Kaip pritapti?

Kaip pritapti naujame darbo ar mokslo kolektyve?Kaip elgiatės jūs? Galbūt laukiate kol jus pastebės? Galbūt pirmi spaudžiate ranką kolegoms? Kaip elgtis,kad priimtų i savo būrį? Galbūt galite papasakoti įdomių istorijų kaip pavyko ar nepavyko pritapti... :)

Idomiu istoriju kaip ir neturiu Dazniausiai tai truputeli labiau stengiuosi itikti..Nuveikti kiek galima daugiau darbu, stebeti, jei yra trukumu ir bandyti inesti savo idejas ju tobulinimui Nusimenu, jei kas nors kreivai i mane ziuri, nors ir zinau, kad visiems neitiksi..Tuomet tai tampa savotisku tikslu bandyti iveikti to zmogaus priesiska nusistatyma mano atzvilgiu..Esu is tu zmoniu, kurie pirmi spaudzia ranka Kol kas neturejau problemu pritampant naujuose kolektyvuose..Bet kazkodel turiu baime, kaip reiks pritapti naujame darbe nedirbus tiek laiko :) Ar jums taip pat buvo sunku pritapti pradejus dirbti po metu ar keliu nedarbo??

Kažkodėl man įsijausti į naują būrį žmonių visad buvo lengva aš visad sugebu.

Visai nesenai kalbėjom su sese, ji sako faina kaip tu taip gali ir pirma moki užkalbint, išklausyt ir t.t.

Pirmą su naujais žmonėmis aš stengiuosi jų išklausyti, pritarti ir niekad nespresi apie žmogu dar ilga laiką. Tiesiog nesusidaryt nuomonės apie jį bent porą mėnesiukų.

Bet kazkodel turiu baime, kaip reiks pritapti naujame darbe nedirbus tiek laiko Ar jums taip pat buvo sunku pritapti pradejus dirbti po metu ar keliu nedarbo??

Vat as irgi apie tai galvoju...Seniai dirbau...Atrodo ir pokalbiams tu temu like vos viena kita:namai,vaikai...Kazkokia atitrukusi jauciuosi.Siaip dar vienas mano minusas-naujoje vietoje ir kompanijoje esu tylus zmogus.Apsiziuriu,taip sakant.Kaip kazkas pasake:"Tave reikia prisijaukinti"...

Visada siek tiek yra to nerimo kai pradedi bendrauti su nauju kolektyvu

Man tas bendravimas gaunasi savaime

Po dekretiniu grizus i darba jauciausi taip lik ir nebuvau dekretinese, aisku jei dabar reiketu pradeti dirbti visai kitoje darbovieteje, tai siek tiek butu keista.

Kas del bendravimo, tai manau kad yra taip... jei bendrauji istisas dienas tik su mamom kurios turi vaikucius ir pacios kalba tik apie vaikus ir namus, tai ir pati nepastebi kad pastoviai apie ta pati kalbi, nemanau kad isejus i darba tai trukdys, kaip tik darbe prasiblaskai nuo tu kasdieniniu kalbu ir t.t

na nezinau- as nesistengiau kazkokiu budu pritapti-paprasciausiai buvau savimi....atvira,linksma,pokstaujanti ir tiek.....

Aš tai kaip tik pastebėjau, kad mamos, turinčios mažus vaikus ir darbe visada su visom smulkmenom pasakoja tik apie savo vaikus, kelintą jie keliasi, kaip jie serga, kiek košės jiems reikia ir dažnai nepastebi, kad tai aplinkiniams jau seniai nusibodę. Labai mažai kitokių mamų, manau dėl to jos ir vyrui ima nusibosti ir jis ima mieliau laiką leisti su patraukliom bendradarbėm, nei laiku grįžti namo ir išklausyti žmonos detalių pasakojimų kiek kartų vaikas buvo prabudęs ir t.t. Labai daug vyrų pažįstu, kuire skundžiasi, kad po gimdymo visi žmonos interesai apsiriboja vaiku. Jeigu anksčiau nuėjus į kokį klubą, žmona šokdavo iki paryčių, tai dabar net jeigu kažkur išeina, kalba vien tik apie vaiką ir neatsipalaiduoja nei pati, nei leidžia pasimėgauti vakaru kitiems.

is tikruju reikia dziaugtis kad motina pasakoja apie savo vaikus... motina dziaugiasi savo vaikais, pasiilgsta ju ir tiek...

o kas del vyru, tai kai vyras ir tevas normalus tai ir jis pasakos apie savo vaikus. ir niekada neieskos kitos kompanijos jei motina kalba tik apie savo vaikus.....

nesamones kalbi tu cia ;)

Oi tikrai ne, jau kas kas, bet vyrai apie vaikus tiek kiek moterys kalba, nei viena simtaja dalim nekalba. Ir tai normalus vyras.

Ir visai nenusisneka Linksma, Oksana, nuomone jos stipri, bet paremta stipriai psichologiskai.

Oi tikrai ne, jau kas kas, bet vyrai apie vaikus tiek kiek moterys kalba, nei viena simtaja dalim nekalba. Ir tai normalus vyras.

Ir visai nenusisneka Linksma, Oksana, nuomone jos stipri, bet paremta stipriai psichologiskai.

na tebunie jos nuomuone paremta psichologiskai, bet as manau, jeigu tevas ir vyras is tikruju myli savo seima tai jis neieskos kitur kitos, kuri nekalba apie vaikus.... nemanau, kad normaliam vyrui ir tevui nemalonus dalykas yra kai motina sneka ir pasakoja apie ju bendrus vaikucius pritariu tam, kad darbuotojams arba kitiems zmonesm, kurie kiekviena diena klausosi ta pati per ta pati apie vaukus-kad jiems nusibosta, bet del vyro nepritariu <_ na cia mano nuomuone src="%7B___base_url___%7D/uploads/emoticons/default_ps.gif" alt=":ps:">