Pereiti prie turinio
Sidabrine Vilke

Endometrioze

Rekomenduojami pranešimai

Endometriozė – tai liga, kuria susergama, kai panašus į gimdos gleivinę audinys atsiranda ir veša už gimdos ertmės ribų. Tai antra pagal dažnį ginekologinė patologija. Endometrioze serga apie 10% vaisingo amžiaus moterų (kai kurių šaltinių duomenimis net iki 40%), dažniausiai liga pasireiškia sulaukus 30-40 m. amžiaus (rečiau serga jaunesnės negu 20 m. ir moterys postmenopauzės laikotarpiu). 20-40% atvejų endometriozė diagnozuojama tiriant nevaisingumo priežastis.

 

Ligos priežastys

Tai nuo moteriškų lytinių hormonų priklausanti liga. Ligos priežastys nėra visiškai aiškios. Vyrauja kelios teorijos, aiškinančios jos atsiradimą.

 

Realiausia yra implantacinė teorija, kuri teigia, kad dėl įvairių priežasčių per mėnesines dalis atsisluoksniuojančios gimdos gleivinės ląstelių iš gimdos ertmės su krauju pro kiaušintakius patenka į pilvo ertmę ir implantuojasi kiaušidėse, kiaušintakiuose, gimdos raiščiuose, pilvaplėvėje, ant plonųjų ir storųjų žarnų. Šios pakitusios gimdos gleivinės ląstelės gali plisti limfa ir krauju į gretimus ir tolimus audinius ir organus; tai paaiškina endometriozės židinių atsiradimą atokiose vietose (inkstuose, bamboje, pooperaciniuose randuose, stuburo kanale, bronchuose, plaučiuose ir kitur). Dauguma gydytojų implantacinę teoriją laiko teisingiausia, nes pastebėta, kad daugiau moterų suserga endometrioze po įvairių ginekologinių gimdos kūno ir gimdos kaklelio operacijų, po abortų, gimdos ertmės abrazijų, kai pažeidžiamas gimdos gleivinės vientisumas. Tuomet gimdos gleivinės fragmentai patenka į gretimus pažeistus audinius, prigyja ir pradeda vešėti.

 

Pagal kitą – embrioninę teoriją endometriozė atsiranda dėl įvairių pokyčių embrioniniu vystymosi laikotarpiu. Šią teoriją patvirtina tai, kad endometrioze dažniau suserga tos moterys, kurioms yra lytinių, šlapimą išskiriančių organų ir žarnyno sklaidos trūkumų.

 

Trečioji – metaplazijos teorija teigia, kad endometriozės židiniai atsiranda tada, kai pilvaplėvė ir kiti audiniai, veikiami hormonų estrogenų, uždegimo metu susidarančių medžiagų prostaglandinų, mechaninių traumų, virsta audiniais, panašiais į gimdos gleivinę. Ši teorija remiasi tuo, kad endometrioze suserga vyrai, ilgą laiką dėl prostatos vėžio gydyti estrogenais.

 

Didžiulę reikšmę endometriozės išsivystymui turi genetinis polinkis ir paveldimumas: jeigu artimiausios giminės (motina, seserys) serga endometrioze, tai rizika susirgti šia liga padidėja 7 kartus. Jeigu moterys yra vieno kiaušinėlio dvynės ir viena iš jų serga šia liga, tai antrajai rizika susirgti yra 57%.

 

Nustatytas akivaizdus ryšys tarp sergamumo endometrioze ir kai kurių autoimuninių ligų, pavyzdžiui, sisteminės raudonosios vilkligės. Visos moterys, sergančios endometrioze, turi imuninės sistemos defektų: sumažėja natūralių imuninių ląstelių – žudikų – aktyvumas, todėl organizmas nebeįstengia apsivalyti nuo gimdos gleivinės ląstelių, mėnesinių metu patekusių į pilvo ertmę, ir jų nesunaikina.

 

Pastarųjų metų mokslo atradimai visiškai pakeitė požiūrį į endometriozę kaip ligą ir ją sukeliančias priežastis. Endometriozė traktuojama kaip autoimuninė bendra viso organizmo liga, kurios pagrindas – dideli imuninės sistemos pokyčiai.

 

Statistiškai nustatyta, jog dažniau serga tos moterys, kurioms vėliau prasidėjo mėnesinės, kurios vėliau ir mažiau gimdė.

 

Simptomai

 

Maudžiantis skausmas pilvo apačioje

Nereguliarios mėnesinės

Skausmingos mėnesinės

Skausmingi lytiniai santykiai

Dubens skausmai

Tirštos, „šokoladinės” išskyros kelias dienas prieš mėnesines ir po jų

Gausios mėnesinės

Nevaisingumas

Skausmingas tuštinimasis mėnesinių metu

Skausmingas šlapinimasis su krauju mėnesinių metu

 

Ligos eiga

 

60% atvejų gimdos gleivinės židiniai, esantys už gimdos ertmės ribų, yra tiek pakitę, kad nejautrūs gydymui hormonais. Jeigu pavyksta pastoti, nėštumas išgydo endometriozę, nes tuomet organizme savaime gaminasi daug hormono progesterono. Todėl, sergant endometrioze yra labai pageidautina pastoti ir išnešioti nėštumą, tik labai sunku tai padaryti.

 

Negydoma endometriozė linkusi progresuoti ir pereiti į vis sunkesnę stadiją.

