Apie Naujus Metus ir Kalėdas svetur.

Kinų Naujųjų metų patiekalai - koldūnai, žuvis ir vištiena. Ant stalo pagal tradiciją turėtų būti patiekta dvylika kiekvieną metų mėnesį simbolizuojančių patiekalų. Koldūnus galima įdaryti įvairia mėsa, paprika, salierais. Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus skonio. Šiaurinėje Kinijoje šis patiekalas privalomas. Koldūnai kinams simbolizuoja pinigus, turtą. Anksčiau Kinijos pinigai savo forma labai priminė koldūnus.

Naujųjų metų nakties pirmoji apeiga buvo skirta dievams pagerbti: aukojama aukščiausiems Dangaus ir Žemės dievams, taip pat ir žemesnėms dievybėms - namų, vietovės, amatų globėjams, atsakingiems už žmonių turtą ir laimę. Šiaurės Kinijoje gyvavo paprotys pamėgdžioti naminių gyvulių balsus, norint apsisaugoti nuo įvairių nelaimių. Kinų Naujieji metai primena Kalėdas. Ant namų durų žmonės klijuoja raudonos spalvos popieriaus lapus su auksinėmis, juodomis raidėmis išmargintais palinkėjimais. Kinai rengiasi raudonais drabužiais, puošia namus gyvomis gėlėmis, vaikams dovanoja sėkmės monetų raudonuose vokuose.

Kalėdų eglutės puošimo tradicijos pradžios galime ieškoti dar senovės Romoje. Sausį paskyrę dviveidžio laiko dievo Jano garbei, pirmosiomis šio mėnesio dienomis, vadintomis kalendomis, jie rinkdavo valstybės pareigūnus - konsulus. Kad prieš rinkimus žmonės gerai pagalvotų ir apsispręstų, būta papročio namie laikyti lauro šakelę. Beje, per kalendas reikėdavo grąžinti skolas, kad sąžinė per rinkimus būtų švari.

Viduramžiais bažnyčiose būdavo rengiamos misterijos, iliustruojančios Šventajame Rašte aprašytus įvykius. Tradicija eglutes puošti raudonais obuoliukais kilo iš vaidinimo apie Ievą ir Adomą, gundomus paragauti uždraustųjų Rojaus medžio vaisių.

Puošti Kalėdų eglutę - vokiška tradicija, į Lietuvą patekusi per didikų rūmus ir dvarus. Tarpukariu ši tradicija pasiekė mokyklas, o galų gale ir kiekvieną kaimo sodybą.

Santa Klauso vardą pasaulyje išpopuliarino amerikiečių diplomatas ir rašytojas Vašingtonas Irvingas. Gyvendamas Europoje, jis domėjosi įvairių tautų papročiais ir tradicijomis.

Naujieji metai Japonijoje laikomi šeimos švente: tradicijos visiems artimiausiems susirinkti prie naujametinio stalo šioje šalyje šventai laikomasi, nes paskutinę naktį prieš iškilmes į namus sugrįžta protėvių sielos. Jas namų gyventojai privalo džiaugsmingai priimti ir pagerbti. Pašalinių buvimas nėra pageidautinas, ir japonai nėra išsiugdę įpročio tuo laiku vaikščioti pas kitus į svečius.

Šiuolaikiniai japonai Naujuosius metus sutinka sausio 1-ąją, bet ryte. Svarbiausias momentas jiems yra saulės patekėjimas. Pirmą metų dieną paprastai sakoma: "Sveikinimai išaušus!"

Seniau Naujieji metai buvo dievo Tošigami pasitikimo ir priėmimo namuose diena. Išvakarėse japonai apsišvarindavo, išmesdavo nereikalingus daiktus, po to savaitę stengdavo nedirbti ir nevalyti, nes kartu su dulkėmis esą būtų išvalyta laimė.

Šventėms ruošiamas specifinis, sėkmę lemiantis maistas. Pavyzdžiui, krevetės valgomos tikintis ilgaamžiškumo, juodosios sojos pupos - gero gyvenimo, lotoso šaknys - sėkmės, silkė ivasi - gero derliaus, kaštonai - nugalėti sunkumus, bambuko ūgliai - pasiekti daugiau už tėvus, silkės ikrai - kaip padėka už vaikus.

Tradicinis Naujųjų metų piešinys - gervė tekančios saulės fone, kuri, kaip ir žydinti slyva, yra laimės nešėja ir ilgaamžiškumo simbolis. Be to, gyvuoja paprotys pirmą metų dieną kaligrafiškai parašyti metų sentenciją.

anglijoj ir airijoj fejerverkai nelegalus dalykas,tai nebuna cia tokiu graziu dalyku