Pereiti prie turinio
Nicole

Apšvietimas fotografavimui

Rekomenduojami pranešimai

Sioje temoje dekime ivairius straipsnius ar istraukas apie apsvietima fotografavimui, patarkime, pasidalinkime savo mintimis :rolleyes:

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Autorius: Павел Лосевский, losps@mail.ru

 

image1.jpg

 

Visi žino, kad profesionali studijos įranga kainuoja ne vieną šimtą ir net ne vieną tūkstantį dolerių. Dauguma fotomegėjų negali sau leisti tokios prabangos. Ką gi daryti jei norite padaryti nuostabius savo šeimos portretus?

 

Galima nueiti į lauką ir pasinaudoti natūraliu apšvietimu bei fonu, bet ne visada oras būna palankus bei ne visada yra galimybė surasti tinkamą foną. Tokiu atvėju namų fotostudija visada jūsų paslaugoms.

 

Taigi, pabandysime su minimaliomis išlaidomis padaryti šeimos portretą, vertą publikacijos žurnale. Be abėjo, tikras fotomegėjas turi turėti gerą kamerą (nebūtinai veidrodinę) ir išorinė blykstė. Mano atvėju tai Nikon coolpix8800 ir Nikon SB-600. Fonu gali būti baltos staltiesės kita(galinė) pusė. Tokia staltiesė yra pigesnė ir tankesnė negu neaustas fonas. Be to, kalbant apie foną, Jums labai pasisekė jei jūsų namuose yra vienspalviai tapetai.

 

Šviesa. Išorinės blykstės šviesa nukreipta į šoną (mūsų atvėju į dešinę) į pritvirtintą prie stovo(štativo) vatmaną arba staltiesę.

Jei pas jus yra laisvas (be baldų) kampas su baltais tapetais tai išorinė blykstę galima nukreipti į vieną iš sienų. Fono papildomam apšvietimui reikalinga paprasčiausia papildoma blykstę (kaina apie 50 Lt) ir šviesos sinchronizatorius už tą pačią kainą. Galima nupirkti dvigubai brangesnį šviesos sinchronizatorių, kuris nereaguoja į išorinės blykstės, pritvirtintos prie kameros pirminį blykstelėjimą prieš pagrindinį blykstelėjimą. O galima tiesiog užklijuoti šviesos sinchronizatoriaus fotodetektorių popieriumi, tada blykstė tikrai nereaguos į pirminį impulsą. Statom papildomą blykstę su stovu(štativu) iš kairės beveik prie pat fono ir nukreipiam į jį. Iš dalies papildomos blykstės šviesa ir šviesa, atsispindinti nuo fono sudaro galinį šoninį apšvietimą. (žr. schemą)

 

image2.jpg

 

Minėtą apšvietimą galima keisti keičiant fono, modelių ir blykstės padėtį. Pakankamai sudėtingas procesas, bet nepamirškite, kad mes su jumis taupome šimtus dolerių. Mūsų namų fotostudija paruošta.

 

image3.jpg

 

Aišku, tokio apšvietimo nepakanka fotografavimui visu ūgiu, tačiau portretui iki juosmens bei mažų vaikų fotografavimui – pilnai (žr. viršutinę ir apatinę nuotraukas). Rimtesniam rezultatui pasiekti galima naudoti dar vieną papildomą blykstę su šviesos sinchronizatoriumi iš kitos pusės.

 

image4.jpg

 

Portretai paprastai daromi su atvira diafragma ir sufokusuotomis akimis, be to atvira diafragma leis papildomai blykstei visiškai išblyškinti foną. Galutinis fono redagavimas gali būti atliekamas grafikos redaktoriuje.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad kiekvienas iš mūsų turi namuose fotostudiją mažiesiems – tai vonia. Blykstės šviesa atsispindi nuo paviršių daugelį kartų ir tokiu būdu susidaro vientisas apšvietimas, kaip žemiau esančiame foto.

 

image5.jpg

 

Jei vonios kambaryje yra šviesios plytelės, gerai atspindinčios šviesą, leistinas modelio ūgis gali smarkiai padidėti. Būtina nustatyti baltos spalvos balansą (white balance) orientuojantis į plytelių spalvą.

 

image6.jpg

 

 

 

Vertė: Nanuk

 

Šaltinis: http://photo-element.ru/ps/homestudio/homestudio.html

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Kas supranta anglu k. gali pasiziureti mokomuosius filmukus "Digital Photography Lessons 1 on 1"

 

Digital Photography Lessons 1 on 1:

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Keletas patarimų kaip fotografuoti esant skirtingam apšvietimui:

 

Geriausias laikas fotografuoti - ryte arba vakare, kuomet saulė žemai, o jos spinduliai labiausiai išryškima daiktų kontūrus.

 

Žmonių portretus geriausia fotografuoti debesuotą dienai. Šviečiant ryškiai saulei veidai atrodo susiraukę, gaunami ryškūs šešėliai. Siekiant sumažinti šiuos šešėlius, patartina naudoti priverstinės blykstės režimą.