I stadija – pilvaplėvėje randami 1-3 cm paviršiniai židiniai, dešinėje kiaušidėje mažesni nei 1cm paviršiniai židiniai ir voratinklinės sąaugos;

II stadija – pilvaplėvėje matomi didesni nei 3 cm ploto gilūs židiniai, dešinėje kiaušidėje mažesni nei 1cm paviršiniai židiniai ir voratinklinės sąaugos, kairėje kiaušidėje mažesni nei 1cm paviršiniai židiniai;

III stadija – pilvaplėvėje didesni nei 3cm ploto paviršiniai ir gilūs židiniai, aplink dešiniąją kiaušidę ir dešinįjį kiaušintakį voratinklinės sąaugos, kairiojoje kiaušidėje 1-3 cm gilūs židiniai, ryškios sąaugos, aplink kairįjį kiaušintakį taip pat ryškios sąaugos, dalinai užakusi užgimdinė įduba;

IV stadija – pilvaplėvėje matomi didesni nei 3cm ploto paviršiniai ir gilūs židiniai, dešinėje ir kairėje kiaušidėje 1-3 cm gilūs židiniai ir ryškios sąaugos, aplink kairįjį kiaušintakį ryškios sąaugos, pilnai užakusi užgimdinė įduba.

 

Visiškai išgydyti pažengusios endometriozės neįmanoma; tai liga visam gyvenimui. Jos eiga žymiai pagerėja nėštumų metu ir postmenopauzėje.

Tačiau endometrioze serganti moteris paprastai tampa nevaisinga: sąaugos ir randai deformuoja, perlenkia kiaušintakius, trukdo spermai tekėti kiaušintakiais ir kiaušialąstei patekti į kiaušintakį, kiaušintakių galai užanka. Sąaugos apraizgo kiaušides lyg voratinklis ir tvirtai jas sukausto lyg šarvuose. Be to, kiaušidžių geltonkūnis gamina nepakankamai gestagenų, palaikančių nėštumą. Šioms moterims dažniau pasitaiko savaiminių persileidimų (40% atvejų) lyginant su sveikomis moterimis populiacijoje (15-25%). Tačiau nerasta ryšio tarp ligos stadijos ir savaiminių persileidimų dažnio.

 

Komplikacijos

 

1. Endometrioidinės kiaušidžių cistos gali plyšti, sukeldamos pavojingą gyvybei vidinį kraujavimą.

2. Endometriozė beveik visada sukelia nevaisingumą.

3. Endometriozės židiniai, kur jie bebūtų, gali suvėžėti.

4. Kitos komplikacijos priklauso nuo to, kokiuose organuose yra naujieji endometriozės židiniai:

· Jeigu endometriozės židiniai yra žarnyne, virškinamajame trakte, bus pilvo skausmas, skausmingas tuštinimasis, kraujavimas iš tiesiosios žarnos, besikartojantys vidurių užkietėjimai.

 

Jeigu pažeisti šlapimo takai, vargina inkstų diegliai – aštrus skausmas juosmenyje, plintantis žemyn į tarpvietę, kirkšnis ir tos pusės šlaunį, šlapime atsiranda kraujo priemaiša.

 

Esant endometriozės židiniams plaučiuose ir bronchuose, periodiškai atsikosima krauju mėnesinių metu, gali būti gausesnis kraujavimas iš kvėpavimo takų.

 

Stuburo kanale ir nugaros smegenų dangaluose esantys endometriozės židiniai gali sukelti kraujavimą po voratinkliniu smegenų dangalu.

 

Kraujavimas iš šlapimo organų ir tiesiosios žarnos bei skausmingas tuštinimasis, sergant endometrioze, pasitaiko gana dažnai.

 

Tyrimai

 

 

Pirmiausia įvertinami rizikos veiksniai (genetiniai faktoriai, autoimuninės ligos, imuninės sistemos būklė, atliktos ginekologinės operacijos ir abortai), išklausomi moters nusiskundimai.

 

Po to ji apžiūrima, ištiriama per makštį ir tiesiąją žarną: čiuopiama standi, padidėjusi, nelygiu paviršiumi, ribotai paslanki dėl sąaugų arba nulinkusi link stuburo nepaslanki fiksuota gimda, cistos kiaušidėse, skausmingas užpakalinis makšties skliautas. Gimdos dydis ryškiai kinta: prieš mėnesines gimda gerokai padidėja (nes gimdos sienoje esantys endometriozės židiniai pritvinksta krauju); po mėnesinių gimda sumažėja. Tiriant per tiesiąją žarną, čiuopiami skausmingi endometriozės mazgeliai užgimdinėje įduboje.

 

Gimdos kaklelis apžiūrimas optiniu vaizdą didinančiu prietaisu – kolposkopu: ant gimdos kaklelio paviršiaus matyti tamsių, krauju prisipildžiusių pūslelių, kurios ypač išryškėja mėnesinių metu, įplyšę kraujuoja „šokoladinėmis” išskyromis ir atrodo kaip opelės nelygiais kraštais.

 

Gimdos ir kiaušidžių būklė įvertinama ultragarsinio tyrimo metu, atliekant transvaginalinę echoskopiją; šis tyrimas organizmui absoliučiai nekenksmingas ir gali būti kartojamas keletą kartų.

 

Iš rentgenologinių tyrimų naudojama histerosalpingografija, kuomet gimdos ertmė ir kiaušintakiai užpildomi rentgenokontrastine medžiaga ir po to atliekamos rentgeno nuotraukos – histerosalpingogramos.

 

Optiniu endoskopiniu prietaisu histeroskopu, įvestu iš išorės pro makštį ir gimdos kaklelio kanalą į gimdos ertmę, galima iš vidaus apžiūrėti gimdos gleivinę: šviesiai rausvos gimdos gleivinės fone matomos tamsiai raudonos įėjimo angos į daugybines endometriozės kriptas, išvarpytas „bičių korių” vaizdas. Šis tyrimas vadinamas histeroskopija.

 

Papildomos informacijos apie ligą suteikia kompiuterinės tomografijos ir branduolinio magnetinio rezonanso tyrimo metodai.

 

Be to, ištiriamas tam tikros medžiagos CA 125 kiekis kraujyje.

 

Nė vienas iš išvardytų tyrimo būdų tiesiogiai nepatvirtina endometriozės diagnozės ir turi tik pagalbinį vaidmenį. Endometriozės diagnostikoje esminis momentas yra laparoskopija, įtartinų židinių biopsija ir gautų audinių pathistologinis ištyrimas.

