Velykos velykos

na moteri?kes, ar lekiat pas savo tevus per tokias ?ventes, ar liekat namie kiau?o rident?

Namie su vyru ir vaikais kiau?inius da?ysiu, ridensiu ir dau?ysiu.?iemet pamir?au svoguno luk?to prisirinkti, ne?inau, su kuo da?ysiu.Vien su da?ais monotoni?ki i?eina.

mes irgi busime namuose, marginsime kiausinius ir ziuresim tv, paskui juos ridensim....valgysim torta,vienu zodziu nesinori niekur eiti..

mes tai irgi namuose siemet

ot namisedos...

Paeiliui kiekvienus metus: tai pas uosvius, tai pas mano tevus, tai namie

is pradziu pabusiu namie,va tada p[as tevus.taip pat dauzysim,valgysim ir ridensim

Gal zinote kokiu velykiniu zaidimu be kiausiniu ridenimo?[/color]

Gal tiks?

Kai margueiai ne tik surinkti, bet ir i?dau?yti, kai ir supuoklese prisisupta, vaikai ir paaugliai prisimena kitokius u?siemimus. Auk?taieiai, ypae gyvenantys gatviniuose kaimuose, kartais net pirmosios Velyko dienos vakare prisimena dainas, ?okius.

Vaikai eina ratelius, mu?a ?iu?a, dalija ?ieda, ?aid?ia slepynio. Sudeikiuose du vaikai ant suolelio deda bandel? ir kiau?ina ir vienas kitam sako:

? Kepu, kepu bandeles.

Ar man duosi?

? Neduosiu.

? A? tave vysiu.

? Nepavysi!

Ir bega apie suolela bet taip, kad suolelio neu?kliudyto, nes, jeigu kiau?inis su bandele nukris, tai neMkid?s juos pasiims, o tas, kuris suolela kliude, tures vel u?deti kiau?ina.

Pandelio apyi., kaip ra?e M. Valaneius, XIX a. viduryje per Velykas jaunimas ?Rove fidika": ?vienas, lazda jodamas, i?ejo i? kamaros, sake: ?Girk?!" Kitas klause: ?Kas eia varsto dvaro vartus?" Raitorius atsake: ?A?, ponaitis Kiburk?taitis". Kitas: ?O ko reikalausi?" Raitorius: ?Ponia u?sigeide Rymo ridiko, atejau rauti". Kitas: ?I?sirauk tinkamaja". Raitorius ejo pas viena sedinta, su abiem rankom padave savo ramenta tas asikibo, raitorius trauke, kiti sedintys neleido, taeiau pastate ir vede a kamara ar kereia. Paskiau vel atjodavo, reikalavo ridiko, rove, ir taip toliau".

?iaures Lietuvoje avairaus am?iaus vyrai per Velykas megdavo ?Mu?ti ripka", t. y. ?aisti ritina. ?emaieiai, da?niausiai ?Mu?a kempere?a", ?Kiaul? a dvara varo", ?aid?ia ?Vokieta".

?Kempere?a" ?aid?ia vaikai ir suaugusieji. Ant asmeigto medelio (da?nai tri?akio) kabina medina kabliuka. Vienas ?aidejas ?piemuo" stovi greta, o kiti i? sutarto atstumo stengiasi su lazda kabliuka numu?ti. Kabliukui nukritus arba trikojui apvirtus, ?piemuo" stengiasi viska atstatyti kaip buvo, pavyti kaltininka ir jam suduoti ryk?te (galima vyti tik iki sutartos linijos). Jeigu suduoti pavyksta ?aidejai keieiasi vaidmenimis.

?Kiaul? a dvara (a bar?eius)" varo 46 paaugliai iki 15 meto am?iaus. Kiekvienas pasiima po 10ies saujo auk?eio lazda. I? prad?io visi stoja a viena greta, persimeta lazdas per peta ir svied?ia a prieka. Tas, kurio lazda krinta areiausiai, tampa ?dvaro (?putros") sargu". ?Dvaras" tai ma?a duobute rato viduryje lazdai astatyti. Kiti ?aidejai i?sikasa duobutes ratu apie ?dvara", kad viena nuo kitos buto ne areiau kaip per viena ?ingsna. Visi stoja a savo vietas. ?Sargui" paridenus medin? trinkel? ?kiaul?", visi stengiasi ja astumti a ?dvara", o ?sargas" gina atmu?ineja. Jeigu ?sargas" suspeja savo lazda astatyti a kurio nors kito ?aidejo duobut?, kol ?kiaule" pievuteje, jie su tuo ?akteju apsikeieia vietomis.

?Vokieta" ?aid?ia du arba daugiau ?aidejo. Jie turi viena 2025 cm ilgio lazdel?, o kitas 61 cm. Trumpaja lazdel? guldo ant duobutes ir i?siskaieiuoja, kas turi ja saugoti ir pradeti ?aidima.

Kiti ?aidejai sustoja u? 56 m a eil?, o ?sargas" ki?a savo lazda po trumpaja lazdele ir ja spriegia a ?aidejo pus?. Nesugauta lazdele gra?inama atgal, o sugav?s ja meta a ilga lazda paguldyta ant duobutes kra?to. Jeigu pataiko ?aidejai keieiasi vietomis. Nepataikius su ilgaja lazda matuojamas atstumas tarp duobutes ir nukritusios trumposios lazdeles; vienos lazdeles ilgis prilyginamas 10 ta?ko (paprastai susitariama ?aisti iki 200 ta?ko). Toliau ?sargas" lazdel? a ?aidejo pus? svied?ia kitaip: ja ima kaire ranka u? vieno galo taip, kad kitas galas kabeto, ir ilgaja lazda smogia a ja i? ?ono. Jeigu kitas ?aidejas lazdel? sugauna, vel stengiasi ja pataikyti a ilgaja kuria ?a karta ?sargas" laiko u? galo statmenai astatyta a duobut?. Pataikius ?aidejai apsikeieia vietomis, nepataikius vel ta?kai skaieiuojami matuojant atstuma tarp duobutes ir nukritusios lazdeles. Treeia karta ?sargas" lazdel? mu?a laikydamas u? galo horizontaliai prie? save: i? prad?io pameteja auk?tyn ir, kai ji ore, kerta. Jeigu kas i? ?aidejo lazdel? sugauna, eina a ?sargo" vieta jei niekas nesugauna vel matuoja atstuma ir skaieiuoja ta?kus. Toliau ?aidimas kartojamas i? prad?io.

Prisimenama ir daugiau ?aidimo. Labai da?nai per Velykas jaunimas sutaria ?spausti sura", t. y. pralaimej?s ?aidejas vereiamas ant ?emes, ir visi ?aidusieji ja u?gula. Jei ?aidejo nedaug, svoris ma?as, net senesnius ?mones pasi?aukia.