Į mokyklą šešerių ar septynerių metų?

etaruj, bet nebuvo tokiu minčiu kad pvz., galėjei vėliau sunelį leisti? :D

....į tą pačią kasę ėjo nemažai jo grupės vaikų, leidau, nes taip jam lengviau, nei nauji kontaktai . Be to jis toks jau yra ir dar vieni metai nelabai ką pakeis... Ėjom ir mes testavimą prieš mokyklą.....

Jei maniškė labai jau bendrautu su savo grupės vaikučiais gal ir man butu lengviau apsispresti, o jį turi gal tik viena kita draugė ir kelis berniukus.

Jei maniškė labai jau bendrautu su savo grupės vaikučiais gal ir man butu lengviau apsispresti, o jį turi gal tik viena kita draugė ir kelis berniukus.

...gal ji klasėjė susiras naujų draugų....mergaitės juk brandesnės už berniukus....

Mane vis klaidina įvairios nuomones Suprantu kad geriausiai nieko neklausti ir daryti kaip patiems atrodo bus gerai, bet vat kad įdomu ta visu nuomone, kas ka apie tai mano :(

Paskutiniu metu vis linkstam prie to kad palikti dar metams darže dukryte...

etaruj, ačiū labai už patarymus ir nuomone

:) koki mėn., tavo sunelis gimes?

Mane vis klaidina įvairios nuomones :) Suprantu kad geriausiai nieko neklausti ir daryti kaip patiems atrodo bus gerai, bet vat kad įdomu ta visu nuomone, kas ka apie tai mano :(

Paskutiniu metu vis linkstam prie to kad palikti dar metams darže dukryte...

etaruj, ačiū labai už patarymus ir nuomone

 

:D koki mėn., tavo sunelis gimes?

...mano mažius gimė gruodžio mėn.....gaunasi visi metai viršaus... :)

...galutinį sprendimą visada priimame patys, visgi skitingos nuomuonos priverčia geriau apgalvoti, kas geriau

radau tokį straipsnį, gal padės

Ar vaikas jau pasiruošęs mokyklai?

Kai iškrenta pirmieji dantukai, kai nusibosta miegoti pietų miego ir eiti į darželį, metas į mokyklą. Apie būsimo pirmokėlio brandą ir pasiruošimą mokyklai kalbamės su Vilniaus „Genio“ pradinės mokyklos mokytoja Stase Žabiene.

Kokių pirmokėlių mokytojai laukia rugsėjį?

Pirmiausia vaikas turėtų būti socialiai pasiruošęs, mokėti užsirišti batukus, užsisegti sagas, persirengti, apsivilkti sportinę aprangą (visi higienos įgūdžiai) ir pan. Mažylis turėtų mokėti pasisveikinti, atsisveikinti. Svarbiausia – vaiko noras eiti į mokyklą, o viso kito išmokstama.

Ką rekomenduotumėte tėveliams, kurių septynmečiai dar mieliau sūpuotų lėlytes?

Pasitaiko, kad kai kurie vaikai įsivaizduoja, jog mokykloje žais su lėlytėm ir automobiliukais. Tokie mažyliai psichologiškai dar nesubrendę mokyklai. Beveik kiekvienoje klasėje būna tokių mokinukų, kurie nesupranta, ko iš jų norima. Tėvai gali ir turi padėti tokiems vaikams susikaupti. Prieš ruošiantis į mokyklą, reikėtų savo atžalai papasakoti, ką ji ten veiks. Be abejo, reikia stebėti, kiek laiko vaikas gali piešti, kiek laiko jam patinka vartyti knygutę. Kai su vaiku kalbatės, stebėkite, kiek laiko jis būna dėmesingas ir t. t. Neretai mažyliai įsivaizduoja, kad mokykloje toliau sau sėkmingai galės žaisti, tik nereikės miegoti pietų miego... Tačiau dauguma būsimų pirmokų trokšta eiti į mokyklą, nes jau nenori būti darželinukai.