 

 

Laparoskopijos metu ant mažojo dubens pilvaplėvės, gimdos, kiaušidžių, aplink kiaušintakius, užgimdinėje įduboje ir kitur matomi juodi ir tamsiai mėlyni židiniai, apsupti žvaigždės pavidalo balkšvų susiraukšlėjimų – randų, baltos sustorėjusios dėmės su tamsiu taškeliu viduryje arba plokšti raudoni židiniai, kurie atrodo kaip plokščios pūslelės ar polipai. Laparoskopijos metu galima įvertinti kiaušintakių praeinamumą, išdalinti sąaugas, išlaisvinti kiaušides, nustatyti ligos išplitimą, elektriniu kauteriu prideginti ir sunaikinti endometriozės židinius, pašalinti endometrioidines kiaušidžių cistas. Taigi, laparoskopija yra ne tik tyrimo, bet ir gydymo būdas.

 

Gydymas

 

Endometriozės gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, moters amžiaus ir sukeliamų simptomų. Gydymas yra kompleksinis – operacinis ir medikamentinis.

 

Būtina koreguoti nervų sistemos sutrikimus, vengti stresinių situacijų, psichoemocinių traumų, didelių fizinių perkrovų, reguliuoti darbo ir poilsio režimą, vartoti organizmą stiprinančius multivitaminus.

 

Jei nustatyta I endometriozės stadija, pacientės amžius ties menopauzės riba, nėra ryškių ligos simptomų, ligonė gali būti tik stebima; jeigu yra I endometriozės stadija jaunai moteriai arba II-IV endometriozės stadija bet kokio amžiaus moteriai, gydymas yra būtinas. Dažniausiai užtenka laparoskopinio operacinio gydymo būdo, tačiau labai išplitusios endometriozės atveju gali būti atliekama laparotomija ir radikali operacija – kiaušidžių, kiaušintakių ir visos gimdos pašalinimas.

 

Paprastai 3 mėn. prieš operaciją skiriamas medikamentinis gydymas endometriozės židinių sumažinimui. Pašalinus gimdą su abiem kiaušidėmis, po operacijos turi būti skiriama pakaitinė moteriškų lytinių hormonų terapija. Hormonai slopina estrogenų sintezę organizme, sukelia endometriozės židinių sunykimą – atrofiją, nutraukia jų vešėjimą ir kraujavimo ciklus. Efektyvaus gydymo rodiklis – gimdos gleivinės sunykimas, visiškai išnykusios mėnesinės, užslopinta kiaušidžių veikla; tik tuomet nyksta ir endometriozės židiniai.

Gydymui naudojamos 4 vaistų grupės: mažų estrogenų dozių monofaziniai geriamieji kontraceptikai, progestinai (gestagenai), antiprogestinai ir gonadotropinus išlaisvinančių hormonų agonistai (GnRH agonistai). Visi šie vaistai skiriami tik griežtai pagal indikacijas ir tik gydytojo, individualiai kiekvienai ligonei pagal klinikinę situaciją, nes sukelia daug pašalinių reiškinių.

 

 

Monofaziniai geriamieji kontraceptikai dėl savo švelnaus poveikio endometriozei gydyti skiriami retai, tik esant I-II ligos stadijai, jei moteris jauna ir ateityje nori turėti vaikų. Tuomet atliekamas operacinis endometriozės židinių pašalinimas, o po to skiriami mažų estrogenų dozių monofaziniai geriamieji kontraceptikai 6-12 mėn. iš eilės. Šie vaistai taip pat gali būti skiriami ir esant labiau pažengusiai ligai po pravesto 6 mėn. gydymo GnRH agonistais, norint išvengti ligos progresavimo. Gydant monofaziniais geriamaisiais kontraceptikais, 60-95% ligonių išnyksta skausmai mažajame dubenyje, tačiau liga praėjus metams po gydymo 18% ligonių recidyvuoja.

 

Skiriant progestinus (gestagenus), ligos gydymo efektas didesnis, bet pašaliniai reiškiniai taip pat stipresni. Jaunai moteriai sukeliama dirbtinė menopauzė: užslopinama kiaušidžių veikla, suplonėja ir sunyksta gimdos gleivinė, visiškai dingsta mėnesinės, gali būti pykinimas, vėmimas, nutukimas, skysčių susilaikymas organizme, labai stiprūs galvos skausmai net iki psichozės (dėl smegenų paburkimo), kraujavimas iš gimdos dėl estrogenų trūkumo, depresija ir nuotaikos svyravimai. Gydoma 3-6 mėn. Papildomai pašaliniams reiškiniams sumažinti skiriamos normalios kasdieninės natūralių estrogenų dozės.

 

Galvos skausmas, pabrinkimai ir skysčių susikaupimas organizme gydomi diuretikais – šlapimą varančiais vaistais, kava, stipria arbata.

 

Antiprogestinai padidina vyriško lytinio hormono testosterono kiekį kraujyje, iki minimumo sumažina estrogenų kiekį kraujyje, nutraukia ciklinius gonadotropinių hormonų kitimus, sukelia endometriozės židinių degeneraciją ir išnykimą. Jie sukelia nemažai nepageidaujamų šalutinių reiškinių (pykinimą, raumenų mėšlungį, nutukimą, plaukų slinkimą iki nuplikimo, spuogus, seborėją, odos riebumą), todėl jaunoms moterims vartojami tik tada, kai dėl endometriozės yra gausūs kraujoplūdžiai iš gimdos. Tačiau turi išskirtinį imunologinį efektą: gerai veikai gydant ne tik endometriozę, bet ir greta esančias autoimunines ligas.

 

GnRH agonistai yra efektyviausi: jiems veikiant pradeda mažiau gamintis gonadotropinų, kiaušidės gamina mažiau lytinių hormonų ir vystosi dirbtinės menopauzės būklė. Šie vaistai purškiami į nosį arba leidžiami injekcijomis į šalia bambos esantį riebalinį paodį. Vaistai išleidžiami pritraukti į vienetinius sterilius švirkštus su specialia adata. Gydoma ilgiau negu 6 mėn. Svarbiausi GnRH agonistų sukeliami pašaliniai reiškiniai yra didelė gimdos gleivinės atrofija ir osteoporozė (kaulų išretėjimas). Osteoporozė gydoma normaliomis kasdieninėmis organizmui reikalingomis estrogenų dozėmis ir kalcio preparatais.