 

Nepatariama fotografuoti prieš saulę, iš kambario į lauką ar prieš dirbtinės šviesos šaltinį, nes tuomet gaunamas tik juodas, priešais šviesos šaltinį esančio objekto, siluetas. Siekiant sumažinti šešėlius, reikia naudoti priverstinės blykstės režimą.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Dirbtiniai šviesos šaltiniai

 

Dirbtiniai šviesos šaltiniai šviečiantys tik įkaitę (žvakė, žibalinė lempa, elektros lemputė ir pan.) vadinami šiluminiais šviesos šaltiniais. Pastaruoju metu vis plačiau naudojamos liuminescencinės lempos, kurios skleidžia šviesą, tekant elektros srovei dujomis. Šios lempos beveik nekaista, bet ir jos apibūdinamo tomis pačiomis charakteristikomis, kaip šiluminiai šviesos šaltiniai. Bet kurio įkaitinto kūno spinduliuojamos šviesos spektras priklauso nuo temperatūros. Šylantis kūnas iš pradžių skleidžia tik nematomus infraraudonuosius spindulius. Kai temperatūra pasiekia 500oC, ima sklisti matomieji spinduliai: iš pradžių raudonieji, toliau kylant temperatūrai, - oranžiniai, vėliau geltonieji ir pagaliau balta šviesa (baltasis įkaitinimas).

Įkaitintų kūnų spektras apibūdinamas spalvine temperatūra kuri išreiškiama pagal absoliutinę temperatūros skalę kelvinais (K). Absoliutinės temperatūros skalės nulis – absoliutinis nulis – atitinka – 273oC. Norint Celsijaus temperatūrą paversti kelvinais pagal absoliutinę skalę, reikia prie jos pridėti 273o.Saulės spektras žemės paviršiuje dienos metu atitinka iki 5000-5500 K įkaitinto juodo kūno spektrą.

 

Kai kurių šviesos šaltinių spalvinės tempratūros

 

Šviesos šaltinis Spalvinė temperatūra K Šviesos atspalvis Gamtinė šviesa Tiesioginė saulės šviesa: saulei tekant ar leidžiantis 1100-1500 Rausva rytmetį ir pavakare 4900-5600 Balta dieną (nuo 10 iki 16 val) 5300-5800 Balta Žydro dangaus šviesa (nuo 10 iki 16 val.)

Rudenį ir žiemą - iki 12000 K, vasarą - iki 14000 K, pavasarį - iki 26000 K. 12000-26000 Žydra Dienos šviesa (saulės šviesos ir dangaus atspindžių mišinys): kai dangus giedras, rytmetį ir pavakare 5700-6200 Balta nuo 10 iki 16 val. 6100-6500 Balta kai dangaus 1/4 - 3/4 plotas debesuotas 6200-6700 Balta kai dangus visai apsiniaukęs 4900-7000 Balta Mėnulio šviesa 4100 Balta Dirbtinė šviesa Žibalinė lempa 2000-2050 Gelsva Kaitrinė elektros lempa (100-500W) 2400-2900 Gelsva Prožektoriaus ir kinoprojektoriaus kaitrinė lempa 2900-3300 Gelsva Fotolempos (275 ir 500 W) 3000-3500 Beveik balta Magnio mišinys 3000-3700 Beveik balta Vakuuminė lempa (blykstė) 3500-3900 Beveik balta Specialūs šviesos šaltiniai, naudojami tiriant negatyvinių medžiagų sensibilizaciją 5000 Balta Liuminescencinės lempos: baltos spalvos 3500±300 Beveik balta šaltos baltos spalvos 4600±500 Balta dienos šviesos 6500±1000 Balta Impulsinė lempa (blykstė) 5000-7000 Balta Stearino žvakė 1900-1920 Geltona Kandela (žvakės etalonas) 2042 Geltona Lanko lempa (mažo intensyvumo) 3400-4000 Beveik balta Lanko lempa (didelio intensyvumo) 4800-5500 Balta Šviesos srauto spalva, taigi ir spalvinė temperatūra, priklauso nuo pagrindinių spalvų santykio. Kuo daugiau šviesoje mėlynųjų spindulių, tuo aukštesnė jos spalvinė temperatūra. Dirbtinės šviesos šaltiniai turi žemesnę, negu natūralios šviesos šaltiniai, spalvinę temperatūrą. Dėl to elektros lemputė skleidžia geltoną, o saulė - baltą šviesą. Išimtį sudaro tik tokie šviesos šaltiniai, kuriuose švyti dujos (gyvsidabrio lankas, fluorescencinės lempos ir pan.). Mat į jų šviesą akis reaguoja vienaip, o fotografinė emulsija - kitaip. Pavyzdžiui, mes visai nematome ultravioletinių spindulių, o beveik visų rūšių fotoemulsijos tiems spinduliams labai jautrios. Elektros lempose šviesą skleidžia įkaitintos volframinės vielelės. Vakuuminėse lempose įkaista ir ūmai sudega deguonyje aliuminis arba magnis. Liuminescencinės lempos švyti, kai argono, neono, gyvsidabrio arba natrio dujomis teka elektros srovė. Katodiniams spinduliams veikiant fluorą, švyti fluorescencinės lempos. Gyvsidabrio lempose gyvsidabrio garų skleidžiamos šviesos spektrinę sudėtį dar pakeičia lempos vamzdelio fosforescuojančios sienelės. Impulsinės lempos (blykstės) duoda galingą šviesos impulsą, paveikus kelių šimtų amperų stiprumo išlydžio srovei ksenono dujas. Fotolempos taip pat skleidžia kur kas intensyvesnę šviesą negu paprastos tokio pat galingumo elektros lempos, nes pro jų volframines vieleles praleidžiama daug stipresnė elektros srovė. Tačiau dėl to sutrumpėja jų veikimo amžius (paprastos elektros lempos veikia 200-1000 val., o fotolempos - tik 4-8 val.).

