Įvaikinimas

daug metų prižiūriu svetimus vaikučius, juos visus labai myliu, kai buvau danijoj visą vasarą buvau vadinama mama, man šitie žodžiai labai giliai įstrigo į širdį, šito vaikučio nematau tik 2 mėnesius, bet jo pasiilgau beprotiškai. savo vaikų neturiu, bet manau kad galima mylėti ir savus ir svetimus vaikučius. tikrai norėčiau ir galėčiau įsivaikinti vaikutį, bet kaip ir oksana, norėčiau įsivaikinti tik gimusį vaikutį.

As tai net nezinau. Aisku,kai ziuriu kokia laida kur rodo paliktus mazus vaikucius,tai labai ju gaila,kartais net verkiu. Bet isivaikinti,tai nezinau ar galeciau. Dirbau vaiku globos namuose,tai tai buvo kaip pragaras,eini ryte i darba ir nezinai kas taves laukia. Pas mus vaiku globos namuose maziuku beveik nebuvo,tik dideli,o mano dar grupe tokia superine buvo,svente buvo kai vaikai visi vietoj,kai negirti. Jei visdelto nuspresciau isivaikinti vaikiuka,tai tik gimusi.

balsavime neradau nieko tinkamo man-issivaikint galeciau,labai noreciau bet neturim dabar tokiu galimybiu.

ateity jei bus galimybiu tai tikrai noreciau

Iš tiesų, š irgi kai neturiu vaikų, tai gal man ir atrodo, kad myliu visus be išimties :) Gal su laiku, jei kada jų nuosavų turėsiu, nuomonė pasikeis, juk visokia ta chemija galvoj pasidaro... Bet šiaip anksčiau apie tai galvodavau, kad galėčiau.. Iš esmės tai greičiausiai galėčiau, bet kaip mini ir dauguma čia - nuo kūdikystės... Kita vertus, šį klausimą galiu svarstyti tik tariamąja nuosaka, nes tikrai bent jau kol kas neturiu absoliučiai nieko, ką galėčiau tam vaikui suteikti, kalbant netgi ir apie materialius dalykus.. Manau, tokiam žingsniui ryžčiausi tik jau po daug metų, tikrai ne pačioje artimiausioje ateityje.

 

O dėl globos namų tai taip... Teko ten pabuvoti ir daugiau nebėjau..Mes buvom pas mažiukus gan, bet kurie jau laksto, ir jie visi į kiekvieną ateinantį žiūri kaip į mamą, prilekia apkabina ir taip prisispaudžioa, akd atrodo vaikas tas tave sutraiškys, mažiukai bet jiems taip reikia tos šilumos, kad ant tavęs vienos kokie trys sulipa ir pešasi dėl apkabinimo, mušasi, kad dabar apkabins ne tave, o mane. O išeiti iš tokių namų visiška katastrofa, nes jie visi ima verkti mama, mama, ir toks klyksmas, kad... žodžiu darilgai atsigauti negalėjau...

:) ;) ;)

Matyt nesu tam sutverta,kad pasiimt svetimą ,kad ir niekuom nekaltą vaiką ir augint kaip savą.