 

Gydant endometriozę, būtinai skiriami enzimai; jie sumažina sąaugų kiekį ir apsaugo nuo naujų endometriozės židinių atsiradimo. 50-60% atvejų endometriozės židiniai nejautrūs GnRH agonistams, todėl tuomet sisteminiai enzimai ypač efektyvūs. Tai fermentiniai preparatai, kurie beveik neturi šalutinių reiškinių, iš esmės gerai toleruojami, net ir gydant ilgai, didelėmis dozėmis.

 

Vaistai ir kitos med. priemonės:

 

Azalia

Belara

Lindynette 20

Lindynette 30

Novynette®

Regulon®

 

Patarimai

 

Jeigu sergate endometrioze, esate jauna, norite turėti vaikų ir negalite pastoti, jums reikalinga vaisingumą atstatanti operacija (laparoskopija) ir medikamentinis gydymas hormonais ir enzimais. Vaisingumą atstatančių operacijų sėkmė tiesiogiai priklauso nuo endometriozės laipsnio: jei liga vidutinio sunkumo, tai po operacijos pastoja 60% iš visų norinčių pastoti, jei liga sunkios formos, tai po operacijos pastoja tik 35%. Dažniausiai moterys pastoja per pirmus 6-12 mėn. po operacijos (!). Jeigu moteris nepastoja iki 2 metų po operacijos, tikimybė pastoti sumažėja iki minimumo. Taigi, pats geriausias laikotarpis pastoti yra pirmi metai po operacijos ir medikamentinio gydymo. Kuo daugiau kartų būsite nėščia, išnešiosite nėštumą iki galo ir gimdysite, tuo didesnė galimybė, kad visai savaime išgysite. Planuodami antrąjį ar trečiąjį nėštumą, tarp nėštumų nedarykite didelių pertraukų, nes kuo ilgesnė pertrauka, tuo daugiau problemų pastojant.

 

Profilaktika

 

Per mėnesines patartina vengti fizinio krūvio, tyrimų per makštį ir susilaikyti nuo lytinių santykių.

Nedarykite abortų: jei artimiausiu metu neplanuojate pastoti, naudokite kurį nors iš daugelio kontracepcijos metodų.

Jaunoms moterims reikia stengtis daryti kuo mažiau gimdos gleivinę žalojančių diagnostikos tyrimų, jei nėra būtina, neskirti chirurginių gimdos kaklelio gydymo būdų.

Po gimdymo svarbu gerai susiūti gimdos kaklelio plyšimus, neįverčiant į siūlę gimdos kaklelio kanalą išklojančios gleivinės.

Ir, be abejo, atsiradus minėtiems ligos simptomams ir nusiskundimams, reikia kuo anksčiau pasitikrinti pas ginekologą.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Kažink kuri turit šitą baisią ligą? :wacko:

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

girdejusi esu apie sita liga, bet ne taip smulkiai- aciu vilke :wub1:

is tikruju naudinga paskaityt- bei poto tinkamai pasitikrinti :wub1:

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

na ieskojau internete info ir radau labai jau tiksliai aprasyta, o mano mamai diagnozavo sita liga 40 metu.

pasirodo gali sirgti ja kiekviena tik ja diagnozuoja daznao per velai, nes ji nebyli buna daug metu, ypac patenka i rizikos grupe kurios turejusios abortu, persileidimu, niekaip nepastojancios, arba gimdancios velai, palnuojancios nestuma velai. nu zodziu gali sirgti bet to nezinoti, kol neatsiras kompetetinga ginekologo ir itars., nes juo ankstesnej stadijoi ji nustatoma tuo geriau moteriai. Dar imesiu istraukta dokumenta is kitur. pasisiakitykit manau bus idomu.

 

Ginekologinių ligonių tyrimo metodika: anamnezė, bendros būklės įvertinimas, vaginalinis ir rektovaginalinis tyrimas. Kolposkopija, ultragarsinis tyrimas, citologinis tyrimas.

 

Subjektyvus tyrimas (Anamnezė):

Svarbus abipusis pasitikėjimas, dėl to reikia įvertinti ligonės emocinė būseną.

Apklausos planas:

1. Dokumentinė dalis;

2. Nusiskundimai;

3. Ligos anamnezė (Anamnesis morbi);

4. Ginekologinė anamnezė (Anamnesis gynaecologica);

5. Gyvenimo ir šeimos anamnezė (Anamnesis vita);

6. Darbo anamnezė (Anamnesis laboris);

7. Alergine anamnezė (Anamnesis allergologica);

8. Epidemiologinė anamnezė (Anamnesis epidemiologica).

1.Dokumentinė dalis-pavardė, vardas, tėvo v., amžius, tautybė, profesija, šeimos padėtis, gyvenamoji vieta, darbas etc. Amžiaus ypatumai (daugelis ligų specifiškos tam tikram amžiaus laikotarpiui):

• Brendimo laikotarpis-sutrikusios mėnesinės, lyt. organų anomalijų išryškėjimas.

• Vaikystėje-lyt. organų traumos, vulvovaginitai.

• Lyt.brandumas -lyt. organų uždegimai.

• Pereinamasis laikotarpis-disfunkciniai kraujavimai,navikinės ligos.

• Senėjimas-lyt. organų padėties pakitimai.

