Poezija

Užsukau čia ir pabandžiau šią temą peržiūrėti nuo pradžios ligi galo. Buvau maloniai nustebinta, kai joje radau daugybę eilėraščių, kurių didumą jau esu sudėjusi į knygas. Dėkinga Arlene už tai, kad šios eilės pasiekė ir interneto skaitytojus, kadangi svetainė, kurią kažkada turėjau, išnyko lyg dūmas ir beliko tik gražūs prisiminimai. Tikriausiai kiekvienam autoriui yra malonu, kad bent kas nors skaito tai, kas dažnai išsiveržia iš pačių sielos slėpinių. Dar kartą ačiū.

***

Išdalinau visiems.

Gal tik po lašą

Užteko pilnavertės

Šilumos

Ir aš žinau

Kaip būna maža

Užplaukus ant

Ledinės seklumos.

Išdalinau tik tą,

Kurią man davė

Pasogai, jau

Išeinant iš namų,

Bet laikas taip švariai

Ir uoliai šlavė,

Kad nebeliko

Netgi trupinių.

Pasemčiau šiandien

Pilnutėlę saują,

Išneščiau ją

Ir atiduočiau jums.

Tik jau šalta banga

Krantus skalauja,

Palikdama saulėlydį

Pietums.

***

Plėšte išplėšei.

Ir neklausk ar skauda.

Beveik ramu...

Ir tik prieš rytą kartais

Širdis panūsta

Šnekinti likimą,

Suklupusį ties

Praradimo vartais.

***

Tu ne mano.

Už durų tik vėjas

Tarp suplėšytų

Laiko skvernų.

Išėjai

Dar nė kart

Neatėjęs-

Kol krupsėjau

Tarp tavo delnų.

Tik vėliau

Viskas virto

Į gėlą.

Šiapus durų-

Aštrus ilgesys...

Ir jausmai

Su skausmu

Susivėlę,

Ir trumpa,

Bet talpi

Praeitis...

***

Pavargsti ir gyvenimas rodos

Lyg viena ištisinė tremtis-

Be lakštingalų mingančiuos soduos,

Kai tie susmegę suvis.

O juk reikia nedaug - kad pašauktų,

Kad išgirstumei kalbą žvaigždžių,

Kad ateitų, kad būtų, kad lauktų,

Kad abu...kad abu...kad abu...

***

Mes tiesiog kaip du vandens malūnai-

Upės tėkmę priešinga kryptim

Bandome pasukti ir užkliūnam,

Trupindami girnas akmenim

***

Milijonas, kurį užstačiau,

Buvo pirmas – iš šukių stiklinių -

Taip reikėjo puodelio brangaus,

Be auselės, užtat – žalvarinio

Antrą kartą mainiau į spalvas-

Vien žalių buvo kelios ir naujos.

Išmainiau batukus. Na ir kas.

Bet juk laimės – artipilnės saujos.

Kai paaugus keičiausi dažais -

Mano buvo graži tik dėžutė.

Kaip džiaugiausi slapčia vakarais,

Kad gautiesiems dar būti ir būti.

Šokių vakarą –pirmą berods,

Prisišliejus prie draugės kuklutės,

Vaikinukui, kur kvietė mane

Atsakiau, kad nešoku polkutės

Milijonai, kuriuos užstačiau

Buvo birūs lyg ubago sauja...

Paskutinį anądien keičiau

Į gyvesnio gyvenimo kraują.

Milijonas, kurio nemačiau...

As savo sirdim mylesiu tave nebyliai

Nors kris is akiu kristoliniu laseliu lietus...

Ar saule svies, ar vejai pus siauriniai,

As eisiu arciau prie taves ir man nesvarbu, kas bus...

As nieko nebijau,

Kai esu salia taves...

Nei saules, nei lietaus

Nes apsaugosi mane...

As nieko nebijau,

Nei liudesio dangaus,

Nei minutes nevilties....

Tik tai ranka man istiesk...<3

kai galvoji apie mylimaji issprusta ir eiles:)

Aciu tau, kad prakalbinai sirdi

Tuo paciu ja ismokes kalbet...

Ir dabar ji vien meile tegirdi,

O isgirdus negali tylet...

Aciu tau, kad jausmu labirinte

Isejima padejai surast

Patiketi ta meile vienintele

Ja saugot, globot, neprarast...

aciu taip cia mano

Maža gyvybė tavo kūne,

pavirtus meilės ji paukščiu.

Lauke žiema,o tu plasnoji,

atskrisk,sušildyk tu mane.

Sušildyk mano širdies žiemą,

jausmai lyg gėlės vėl atgis.

Pavasario ranka ištipdins ledą,

o tu sugrįžki pas mane.

Liūdesio skraistę užsidėsiu šįvakar

Ir išeisiu į gatves liūdėti tavęs.

Basos kojos liesis į šaltą asfaltą,

O širdis mylėdama plaks dėl tavęs...

Tamsos karalystėj aš tyliai suklupsiu

Ir melsiu visagalio,kad grąžintų tave.

Ašarom savo kelią nutiesiu,

Kad galėtum juo sugrįžt pas mane.......