Kas ta „Zuikių mokyklėlė“?

Beveik kiekvienoje mokykloje yra rengiamos „Zuikių mokyklėlės“. Būsimi pirmokėliai vasaros pradžioje kelias dienas eina į mokyklą. Čia susipažįsta su savo būsimu mokytoju bei bendraklasiais. Tai daroma tam, kad vaikui būtų lengviau rudenį – jis geriau įsivaizduoja, kas jo laukia mokykloje.

Ką vaikui papasakoti apie mokyklą?

Būtina su vaiku kalbėtis apie tai, kas jo laukia. Dažniausiai pirmieji tėvų ima klausinėti patys vaikai. Kai kurie nerimauja, kaip jiems seksis, kiti tiesiog domisi, kaip ten viskas vyksta ir pan. Atsakykite, paaiškinkite. Vaikas turi žinoti, kad 35 minutes reikės būti susikaupusiam, teks klausytis ir išgirsti. Reikės mokėti pasakoti. Atkreipkite dėmesį į vaiko kalbą. Jis jau turi mokėti dalytis įspūdžiais. Jei tai sunkiau sekasi, pravartu per vasarą pasimokyti – pavartyti knygutes, aptarti paveikslėlius. Lavinti kalbą būtų galima aptariant vaiko dienos įvykius: kaip jam sekėsi darželyje, ką jis nuveikė... Labai svarbu negąsdinti vaiko mokykla.

Ar reikia pirmokui mokėti skaityti?

Nereikia. Tačiau jei pats vaikas nori mokytis skaityti, padėkite jam. Jokiu būdu neslopinkite smalsumo.

Kiek vaikų į mokyklą ateina jau mokėdami skaityti? Kaip būtų geriau?

Skaityti moka apie du trečdalius pirmokėlių. Svarbiausia, kad būtų gerai pačiam vaikui. Mokytojas prisitaiko. Jei vaikas būdamas šešerių namie išmoko skaityti – puiku. Šio noro slopinti negalima. Žinoma, mokytojui sudėtingiau, kadangi reikės kiekvienam mokinukui parinkti individualias užduotis. Jei vaikas moka skaityti, jam skiriamos sudėtingesnės užduotys, kad kol jo bendraamžiai mokosi skiemenuoti, jis nesustotų vietoje. Svarbu, kad nesusidarytų įspūdis, jog laisvai skaitančiajam jau mokytis nereikia...

O ką daryti su tokiu vaiku, kuris nenori skaityti?

Jei vaikas nerodo tokio noro, jo versti negalima. Vaikai skaityti pradeda nuo savo vardo pirmosios raidės, mylimo žaisliuko pavadinimo. Šį norą galima sužadinti ir žaidimu. Pvz.: „Šiandien skaitysim knygutę. Kokios norėtum? Surask. Kokia raide prasideda pavadinimas?“ ir t.t. Jei vaikas žino knygutės pavadinimą, paduokite kitą knygą – tegu mažylis pastebi, kad apsirikote.

Per kiek laiko pirmokas turi išmokti skaityti?

Dažniausiai iki Naujųjų metų pirmokai jau skaito. Yra įvairių būdų to išmokyti. Mokyklos, kurios dirba pagal „Geros pradžios“ metodiką, prie kiekvieno daikto parašo didžiosiomis raidėmis jo pavadinimą. Vaikas mato užrašus ir bando perskaityti. „Ryto žinios“ irgi rašomos didžiosiomis raidėmis lentoje ar plakate taip, kad matytų kiekvienas mokinys. Jos skaitomos kiekvieną rytą. Turėjau mokinį, kuris nenorėjo mokytis skaityti. Kartą jis manęs klausia: „Mokytoja, kas lentoje parašyta?“ Sakau: „Skaityk“. Taip ir pradėjo. Po kelių savaičių gražiausiai skiemenavo. Vis dėlto smalsumas nugali.

