Kodėl tau šiandien graudu ?

:D kiekvienam buna taip liudna, kad asaros upeliais liejas, galbut izeide artimas zmogus.

galbut tiesiog bloga diena, o tu sedi ir galvoji kad asaros jau baiges ir verkti jau nera is ko.

Tai kodel tau siandien graudu??????

verkiu, nes nebeturiu jegu kentet, atrodo kad tai nesibaigs niekada. Nebezinau ka dar galiu padaryti del saves, as taip pavargau, taip pavargau, nebeturiu jegu..... daugiau nebegaliu, tiesiog nebezinau ka daryti... negaliu save itikineti kad viskas bus gerai ir tai kada nors praeis, nebegaliu...

na nutiko tik tai nutiko pries metus ir niekaip nesibaigia, bandau save suimti i rankas, bet paskutiniu metu tai itin sunkiai sekasi..

tiesiog nebezinau ar gyvenu, kad man skaudetu ar skauda nes gyvenu :unsure: ir isvis jau nebezinau ar zmogus kuriam skauda gali ko nors noreti ir jai jam skauda galva diena is dienos, menesis is menesio, o medikai tik guscioja peciais ir sako mes nezinom kodel, negalim niekuo padet. o skausmas nesiliauja, vis stengiausi nenusiminti, neverkti, bet atrodo jau pasiduodu....

na tyre ir neurologiniam II kauno ligoninej ir trecio kauno ligoninej ir infekciniam ir jau net pati nepamenu, ka beziurejo, bet visvien jie kazka praziuri ir viskas, nes negi gali be prieasties skaudeti galva metus laiko

Aš gyvenu su nuolatiniu galvos skausmu nuo tos dienos kada man išpoperavo apedicitą, tai būvo kada buvau 14, tai šiai dienai jau bus greit 11 metų.

Apsipratau, atsitaikiau vaistus ir gyvenu toliau. Nes išeitis tik viena, operacija, kuri gali baigtis visišku kūnos nejudrumu.

Tad ir tau siūlyčiau nenuleisti rankų, bandyk atrasti kame bėda, galbūt net kreiptis patarčiau pas Geistę(nors žinau koks požiūris tavo į jos gyvenimo būdą, net gi taip drįsčiau pasakyt), atrask vaistus kurie padės, ir gal išlipsi iš tų nuolatinių skausmų?

To tau iš visos širdies ir linkiu :unsure:

Indrute suprantu tave ir uzjauciu, kad gyvenimas ne toks kokio noretusi :wub1:, as nuolat kentedavau nuo epizodiniu galvos skausmu, bet vaistai nuo skausmo padedavo, bet si kart tai jau daug rimciau, ir vaistai nepadeda, o dar lydi viso organizmo isekimas, man nuolat silpna, sunku lengviausisu darbus dirbti, daznai pasidaro bloga iki alpimo, galva dega, prisidejo ir kitu organu kaip inkstai, skrandis, skauda akis, vis kartais tiesiog sutinka regejimas, jauciuosi kaip bobute 100mete. Nors sutikus gatveja, tik is pabliskusio veido pasakytum kad pavargusi.

taigi pavargau kovoti su vejo malunais ir belstis i mediku duris, tarsi buciau skolinaga jiems. Netikiu nei jais nei priesingais jiems.

Del Geistes tai neturiu nieko pries ja ir jos gyvenimo buda ir net manau kad ji maloni moteris realiam gyvenime,bet kiekvienas pats renkasi kuo jam tiketi. Tiesiog as netikiu tuo, o jai netikiu, vadinasi ir nepades, nes svarbu tuo tiketi. POziuris igyjamas ne per viena diena ir pakeiciamas taip pat.

Viska kas liecia tuos dalykus, manu tikrieji pranasai tai daro ne del pinigu ar ne uz pinigus ir darbu to nevadina. Todel visada su sarkazmu ziuriu i tai.

Aciu uz palaikyma ;) :wub1: , galbut man reikejo isikalbeti, nes ryl gyvenime nekalbu apie tai su niekuo.