo,

Ieškojo ir lipdė

Gyvenimus savo.

Užaugo, subrendo

Ir sėklas išbarstė,

Gyvenimais savo

Jau spėjo apkarsti.

Dvi obuolio pusės -

Ir mano, ir tavo

Gyvenimo kryžkelėm

Skyrium keliavo,

O kai susitiko,

Pro šalį praėjo,

Pavargę ieškoti

Rastu netikėjo.

Ne kartą nudrėskę

Gyvenimo tvarstį

Dvi obuolio pusės

Suspėjo apkarsti.

Dvi obuolio pusės

Po žemę keliauja,

Dvi obuolio pusės

Dangum pasikliauja...

 

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
Svečias Arlene

Isėjom dviese. Taip reikėjo

Sioje kelionėj atsiremti.

Isėjom dviese patikėję,

Kad pasitiksim savo lemtį,

 

Atsilę kelyje į priekį,

Kad dar atrasim, ko ieskojom,

Pasieksime, ko nepasiekę

Ir pasiklosime po kojom

 

Ankstyvą rudenį spalvotą

O į metus suguldę kraitį,

Turėsime kuo uzsikloti,

Kai negalėsime paeiti.

 

Isėjom dviese. Patikėjom,

Kad nesuzvarbę mūsų sirdys,

Kad radome, ko neturėjom

Ir, kad abu vienodai girdim

 

Į mus besklindantį motyvą,

Uzpildantį kiekvieną kertę

Ir įsiliejantį į gyvą

Tikėjimą kitu gyventi.

 

Isėjom dviese, o kelionės

Pačios pradzios abiem pakako,

Kad pirmas įsisukęs vėjas

Nublokstų nuo nelengvo tako.

 

Į čia sugrįzome jau skyrium

Naujom zaizdom apvainikuoti

Nebejauni ir nusivylę,

Įskaudinti ir vėl isduoti ...

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
Svečias Arlene

Atleisk uz sutrukdymą, mielas,

Neįvertinau laiko svarbos -

Patikėjau, kad vienisos sielos

Nesudrumsčia ramybės tvarkos.

 

 

Izūli? Ką darysi - prasčiokė.

Viskas tiesiai - tarsi nuo tvoros.

Ne estetė - tik vidutiniokė

Is kaimiečio sodybos ankstos.

 

 

Zodziai grūbūs, linkėjimai kandūs,

Netasyta, sudirzus kalba

Ir jausmai tokie naivūs, nebrandūs -

Lyg vaivorykstės juosta marga.

 

 

Atleisk uz sutrukdymą, mielas,

Neįvertinau laiko svarbos -

Patikėjau, kad vienisos sielos

Saukia glaustis vienai prie kitos.

 

 

Ak, atleisk uz sutrukdyma, mielas...

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Ačiū tau kad esi...

Lyg švelnus vėjo gūsis

Ar saulutės šviesa

Debesio pakrašty...

 

Ačiū tau, kad neši

Mažą saulės zuikutį,

Kad ir kur aš bebūčiau

Dienoj ar nakty...

 

Niekada... niekada.. niekada

Napamiršiu tavo šildančio žvilgsnio

Ir to džiaugsmo širdy,

Kad galiu aš tave mintimis apkabinti,

Vis kartot ir kartot –

ačiū tau, kad esi...

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Išskrisiu į dangų.... į mėlyną dangų...

Ieškosiu tenai tavo gylio akių...

Sudilsiu tavęs nesuradus į blankų

Alsavimą sodų baltų debesų....

 

 

Ir jei kadanors tavo glostantys žinsgsniai

Pavargs nuo vienatvės, apkurs nuo tylos,

Švelniausiais lašais tau palaiminsiu kaktą,

Širdis tau per naktį lopšinę dainuos...

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Prisijunkite prie pokalbio

Jūs galite rašyti dabar, o registruotis vėliau. Jeigu turite paskyrą, prisijunkite dabar, kad rašytumėte iš savo paskyros.

Svečias
Parašykite atsakymą...

×   Įdėta kaip raiškusis tekstas.   Įdėti kaip grynąjį tekstą

  Only 75 emoji are allowed.

×   Nuorodos turinys įdėtas automatiškai.   Rodyti kaip įprastą nuorodą

×   Jūsų anksčiau įrašytas turinys buvo atkurtas.   Išvalyti redaktorių

×   You cannot paste images directly. Upload or insert images from URL.


×
×
  • Sukurti naują...

Svarbi informacija

Informuojame, kad šiame puslapyje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su Privatumo politika.