O kaip dėl rašymo?

Dažniausiai vaikai į mokyklą ateina jau mokėdami parašyti savo vardą. Blogai, kai mažyliai išmoksta netaisyklingai laikyti parkerį ar netinkamai rašyti raideles – tokius reikia iš naujo mokyti. Jei vaikas yra kairiarankis, netrukdykite jam dirbti kaire ranka.

Kiek pageidaujama matematikos žinių?

Visko vaikas išmoks mokykloje, tačiau mažieji su malonumu skaičiuoja savo pirštukus. O dar labiau jiems patinka skaičiuoti pinigėlius, kai nori ką nors nusipirkti – tai ir yra puikus matematikos pradžiamokslis. „Duodu 30 centų, saldainis kainuoja 10. Kiek gausiu grąžos?“

Kurie vaikai į mokyklą ateina labiau pasiruošę – tie, kurie lankė darželį ar kurie ne?

Buvę darželinukai yra savarankiškesni – daugiau moka ir neretai daugiau žino. Tačiau „naminukai“ labai greitai pirmuosius pralenkia. Darželinukai turi didesnį bendrumo, stiprų savigynos jausmą. Pavyzdžiui, ant žemės guli popierius, buvęs darželinukas ginasi: „Ne aš numečiau“. O „naminukai“ kiek nedrąsūs, tačiau atidesni, drausmingesni, jaučia didesnę atsakomybę, jiems viskas nauja, įdomu, todėl jie dažnai pralenkia „darželinukus“, greitai pripranta prie kolektyvo.

Namų darbams atlikti skirtas laikas reglamentuotas higienos normoje HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, dokumento tekstą rasite : http://www.sam.lt/lt/main/teisine_informac...normos?id=25953

.

Pirmoje klasėje ir antros klasės pirmąjį pusmetį namų darbai visai neužduodami. Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai yra parengti taip, kad vaikas užsibrėžtą tikslą pasiektų palengva per dvejus metus. Taip yra dėl to, kad tokio amžiaus vaikas negali dirbti pernelyg daug, minėta higienos norma yra pagrįsta vaiko fizine, psichine raida. Antros klasės antrajame pusmetyje vaikams gali būti skirti namų darbai maždaug dešimčiai minučių per dieną.

Mokytojo reikalavimas pasirašyti sutikimą, suteikiantį jam teisę užduoti namų darbus mokiniams pirmoje-antroje klasėje, yra neteisėtas. Pasirašydami tokį raštą tėvai sutinka, kad jų vaiko atžvilgiu būtų pažeisti teisės akto – higienos normos – reikalavimai, kuriais siekiama apsaugoti jų vaiko sveikatą.

Individualiais atvejais, kai mokytojas mato, kad konkrečiam vaikui, net ir pirmoje –antroje klasėje, reikalingi kažkokie pratimai, užduotėlės, kurios lavintų tam tikrą jo gebėjimą, pavyzdžiui atmintį, gebėjimą susikaupti ar ranką, mokytojas gali pasiūlyti jam atlikti užduotėlę, tačiau tai turi padaryti taip, kad vaikas nepasijustų kažkuo atsiliekantis nuo bendraamžių ir ją priimtų kaip savotišką žaidimą, pramogą. Vaikas neturi pajusti krūvio, pervargti, nes tuomet rezultato vis vien nebus.

Namų darbų užduotims trečioje ketvirtoje klasėje turi būti skiriama viena valanda. Penktoje-šeštoje klasėje mokinys prie namų darbų vidutiniškai turėtų užtrukti pusantros valandos, septintoje-aštuntoje – jau dvi, devintoje–dvyliktoje klasėje mokinys namų darbams turėtų skirti dvi su puse valandos.

Visos šios normos yra apskaičiuotos vidutinių gebėjimų vaikui, taigi, gabesnis, greitesnis vaikas tą patį namų darbą atliks per trumpesnį laiką, mažiau gabus ar tiesiog lėtesnis – užtruks ilgėliau.

