Ar kada susiduret

tiesiog smalsu :D

Daugybę kartų :lol:

o kokie papasakok

Tiesa sakant ir aš mačiau.Manau nepatikėsit ,bet..Tai vat atvažiavom į Rusiją kaip ir kiekvieną Vasarą.Iį namelio įšėjome į lauką.Jau buvo tamsu todėl žiūrėjom į dangų ir staiga iš niekur nieko danguje atsirado salotinės spalvos šviesa.Ji ne tai ,kad tiesiog švietė,bet ir apšvietė dangų žalsvai.O tarp tų žalumų kažkas greitai mirksėjo,vartaliojosi.Ale skraidė ar ką dar ten darė ,bet tiesiog greitai sukaliojo ratus..Nuo tos dienos tikiu "NSO"

Dieve, kaip siurpu pasidare :unsure: tikrai tikiu visomis siomis istorijomis ir pati galiu kaika papasakoti.. Mano mociute gyvena sename name, kur tikrai vaidenasi... Pvz kai mes su seima tenais vaziuojame kaledoms ir ten pasiliekame nakvoti, visada ir visi sapnuoja kosmarus, o tie kosmarai dazniausiai apie numirelius, apie laiduotuves itt. Bet tai niekai, pvz mano vyresnysis brolis ten miegoti negali, nes kai jis ten nakvoja jis visa nakti negali uzmigti, nes jis visada jaucia kad kazkas prie jo lovos stovi ir spokso i ji, siaubas. As tenais niekada viena ne miegu, visada su mama. Ir mano teta kuri tame name gyvena tvirtina kad ten gyvena dvasia, nes ji daznai girdi zingsnius koridorije, palepeje (o gridis senos ir viskas pukiai girdisi jai kazkas eina). Net kai mano teta eina miegoti ji visados palieka sviesa ijungta

Kai mirė mano mamos tėvelis, močiutė sakė kad mėnesį laiko palėpėje girdėjosi žingsniai, nebijojo niekas nes tikėjom kad senelis dar namuose, todėl buvo ramu, po mėnesio žingsniai dingo.

O man buvo labai kistas nutikimas, bet buvau dar mažytė, 7 metų, kai mirė mano tėčio mamytė, sėdėjau kambary ir verkiau, atsisukau net nežinau kodėl, ir dar kaip dabar atsimenu kaip pamačiau močiutės veidą, buvo labai blyškus bet tikrai jos.

Ir dar labai tikiu kad seneliai saugo mane iš dangaus, nes jau buvo keli kartai kaip einant gatve neaišku kodėl sustoju, o tada pralekia mašina. Dažniausiai vaikštau su ausinuku tai negirdžiu kaip atvažiuoja, bet viduj kažkas pasako kad sustot, ir taip apsaugo mane

Kai mirė mano mamos tėvelis, močiutė sakė kad mėnesį laiko palėpėje girdėjosi žingsniai, nebijojo niekas nes tikėjom kad senelis dar namuose, todėl buvo ramu, po mėnesio žingsniai dingo.

O man buvo labai kistas nutikimas, bet buvau dar mažytė, 7 metų, kai mirė mano tėčio mamytė, sėdėjau kambary ir verkiau, atsisukau net nežinau kodėl, ir dar kaip dabar atsimenu kaip pamačiau močiutės veidą, buvo labai blyškus bet tikrai jos.

vat kaip man baisu pasidare

vat kaip man baisu pasidare

ksiusa nėra ko bijoti, sava siela mylimų žmonių negąsdina matyt pas mus senelis nenorėjo palikti močiutės vienos, todėl mėnesį laiko buvo kartu su ja namuose, močiutė visą mėnesį laikė prie lovos jo nuotrauką su žvake, tik kai baigėsi žingsnių garsai pakabino nuotrauką kitam kambary

ksiusa nėra ko bijoti, sava siela mylimų žmonių negąsdina matyt pas mus senelis nenorėjo palikti močiutės vienos, todėl mėnesį laiko buvo kartu su ja namuose, močiutė visą mėnesį laikė prie lovos jo nuotrauką su žvake, tik kai baigėsi žingsnių garsai pakabino nuotrauką kitam kambary

vat kaip.as vistiek bijou,nes pas mus noujoi vilniai stovi namas senas ir ten labai douk smeklu istikruju,ka tik nedarem net kunigas pasvente,nieko nepadejo.tik tai pasake kad vienoj is kambarшu kazkas labai sioubingo atsitiko.tai ka mes padarem, mes toi pacioj vietoi pastatem nouja nama ir ka jus manot nieko nepasikeite.ir iki siol namas stovi nieks nenori ji pirkt.niekada savo gyvenime nepamirsiu ta svente visu mirusiuju diena man tada kazkur 10 buvo,zinojom visi tik tai viena kad tie smeklos labai blogi visur stuksena ima daiktus, bardako daro jokios ramibes.jie nebuvo matomi mano ir sesers akise duris atidaridavo ir uzdaridavo 3 kartus,kai pro mus praeidavo joutesi vejalis ir taburete stovejo prie stalo tai ji pakilo i virsu ir i mano sese ,toks stiprus smugis buvo ,nosis buvo pas ja sulauzitas nuo tos dienos ji blogai kalba.po to ivekio mes isvaziavom,buna vasara atvaziojam ten labai grazi gamta.