Benamiai, valkatos, bomžai...

zmones kurie ruko jie nedegraduoja, nepraranda seimu,nenesa is namu pinigus,kad patenkinti savo nora...o alkoholikas ir narkomanas butent taip ir daro. sutinku su tavim,kad tai ligos ir rukorius yra ligonis,bet deja tai yra labai skirtingos ligos....

Tas degradavimas, tai toks dalykas, kad tau gal atrodys, kad jau degradavo, o kitam dar nea.. yra tokių alkoholikų, kad ryte į darbą išeina blaivus, tvarkingas, darbe normaliai dirba, uždirba, grįždamas namo nusiperka bonką, parvykęs prisilaka, užmiega, ryte vėl viskas gerai ir taip kasdien ratu... ir niekas nė neįtartų, kad jis toks yra, apie tai žino tik šeimos nariai... O tavo aprašytas elgimosi būdas visai tiktų ir eiliniam pijokui... o pijokas, tai dar ne alkoholikas :D

Apie narkomanus nebais ką žinau, bet manau, kad jei pinigų turi, tai gal visai įmanoma, kad jis nieko nepuldinės, nieko iš namų neneš... tyliai pats save suės ar mirs nuo perdozavimo...

na tokiu alkoholiku as nepazistu-nors siame pasaulyje visko yra. o siaip as kalbu apie tokius alkoholikus ir narkomanus,kurie is namu nesa, puldineja..... tokie kurie turi pinigu jie nesimaiso visuomeneje ir neparodo kad jie narkomanai ar alkoholikai...... na Eitvyde cia mano nuomuone ir diskutuoti net neverta,nes as savo nuomuones laikysiuos tvirtai,o tu savo :D

Prie manęs kauno pilies aikštelės bomžai net neina, eina ratu ir net nežiūri.

Nes vieną kart trūko kantrybė, sakyt ne neturiu, ne duosiu ir eit šalin. o kaip tik ėjau po kolio neišlaikyto, tai pasisodinau kelis ir atbūmbėjau gal valandą, ką jie gali daryt eidami dirbti, kokių darbų yra ir t.t. net pasakiau jeigu norit nuo iškart dabar einat dirbt, įdarbinu aš jus, tai paklaike bėgt nuo manęs norėjo, bet aišku nieks neleido, kol neišsakiau ką norėjau.

BET JIE DARBO NENORĖJO.

....tame ir reikalas, jog jiems norma yra laikyti kitus kaltus dėl jų pačių nesėkmės, ir skaito jog mes privalome jiems DUOTI.... suprantu,jog gali ir tikrai bėdos prispyrtas bėdos žmogus, bet,,,,ant veido neparašyta. Pas mus būna po balkonu jie miega ar geria, kartą tai triukšmavo, kad parašiau tyliua nes vaikai miega. Reakcija...iškoliojo, kai pabambėjau, sako džiaukis, kad langų neišdaužėm, o išeidami primėtė šiūkšlių....vat....o kokį bordelį palieka, vaikų darželiuose....

as kaip laukiausi pacioje pradzioje buvome gryze i lietuva , atostogu ir ejom i maxima , ir pamacaiu klupinti senuka , prasanti ismaldos tikrai jau pagailo to zmogaus , niekada gyvenime neduodavau , bet sakau saviskiuj sitam tikrai duosiu kaip iseisim is parduotuves , nes dar kazkokie pienburniai is jo tyciojosi , o pas ji asaros bega is akyciu , sakes negaliu , bet isejau is parduotuves jo jau nebebuvo o tai norejau padeti jam

vargselis va tokiu begalo gailo!!!!

as kaip laukiausi pacioje pradzioje buvome gryze i lietuva , atostogu ir ejom i maxima , ir pamacaiu klupinti senuka , prasanti ismaldos tikrai jau pagailo to zmogaus , niekada gyvenime neduodavau , bet sakau saviskiuj sitam tikrai duosiu kaip iseisim is parduotuves , nes dar kazkokie pienburniai is jo tyciojosi , o pas ji asaros bega is akyciu , sakes negaliu , bet isejau is parduotuves jo jau nebebuvo o tai norejau padeti jam

pati bandžiau save užčiaupti ir tylėjau tylėjau tylėjau ir jau buvau pamiršus, kad toks postas yra, bet va Mellysa vėl pakėlė paviršiun, tai jau nebegaliu patylėt..

ar galima sakyti, kad norėjau jam padėti, jei matoma, kad skriaudžiamas žmogus ir nueit? gal greičiau tai buvo eilinis gailestis (beja šis jausmas yra neigiamas)?

man asmeniškai po tokio žingsnio būtų žiauriai gėda ir niekam niekad apie tai nepasakočiau ir nebandyčiau savęs parodyt kaip kažkokios gerietės, nes tokia tikrai nesama...

čia nebuvo jokio vikuliaa smerkimo, tikrai, aš irgi nueičiau ir turbūt dauguma nueitų, nes taip jau yra įprasta visuomenėj, kad praeinam, nesikišam, nes dar patys nukentėsim...

nebėra mumyse žmogiškumo...

O žinokit aš dar papasakosiu vieną įvyki, kada daviau pinigų, ir tai buvo kaip dievo pamoka.

Gal pradėsiu nuo priešistorės nes juokas dabar ima kiek per vieną dieną visko gali įvykti.

taigi, viskas vyko prieš kokius 4 metus, pirkom stalą kompui maximoj, su tiksliai parašytais išmatavimais, parsivežam, o pasirodo stalas vietomis ant 5cm per ilgas, o mūm būtent reikėjo tokio koks turėjo būt :lol: ną ką vežam kitą dieną priduot, perklausiu kelis kartus pas maniški, ar turi čeki, o jis jau supykes pradėjo rėkti, aišku turiu, kiek gali klausinėti ir t.t. Na nuvažiuojam į maxima, maniškis knisasi o čekio nėra - nepasiimė žioplys :lol: kaip aš ant jo pykau kad jūs žinotumėt

Na varo jis atgal namo to čekio, o aš į sporto salę pasportuoti. Per tą laiką priduodą jis tą stalą, atvažiuoją manęs. Sėdžiu jau mašinoj, ieškau telefo o jo nėr skambinu iš vyro telefono, pakele kažaks rageli ir sako "alio" :lol: iš mano telefono :lol: šokas geras, bet išsiaikšinam, kad rado sporto salej, paliks pas administracija.

Pasiimu telefoną, ir varom tada jau ant galo pavalgyt į Metropolį, kaunietės turbūt žinot, kiek ten bomžų aplinkui sukasi.

Na skaniai ir sočiai pavalgę(jei ką primenu, aš tik ką po sporto :lol: ) išeinam, sėdi močiutė, mažutė mažutė, susiraukšlėjusi visa, aš čiupt piniginę, o jos nėra :lol: Bėgom atgal į metrą, pasirodo palikau ant stalo. Tai žinokit išėjus atidaviau visus monetom litus, buvo gerokai virš 20 :lol: tai močiutei.

tai va, ką norėjau pasakyt, kad vis dėl to, dievas kažkaip parodo katram tikrai reik išmaldos, ir tuo pačiu tau gero padaro