Atostogoms namų darbai neužduodami visų klasių mokiniams.

Atlikdamas namų darbą vaikas turi kažko išmokti, pasiekti mokytojo užbrėžtą tikslą. Mokiniui turi būti aiški atliekamo darbo prasmė. Atlikdamas mokytojo paskirtą užduotį jis taip pat mokosi analizuoti, pasiaiškinti, dirbti savarankiškai, ieškoti informacijos, būti atsakingas, pareigingas, tikslingai panaudoti laiką.

Jei mokinys ilgą laiką stropiai atlieka namų darbus, tačiau jų mokytojas neįvertina, neaptaria, ilgainiui mokinys praras motyvaciją tuos namų darbus daryti ir išvis mokytis. Tėvai gali ir turi pasidomėti, kokia yra namų darbų vertinimo sistema mokykloje, ar mokytojai tikrai patikrina, kaip mokiniui pavyko jį atlikti, ar tik kontroliuoja ,,atlikta-neatlikta“. Tėvai gali aptarti su mokytojais, kad namų darbai turi būti įvertinami bent jau periodiškai, pavyzdžiui, parašomas bendras pažymys už tris ar penkis atliktus namų darbus.

Rekomenduojamos mokykloje literatūros sąrašas pagrindinėje mokykloje (iki 11 klasės) yra tik rekomenduojamas sąrašas. Skaityti mokytojo nurodytas knygas taip pat yra darbas ir krūvis, jei toji knyga mokiniui yra tuo metu nepatraukli, neįdomi, nesuprantama. Kas kita, jei mokinys rekomenduotą knygą skaito laisvalaikiu, su malonumu, ji jam yra įdomi ir skaitoma savanoriškai, tuomet toks skaitymas nebesudaro krūvio mokiniui ir jo nevargina. Priverstinai ,,sukišdami“ vaikui net ir pačią geriausią literatūrą galime pasiekti visiškai priešingo rezultato, ,,užmušti“ pomėgį skaityti.

Jei mokinys prie namų darbų užtrunka daug ilgiau nei numatyta, tėvai gali ir turi pasidomėti, ar tai tik jų vaiko ar visos klasės problema. Tai galima padaryti pasikalbant apie tai su kitų tos klasės vaikų tėvais. Jei problema individuali, ją reikia spręsti padedant vaikui susitvarkyti dienotvarkę, atsisakant mažiau reikalingų veiklų, dėl šių problemų galima pasitarti su mokyklos ar pedagoginės-psichologinės tarnybos specialistais. Jei su pernelyg dideliais namų darbų krūviais susiduria visa klasė, susitelkę tėvai turi kalbėtis apie tai su klasės auklėtoja, dalykų mokytojais, jei reikia – su mokyklos vadovais.

Jau yra mokyklų, kuriose apribojant mokymosi krūvius mokytojai išmokę dirbti komandoje ir kontrolinius bei namų darbus derinti tarpusavyje. Vienas iš būdų - specialūs naudojami grafikai kontroliniams darbams bei grafikai, kuriuose žymimas laikas konkretaus dalyko namų darbui atlikti. Tarkim, pirmadienį lietuvių kalbos mokytojas pasižymi trisdešimt minyčių, matematikos – dar tiek, užsienio kalbos – dvidešimt, kiti dar po dešimt-dvidešimt ir taip susidaro nustatytos pagal vaiko amžių valandos namų darbams. Tinkamas mokiniui krūvis pasiekiamas ir labiausiai priklauso nuo mokytojų gebėjimo dirbti išvien.

Mokinių mokymosi krūvių bei jiems skiriamų namų darbų užduočių kontrolę organizuoja ir vykdo mokyklos direktorius, todėl jis yra ir atsakingas, jei jo vadovaujamoje mokykloje mokytojai nesilaiko nustatytų reikalavimų.

Į mokyklą šešerių ar septynerių metų?