2.Nusiskundimai.Dažniausi sergančiųjų ginekologinėmis ligomis nusiskundimai (dėl sutrikusios lyt.organų funkcijos ir bendri):

• Skausmas- l.dažnas simptomas. Svarbu išsiaiškinti skausmo pradžią, intensyvumą, lokalizaciją (nebūdinga). Pvz.:sergant ūmiu lyt.organų uždegimu, skausmas palaipsniui stiprėjantis;plyšus kiaušintakiui - labai stiprus, staigus, duriantis. Sąrėminiai skausmai - gimstanti pogleivio mioma. Konkreti lokalizacija nebūdinga. Pvz.: adneksitas-skauda apatinės pilvo dalies šonus. Skausmo pradžia:ciklo vidurys-ovuliacija; antroji ciklo pusė ir pirmos ciklo dienos-endometriozė.

• Kraujavimas. Ilgai trunkančios, gausios, dažnos mėnesinės-hipermenstruacinis sindromas (uždegiminės lyt. organų ligos, mioma, sutrikusi kiaušidžių funkcija). Ne su mėnesinėmis susiję kraujavimai - mioma, gimdos kūno vėžys, polipas, kiaušidžių navikai.

• Išskyros(fluor). Fluor vaginalis-pagausėja dėl infekcinio uždegimo,makšties svetimkūnio ir t.t. Fluor cervicalis-panašios į kiaušinio baltymą,negausios,jos sudaro gleivių kamštį,kad infekcija nepatektų į gimdą. Fluor corporalis. Fluor tubarius. Fluor vestibularis-rečiausia išskyrų forma(dėl makšties prieangio dirginimo). N.B.-rudos spalvos išskyros-endometriozė.

• Mėnesinių funkcija. Mėnesinės normaliai prasideda 12-13m. Jei 10-11m. ar anksčiau-priešlaikinis lyt. subrendimas,jei 15m.ar vėliau-susilpnėjusi kiaušidžių funkcija. Ciklas pasidaro ritmiškas per 0.5-1m. Ciklas trunka 28-30(23-25)dienas, mėnesinės trunka 3-5d. Ištekėjusiame kraujyje neturi būti krešulių. Gali būti šie sutrikimai:nėra mėnesinių, negausios, retos mėnesinės, gausios mėn., skausmingos mėn. ir kt.

• Kitų organų funkcijos sutrikimai. Sutrikęs šlapinimąsis;skausmingas padažnėjęs-dėl uždegiminių lyt. organų ligų, navikų, nėštumo. Incontinentia urinae absoluta - išteka visas šlapimas dėl sklaidos trūkumų ar fistulių. Incontinentia urinae relativa - išteka nedaug padidėjus intraabdominaliniam spaudimui. Retentio urinae - sutrikusi šlapimo pūslės inervacija arba refleksinės kilmės (po operacijų) ir t.t. Ischuria paradoxa - nevalingas šlapimo lašėjimas dėl retensijos. Anurija, hematurijair kt. Sutrikęs tuštinimąsis - dėl netaisyklingos gimdos padėties, adneksito. Viduriavimas - dėl pelvioperitonito, parametrito, endometriozės. Dujų ir išmatų nelaikymas - nesugijęs tarpvietės plyšimas.

• Niežėjimas. Pruritus vulvae-dėl senatvės, diabeto, alergijos, helmintozės, uždegimo.

• Kt.nusiskundimai-bloga savijauta, prislėgta nuotaika, galvos skausmas, padidėjęs jautrumas ir t.t.

3. Ligos anamnezė (Anamnesis morbi). Kada pajuto negalavimus, kokia jų priežastis ar kur nors kreipėsi, ar gydėsi, koks gydymo efektas ar vartoja/kiek laiko vartoja hormonus.

4. Ginekologinė anamnezė (Anamnesis gynaecologica).

• Pirmosios mėnesinės, kada atsirado, ar iš karto buvo reguliarios, jų trukmė, periodiškumas, gausumas, skausmingumas. Skaitiklyje žymima kraujavimo trukmė dienomis, vardiklyje-ciklo trukmė. Paskutinės mėnesinės, jų pobūdis.

• Lytinis gyvenimas. Pradžia, pobūdis, mėnesinių pobūdis, pradėjus lytinį gyvenimą. Lytinės funkcijos sutrikimai, ar nėra lytinio pasitenkinimo. Tai gali būti dėl to: 1) jog moteris yra lytiškai šalta (frigiditas~20% moterų-laikinas arba konstitucinis (Įgimtas); 2) nėra lytinės harmonijos tarp partnerių (disgamija). Padidėjęs lyt.potraukis - nimfomanija. Padidėjęs lyt. aktyvumas pereinamuoju laikotarpiu yra normalus reiškinys (dėl androgenų poveikio). Vaginizmas-spazmiškai susitraukia makšties ir dubens dugno raumenys, mėginant pradėti lyt. aktą ar makšties tyrimą (dėl neurastenijos, isterijos). Coitus dolorosus - skausmingas lyt. aktas dėl ginekologinių ligų. Coitus interuptus-nutrauktas lyt. aktas-dėl jo gali pasireikšti stazė mažajame dubenyje, pagausėti ir tapti skausmingos mėnesinės. Paklausti apie lyt. partnerius, jų skaičių, ar gyvena santuokoje.

Akušerinė anamnezė. Ar turėjo nėštumų, gimdymų, kiek kartų, nėštumų eiga, baigtis, gimdymai, naujagimio būklė, ar turėjo savaiminių persileidimų, abortų, gal buvo atliktos kokios nors akušerinės operacijos, mėnesinių pobūdis po nėštumo.

5. Gyvenimo anamnezė (Anamnesis vitae).

• Dabartinės ir buvusios darbo, buities, mitybos sąlygos. Jei jos nepalankios-gali sąlygoti lyt.funkcijos sutrikimus.

• Persirgtos ligos. Sunkios ūminės ar lėtinės ligos veikia lyt. organų funkciją (tuberkuliozė, maliarija, rachitas, š.ir kraujagyslių, endokrininės, kvėpavimo sistemų ligos)

• Paveldėjimas. Motinos mėnesinių ciklas, nėštumų skaičius ir baigtis-nuo to priklauso moters reprodukcinė funkcija. Ar šeimoje niekas nesirgo sifiliu, tbc, alkoholizmu, psichinėmis, medž.apykaitos ligomis, navikais?

