Pereiti prie turinio
Snapė

Įvaikinimas

?  

12 narių prabalsavo

  1. 1. Ar galėtumėte tapti įtėviais beglobiui nekaltam vaikučiui?

    • Žinoma. To tikslingai siekiame .
      0
    • Manau galėtume, esam apie tai kalbėje, bet dar nepasiryžę.
      6
    • Niekada apie tai garsiai su sutuoktiniu nekalbėjome.
      2
    • Ne. Norim turėti tik savo bioliginius vaikus.
      2
    • Ne. Nes bijome svetimų genų, ir kartu su jais gauti vaiką narkomaną, alkoholiką ir t.t.
      0
    • Ne. Nes kiekvienas privalom auginti savus vaikus.
      0
    • Tinkamo varianto neradau, bet apie jį parašysiu temoje.
      2


Rekomenduojami pranešimai

Ką manot apie tai? Koks jūsų požiūris į norinčius tapti įtėviais? Ar norėtumėte tapti įtėviais?Kaip manot vaikui geriau augti žinant kad jis yra įvaikintas ar nežinant tiesos?

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Visada bijojau kad negalesiu tureti vaiku, kai pradejom planuoti ir planavimo menesiai vis ilgejo, bijojau, kad mano speliones nepasitvirtintu, tai buvau pagalvojus ir apie ivaikinima, bet nezinau istikruju ar galeciau isivaikinti, tam reikia daug drasos ir ryzto, manau jei savo vaiku netureciau isivaikinciau.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Aš anksčiau kažkaip apie tai dažnokai pamastydavau... kai vaikučiai mano paaugs, kodėl gi ne.

Bet labai dažnai galima išgisti labai kategoriška numone, NE UŽ KA :rolleyes: Kaip jau minėta apklausoje: genai ir t.t. ir t.t.

Maniškis taip pat turi prieštaringa nuomone :D

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Aš balsavau už šį variantą "Manau galėtume, esam apie tai kalbėje, bet dar nepasiryžę."

Bet tvirtai žinau kad ateityje, gal net gilioj ateityje, stengsiuos suteikti svetimam mažyliui namus.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

kilnus noras Indrė, aš nežinau ar galėčiau, iškyla daug tokių "bet" kurie stabdys mane jeigu ir būtų didėlis noras

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Niekada nesvarsciau, bet tikriausiai kad ne. Nesu tas zmogus, kuris galetu duoti tam svetimam vaikeliui visa kas geriausia, nes nejauciu dideles meiles svetimiems vaikams. Mano pazistama yra paemusi mergaite seseriu metu is vaiku namu ir kai as paklausau kaip ji apie ja kalba tai man net ziurpas nubega per nugara, geriau jau ta mergaite butu likusi vaiku namuose.

Yra zmoniu kurie myli visus vaikus o as myliu tik savus ir savo artimuju vaikus, todel ir nenoriu tam vaikui padaryti dar blogiau.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

esu ne vieną kartą apie tai galvojusi, tikrai galėčiau suteikti tokiam vaikeliui namus, man jų labai gaila

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

o as balsavau uz - manau,kad galetume..... is tikruju as galeciau ir net noreciau- bet noreciau nuo pacios kudikystes vaikuti isivaikinti, bet kad neduoda taip paprastai.... kazkaip buvau uzsiminusi apie tai savo vyrui, bet jo nuomuone priestaringa- o mano tik uz tai.....kad kuo maziau vaikuciu butu vaiku namuose ir gyventu be teveliu....

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
Niekada nesvarsciau, bet tikriausiai kad ne. Nesu tas zmogus, kuris galetu duoti tam svetimam vaikeliui visa kas geriausia, nes nejauciu dideles meiles svetimiems vaikams.

Yra zmoniu kurie myli visus vaikus o as myliu tik savus ir savo artimuju vaikus, todel ir nenoriu tam vaikui padaryti dar blogiau.

 

vat ir mano tokia nuomone...As irgi tokia... :flowers:

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Matot as kol neturejau savo vaiko galvojau, kad myliu visus vaikus be isimties, juk jie nieko neprasikalte mazuciai, geruciai, bet kai pagimdziau supratau, kad tai didele atsakomybe, daug didesne negu isivaizdavau, auklejimas kainuoja kartais daug nervu, ir tikrai negaleciau priimti svetimo vaiko isdaigu taip kaip savo, nes ir savo is kantrybes daznai isveda, bet juk tai savas... nors suprantu, kad tai vaikas, bet tokia jau ragana matyt esu :flowers:

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
Matot as kol neturejau savo vaiko galvojau, kad myliu visus vaikus be isimties, juk jie nieko neprasikalte mazuciai, geruciai, bet kai pagimdziau supratau, kad tai didele atsakomybe, daug didesne negu isivaizdavau, auklejimas kainuoja kartais daug nervu, ir tikrai negaleciau priimti svetimo vaiko isdaigu taip kaip savo, nes ir savo is kantrybes daznai isveda, bet juk tai savas... nors suprantu, kad tai vaikas, bet tokia jau ragana matyt esu :flowers:

del kantrybes ir del savo-nesavo, tai visiskai pritariu tau, bet manau, kad pamilti imanoma svetima vaika taip kaip savo.....

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

As is tikruju palaikau tuos tevelius,kurie nusprendzia isivaikinti.Ypac jei kuris nors yra nevaisingas.Aisku,svetimo vaikucio nemylesi taip,kaip savo,bet smagu nekaltam zmoguciui pagerinti,pakeisti gyvenima:)

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Susikurkite paskyrą arba prisijunkite, jei norite komentuoti

Komentuoti gali tik registruoti nariai

Susikurkite paskyrą

Prisijunkite prie mūsų bendruomenės.

Užsiregistruoti

Prisijungti

Turite paskyrą? Prisijunkite.

Prisijunkite dabar

×
×
  • Sukurti naują...

Svarbi informacija

Informuojame, kad šiame puslapyje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su Privatumo politika.