Visais laikais, net ir tada, kai mokyklos lankymas buvo privalomas nuo septynerių metų, į pirmą klasę ateidavo šešiamečių. Tėvai sakydavo, kad jų vaikas jau moka skaityti, skaičiuoti, kad mažylis pats labai nori eiti į mokyklą. Būdavo tėvų, kurie ryždavosi anksčiau leisti dukrą ar sūnų į pirmą klasę, nes šie iš kitų bendraamžių išsiskyrė ūgiu, fizine branda.

Tačiau vienas kitas vaikas į pirmą klasę ateidavo ir vyresnis – 8 metų, nes tėvai nerimaudavo dėl vaiko sveikatos, sakydavo, kad jis dar labai nesavarankiškas, arba patys norėdavo atitolinti pirmoko tėvų rūpesčius. Juk naujas vaiko statusas (jis tampa mokiniu) pareikalauja iš tėvų didelės atsakomybės.

Mokyklos lankymas nuo šešerių metų tapo kone visuotiniu reiškiniu sovietiniais metais įvedus šešiamečių mokymą.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvo kuriama nauja švietimo sistema. Ji pagrįsta demokratiškumo, humaniškumo, laisvės, tautiškumo, atsinaujinimo principais. Todėl šiandieninio mokinio tėvai turi suprasti, kad jaunosios kartos ugdymas nuolat išgyvena pokyčius. Jis yra atnaujinamas, nes to reikalauja besikeičianti XXI a. visuomenė. Tai nuolat akcentuojama Europos ir Lietuvos švietimo dokumentuose.

Demokratizuojant švietimą atsisakyta griežto mokymosi pradžios reglamento. Pradinio ugdymo sampratoje (patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2003 02 03 įsakymu Nr. 113) rašoma:

„Pradinis ugdymas pradedamas teikti vaikams nuo 6 metų“ (2 punktas). Tokia nuostata tikrai demokratiška, ji leidžia tėvams pasirinkti. Ji tinka ir tiems tėvams, kurie savo atžalas nori pradėti leisti į mokyklą nuo šešerių metų, ir tiems, kurie linkę laukti, kol jų vaikui sueis septyneri metai. Be to, visiškai aišku, kad mokykla negali nepriimti vaiko į mokyklą, jeigu jam jau suėjo 6 metai.

Kuris amžius tapti mokiniu pats optimaliausias?

Vienintelio teisingo atsakymo nėra. Tėvams reikėtų atsižvelgti į daugelį aplinkybių.

Pats svarbiausias kriterijus – vaiko sveikata. Toje pačioje Pradinio ugdymo sampratoje aprašyti 6–7 metų vaikų ypatumai. Ir 6, ir 7 metų vaikams būdinga neišlavėjusi judesių koordinacija, spartus kaulų ir raumenų sistemos vystymasis, egocentriškumas ir kt. Taigi „trūkumų“ turi ir šešiamečiai, ir septynmečiai.

Antra svarbi sąlyga – vaiko noras tapti mokiniu. Jeigu šešiametis pats nori eiti į mokyklą, su juo rimtai pasikalbėkime, išaiškinkime, kokios pareigos jo laukia (jokiu būdu negąsdinkime vaiko mokykla!).

Taigi atsižvelkime į abu kriterijus ir nuspręskime, nuo šešerių ar septynerių metų jūsų vaikui pradėti lankyti mokyklą.

Nepritarčiau pabandymui – mokykloje nepatiks, bus per sunku – grįš į darželį. Peržengęs mokyklos slenkstį vaikas tampa naujo kolektyvo nariu. Jeigu mes jį lyg kamuoliuką mėtysim iš vieno kolektyvo į kitą, vaikas patirs psichologinę traumą.

Kaip prisimenu kaip sunku buvo apsispresti

Palikom dar darže, kitais metais eis į priešmokyklin grupe, o kai į mokykla bus virš 7 metu :D