• Žalingi įpročiai. Alkoholio vartojimas, rūkymas, piktnaudžiavimas medikamentais.

• Alerginė anamnezė. Kokiems vaistams, maisto produktams, kitoms medžiagoms alergiška- tai svarbu skiriant vaistus, parenkant narkozės būdą.

• Epidemiologinė anamnezė. Ar nebendravo su sergančiais infekcinėmis ligomis.

 

 

Objektyvus tyrimas:Bendrieji tyrimo metodai:

• Apžiūra. Fiksuojamas ūgis, kūno sudėjimas, odos ir gleivinių spalva, veido išraiška, pigmentacija, antriniai lytiniai požymiai, pilvo sienos tonusas, forma, randai, Michaelio rombo forma, konstitucinis tipas, kūno plaukuotumas ( hipertrichozė, hirsutizmas).

• Palpacija. Naudojama ginekologinių ir chirurginių ligų diferencineje diagnostikoje. Palpoja ant nugaros gulinčią ligonę, jos kojos sulenktos. Nustatomas raumenų tonusas, įtempimas, skausmingi taškai, navikai, infiltratai, fluktuacija, pilvaplevės dirginimo simptomai.

• Perkusija.Nustatome naviko ribos, skystį pilvo ertmėje. Prislopintas garsas girdimas ties dideliais vidinių lytinių organų navikais, timpaninis garsas, kai ertmėje yra laisvo skysčio.Timpaninio ir prislopinto garso ribos keičiasi, keičiant ligonės padėtį. Tai padeda atskirti laisvą skystį nuo prisipildžiusios skysčio cistos.

• Auskultacija. Auskultuojant, vertiname žarnų peristaltiką. Ji būna susilpnėjusi (po operacijų) arba išnykusi (žarnyno parezė esant peritonitui). Esant žarnų nepraeinamumui peristaltika sustiprėja. Auskultuojant galima atskirti gimdos ir kiaušydžių navikus nuo neštumo.

• Krūtų tyrimas. Sėdint apžiūrima krūtų forma, ar vienodos, spenelių forma. Palpuojama pacientei gulint ant nugaros rankas laikant už galvos. Palpuojami visi 4 krūties kvadrantai, pradedant nuo lateralinio apatinio prieš laikrodžio rodyklę. Pažasties limfmazgiai palpuojami padėjus pacientės ranką sau ant peties.

• Pilvo tyrimas. Tiriama pacientei gulint. Apžiūrint atkreipti dėmesį įpilvo simetriškumą, randus, kūno plaukuotumo (ypač gaktos plaukų) pasiskirstymą, strijas, išvaržas, kraujagysles, pigmentaciją, drūžes. Palpuojant ieškoti darinių, klausti ar skauda. Jei čiuopiasi masės - iš kur jos išaugę? Perkutuojant gimdą reikia, kad būtų tuščia šlapimo pūslė. Pažiūrėti skysčio balotaciją. Auskultuojant išklausyti žarnų peristaltiką.

 

Specialūs tyrimo metodai:• Išorinių lyt. organų apžiūra. Apžiūrime vulvą-ar nėra opelių, bėrimo, išskyrų pobūdis, vertinamas kvapas, skausmingumas.

• Apžiūra naudojant makštinius skėtiklius. Makštiniai skėtikliai yra įvairūs:

1. Suveriamieji (Kusko). Juo patogu apžiūrėti gimdos kaklelį ir sienas pacientei gulint ant ginekologinės kėdės. Kai matom gimdos kaklelį, ieškome opelių, kraujavimo, įvairių darinių, paimame tepinėlį.

2. Lovelio pavidalo (Simso). Taip pat apžiūrint makšties sienas, gimdos kaklelį. Su jais patogu pastebėti makšties prolapsą.

3. Cilindriniai (Fergusono).

Praskėtus makštį, nustatoma gimdos kaklelio ir makšties skliautų dydis ir forma, išopėjimas, uždegimas, sužalojimas, plyšimai, erozijos, navikai, išskyrų spalva ir pobūdis.

• Vaginalinis tyrimas. Tiriamos tik lytiškai gyvenusios moterys. Tiriama įkišant į makštį 2 pirštus-dažniausiai smilių ir didijį. Kai makštis siaura – tyriama vienu pirštu. Kairiąja ranka praskleidžiamas lytinis plyšys, odešiniosios rankos smilius ir didysis pirštai pagal šoninę ir užpakalinę sienas įkišami į makštį. Atlenktas nykštis remiasi į gaktinę sąvaržą, sulenkti mažasis ir bevardis – tarpvietę. Nustatomas makšties angos plotis (lytiškai gyvenusių ir gimdžiusių moterų praleidžia du piršus), ji siaurėja dėl vaginizmo ir hipoplazijos. Nustatoma dubens raumenų būklė, tarpvietės storis (suimant smiliumi ir nykščiu), makšties prieangio didžiųjų liaukų būklė. Stumiant pirštus gilyn į makštį, vertinamas makšties sienų raukšlėtumas, sklaidos trūkumai, makšties plotis, ilgis, skliautų gylis, simetriškumas, paslankumas, skausmingumas. Nustatoma gimdos kaklelio forma, dydis, konsistencija, randai, navikai. Gimdos hipoplazijai būdingas mažas, kietas, konuso formos gimdos kaklelis. Neščios moters gimdos kaklelis suminkštėja. Įvertinama gimdos anga (atvira, uždara), į kurį skliautą nukrypusi, su kokia dubens plokštuma sutampa kaklelio paslankumas. Spaudžiant smiliumi šlaplę, nustatomas išspaudžiamo sekreto pobūdis.

• Bimanualinis tyrimas. Čiuopiama per makštį ir su kita ranka-virš symphysis pubica, čiuopiama gimda. Ji normaliai savo forma primena nedidelę kriaušę. Vertinama dydis konsistencija, mobilumas, (ante-)retroversija, skausmingumas. Vertinamas gimdos kaklelis-konsistencija, forma. Gimdos priedai-lateraliau gimdos.jų skausmingumas, dydis, konsistencija, dariniai. Duglaso ertmė(už gimdos kaklelio). Vertinami uterosakraliniai raiščiai, jų skausmingumas, dariniai.

• Rektalinis tyrimas. Naudojamas, kai įtariame užpakalinės sienelės prolapsą (diferencijuojant su rektocele). Taip pat nustatant piktybinius gimdos kaklelio susirgimus. Jei yra uždegimas, įvertinama tiesiosios žarnos gimdinio raumens (m. rectouterinus) ir mažojo dubens ląstelyno būklė. Nustatoma, ar tiesiojoje žarnoje nėra navikų, susiaurėjimų.

• Rektovaginalinis tyrimas. Didysis pirštas kišamas į tiesiąją žarną, smilius-į makštį. Galima nustatyti užpakalinės makšties ir priekinės tiesiosios žarnos sienų infiltratus, navikus.

 

Kolposkopija – gimdos kaklelio makštinės dalies glevinės (egzocervikso) tyrimas optinių prietaisų. Šį metodą pasiūlė V.Hinzelman‘as. Cervikoskopija – gimdos kaklelio kanalo, vulvoskopija – išorinių lytinių organų tyrimas. Kolposkopija yra skriningo metodas. Vertinami gleivinės spalva, paviršiaus reljefas, kraujagyslių pakitimai. Padeda diferencijuoti fiziologinius ir patologinius gleivinės kitimus per menesinių ciklą, neštumą, vežio displazijos nustatymui, įvertinti jų eigą, gydymo rezultatus, parinkti citologinio tyrimo, biopsijos vietą.

 

Ultragarsiniai tyrimai – pagrįstas ultragarso (dažnesnio kaip 20 000 Hz) atspindėjimo nuo dvėjų skirtingo pasipriešinimo audinių ribos. Diagnostikoje naudojami vienmačio ir dvimačio skenavimo echoskopiniai aparatai. Vienmatė echoskopija leidžia apžvelgti tiriamojo objekto struktūrą tik ten, kur praeina bangos. Dvimatė echoskopija – galime matyti dvimatį tiriamojo objekto vaizdą. Mechaninė ultragarso energija audiniuose nesikumuliuoja ir jų nejonizuoja. Neigiamo poveikio lytiniams organams ir genetinių pažeidimų nepastebėta.

Ultragarsinė diagnostika naudojama: gimdos miomų, kiaušidžių cistų, displazijų, navikų, negimdinio arba normalaus neštumo nustatymui.

Yra makštiniai ultragarso davykliai, ultragarso pagalba galima atlikti įvairios intervencijos – punktuoti, imti biopsiją.

 

Citologinis tyrimas . Naudojamas gimdos kaklelio patologijos diagnostikoje. Atliekama eksfoliacinė citologija (Papanicolaiu citologinis testas, „Pap tepinėlis“). Imamas gimdos kaklelio tepinelis specialiu šepetuku ir vertinamas pagal Bethesda sistemą). PAP (Papanicolaou) tyrimas leidžia įtarti pirminį ar metastatinį vėžį, nustatyti cervikalinę displaziją. Ginekologas turi mokėti paimti tepinėlį iš cervikalinio kanalo ir skliauto bei žinoti, kad jį nedelsiant reikia užfiksuoti. Nuo ginekologo, paimančio medžiagą tyrimui priklauso labai daug. Jis yra atsakingas už tai, kad tiriamosios medžiagos kiekis būtų pakankamas, tepinėlis būtų užteptas plonai, nebūtų ląstelių irimo požymių, nebūtų kitų faktorių, trukdančių atlikti kokybišką tepinėlio ištyrimą (lubrikantų perteklius spatulėms padengti, milteliai nuo pirštinių ir pan.). Visada būtina padaryti bent tris tepinėlius.

Citologija ir histologija. Pirmasis požymis – koilocitozė (tai produkcinės Žmogaus papiliomos viruso infekcijos išraiška (citopatinis efektas). Koilocitas: 1)hiperchromiškas, razinos formos branduolys, 2)branduolių polimorfizmas, 3)vakuolė aplink branduolį, storos ląstelės ribos, dažnos dvibranduolės ląstelės. Laikoma, kad PAP tepinėlį įdiegus JAV 1947m. mirštamumas nuo gimdos vėžio sumažėjo 80%. Masinis profesionalus PAP tyrimo įvedimas reikalauja didelių investicijų ir nepriekaištingo morfologų paruošimo.

 

ir dar truputi :

 

Faktai apie endometriozę

 

Endometriozė yra dažna ir ypač varginanti 20-40 m. amžiaus moterų liga. Rečiau ja serga vyresnės moterys ir labai retai - paauglės. Endometriozė Lietuvoje tapo gana aktualia problema. Statistiniai duomenys rodo, kad kasmet registruojama per 700 naujų ligos atvejų. Bendras ligonių skaičius gali sudaryti keletą tūkstančių. Tiksliai nustatyti endometriozės paplitimą sunku, nes ligos eiga gali būti besimptomė tol, kol nepasireiškia jos komplikacijų.

Kas yra endometriozė?

 

Ligos pavadinimas kilęs iš gimdos vidų išklojančio audinio - endometriumo (endometrium) pavadinimo. Jei moteris ne nėščia, šis audinys cikliškai išveša ir pasišalina per kiekvienas mėnesines. Sergant endometrioze tokio audinio būna už gimdos ribų, dažniausiai pilvo ertmėje. Ne gimdoje esantis endometriumas taip pat paklūsta cikliniams hormoniniams kitimams: ciklo metu išveša, o prasidėjus mėnesinėms - yra. Tik, kitaip nei iš gimdos, iš pilvo ertmės suirę audiniai ir kraujas neturi kur pasišalinti. Todėl audiniai apie endometriozės židinį paburksta, vystosi uždegimas, susidaro sąaugos.

 

Dažniausiai endometriozės židinių būna kiaušidėse, kiaušintakių piltuvėliuose, ant gimdos raiščių, ertmėje tarp makšties ir tiesiosios žarnos, ant pilvaplėvės, šlapimo pūslės, žarnyno.

 

Kokie yra endometriozės simptomai?

 

Dažniausiai moterys skundžiasi stipriais skausmais mėnesinių metu, skausmingais lytiniais santykiais, rudų išskyrų pasirodymu prieš bei po mėnesinių, neaiškiu pilvo, juosmens, strėnų skausmu. Didelė dalis moterų skundžiasi padidėjusiu dirglumu, darbingumo sumažėjimu, prislėgta, depresine nuotaika, galvos skausmais. Nevaisingumo rizika endometrioze sergančioms moterims 20 kartų didesnė, nei sveikoms. Apie 30-40 proc. moterų, sergančių endometrioze, - nevaisingos, o 15-30 proc. nevaisingų moterų serga endometrioze. Endometriozės ir nevaisingumo ryšys iki galo neišaiškintas.

 

Kokios priežastys sukelia endometriozę?

 

Tikslių priežasčių iki šiol taip pat neatrasta. Viena iš

teorijų teigia, kad mėnesinių metu endometriumo ląstelės pro kiaušintakį patenka į pilvo ertmę ir čia implantuojasi bei pradeda augti. Kita teorija teigia, kad ligos atsiradimą lemia genetinės priežastys, t.y. paveldimas polinkis sirgti šia liga. Taip pat manoma, kad endometriozė gali būti audinių sklaidos ir vystymosi sutrikimo pasekmė. Yra hipotezė, kad endometriumo ląstelės išplinta krauju.

 

Kada didesnė rizika susirgti endometrioze?

 

Endometriozė dažnesnė negimdžiusioms, vėlai ištekėjusioms, vėlai gimdančioms, ribojančioms šeimos dydį, aukštesnio socialinio sluoksnio moterims. Endometriozės riziką padvigubina trumpas mėnesinių ciklas ( 7 d.).

 

Kaip diagnozuojama liga?

 

Be įprastų diagnozės nustatymo būdų - apklausos ir ginekologinio ištyrimo, atliekama pilvo ertmės apžiūra laparoskopu. Šis tyrimo būdas galutinai patvirtina diagnozę. Tiriant ant pilvo organų paviršiaus ieškoma endometriumo salelių, jos yra paimamos ir ištiriamos. Tai padeda ne tik patvirtinti diagnozę, bet ir nustatyti ligos išplitimo laipsnį bei pasirinkti gydymo taktiką.

 

Kaip gydoma endometriozė?

 

Endometriozės gydymas turi būti individualus, jį gali paskirti tik gydytojas. Medikamentų parinkimas priklauso nuo pacientės amžiaus, ligos trukmės, skundų, požiūrio į vaisingumą, prieš tai skirto gydymo, kontraindikacijų ir, be abejo, nuo to, ar endometriozė diagnozuota pirmą kartą, ar pakartotinai. Medikamentinį gydymą rekomenduojama taikyti esant švelniai ir lengvai endometriozės formai. Kitais atvejais tikslingesnis yra medikamentinis ir chirurginis arba tik chirurginis gydymas, atsižvelgiant į klinikinę situaciją ir vaisingumo problemą. Šiai ligai gydyti gali būti vartojami vien gestagenai (Duphaston, Provera, Depo-Provera), gestagenų ir estrogenų derinys, koks yra įprastiniuose hormoniniuose kontraceptikuose, danazolis, antigestagenai, gonadotropinio hormono agonistai (Zoladex). Gydymo kursas tęsiasi 6-12 mėnesių.

 

Gydymas vien vaistais rekomenduojamas moterims, kurios neplanuoja nėštumo. Jaunoms moterims, norinčioms turėti vaikų, rekomenduojamas medikamentinis ir chirurginis šios ligos gydymas. Endometriozės židiniai pašalinami chirurginiu būdu, lazeriu arba taikant elektrokaustiką.

 

Kodėl verta gydytis?

 

Nustačius endometriozę gydytis būtina. Sirgdamos endometrioze, didelė dalis moterų skundžiasi padidėjusiu dirglumu, darbingumo sumažėjimu, prislėgta, bloga nuotaika, galvos skausmais, varginančiais strėnų skausmais, todėl nukenčia darbingumas, šeima ir ypač vaikai. Jei endometrioze sergama ilgiau nei 10 metų ir nėra arba nebuvo gydoma, tuomet sveikatos sutrikimai būna stipresni ir sunkiau gydomi. Nesigydant didėja rizika tapti nevaisinga. Be to, plyšus endometriozinei kiaušidės cistai, atsiranda “ūminio pilvo” simptomai, reikalaujantys skubios operacijos.

 

Gydant endometriozę išnyksta pagrindinis negalavimas - skausmas. Todėl pagerėja bendra savijauta. Kuo anksčiau pradedama gydyti endometriozė, tuo greičiau ir lengviau ji išgydoma.

 

 

gali net nezinoti, o vargins koks nors simptomas, galvosi kad viskas normalu, o is tikruju .... baisu....

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Prisijunkite prie pokalbio

Jūs galite rašyti dabar, o registruotis vėliau. Jeigu turite paskyrą, prisijunkite dabar, kad rašytumėte iš savo paskyros.

Svečias
Parašykite atsakymą...

×   Įdėta kaip raiškusis tekstas.   Įdėti kaip grynąjį tekstą

  Only 75 emoji are allowed.

×   Nuorodos turinys įdėtas automatiškai.   Rodyti kaip įprastą nuorodą

×   Jūsų anksčiau įrašytas turinys buvo atkurtas.   Išvalyti redaktorių

×   You cannot paste images directly. Upload or insert images from URL.


×
×
  • Sukurti naują...

Svarbi informacija

Informuojame, kad šiame puslapyje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su Privatumo politika.