Norint pratęsti lempų veikimo amžių, reikia mažinti įtampa. Tiesa, dėl to mažėja šviesos intensyvumas ir šviesos sraute atsiranda daugiau raudonųjų spindulių, bet juodos-baltos fotografijos praktikoje tai nėra labai svarbu.

 

Fotografavimas dirbtinėje šviesoje

 

Fotografuojant dirbtinėje šviesoje, susiduriama su problemomis, kurioms išspręsti reikia įgūdžių ir sugebėjimų. Naktinio fotografavimo technika yra tuo sudėtinga, kad gatvių šviestuvai ir kiti šviesos šaltiniai yra vaizdo lauke ir visų jų neįmanoma uždengti tamsiais objektais. Šiuo atveju mažai ką tepadeda ir gaubtelis nuo saulės, nes jis gali objektyvą apsaugoti tik nuo šoninės šviesos bei nuo lietaus ar sniego. Be to, naktinėse nuotraukose turi būti matomi būdingi nakties atributai — apšviesti langai, degantys gatvių žibintai it t. t.

Esant dideliems šviesos kontrastams, reikia ypač tiksliai apskaičiuoti ekspozicijos trukmę. Čia pasikliauti eksponometro parodymais negalima, geriau daryti keletą nuotraukų, taikant įvairias ekspozicijas. Smarkiai diafragmuoti objektyvą nėra prasmės, nes gerokai pailgėtų ir taip jau netrumpa ekspozicija.

Fotografavimui naktį reikalingas stovas. Ypač efektingos nuotraukos gaunamos fotografuojant po lietaus: šlapias asfaltas arba grindinys atspindi šviesas, pašviesina šešėlius ir sukelia daug įdomių atspindžių.

Įdomios audringos nakties nuotraukos. Objektyvas nukreipiamas į tą dangaus dalį, kurioje daugiausia žaibuoja, užraktas atidaromas ir paliekamas atdaras, kol tvykstelės žaibas. Ta pati technika taikoma fotografuojant fejerverkus.

Mėnulio šviesoje beveik neįmanoma fotografuoti, nes ji yra labai silpna. jeigu mėnulis būna vaizdo lauke, tai per 3-5 min (tiek reikia eksponuoti) jis paslenka kadre ir įgauna elipsės formą. „Naktinės" nuotraukos dažniausiai daromos dienos šviesoje, naudojant raudonus šviesos filtrus (K-5, 6X), o „mėnulis" įmontuojamas, didinant nuotrauką.

Darant naktį scenines nuotraukas cirke, teatre, reikia gerai išnaudoti stiprios prožektorių šviesos srautą, nes vien rampos apšvietimo nepakanka. Be to, reikia vartoti jautrius filmus (visoms naktinėms nuotraukoms) ir didelio šviesos stiprumo objektyvus (1:1,5 arba 1:2). Fotografuojant iš arti be teleobjektyvų, galima naudotis impulsinę lempą (blykste).

Impulsinių lempų šviesos impulsai esti pastovaus stiprumo, todėl ekspoziciją tenka reguliuoti vien diafragma. Impulsinės lempos per labai trumpą laiką išspinduliuoja galingą šviesos srautą. Atskirų lempų impulso trukmė yra 1/1000-1/5000 sekundės. Praktiškai ji gali būti visa išnaudota tik turint aparatą su centriniu užraktu, nes jis ūmai atidengia visą vaizdą. Fotoaparatuose su užuolaidiniais užraktais užuolaidos slenka viena paskui kitą, ir vaizdas atidengiamas ne iš karto. Fotografuojant aparatais su užuolaidiniu užraktu, ekspozicija negali būti trumpesnė kaip 1/20-1/30 s.

Naudojant impulsines lempas, nuotraukos gaunamos ypač ryškios ir negatyvinės medžiagos patamsėjimo kreivė žymiai tolygesnė, negu fotografuojant dienos šviesoje arba apšviečiant kaitrinėmis lempomis. Be to, fotografuojant su impulsine lempa, negatyvai būna mažiau kontrastingi, nyksta detalės tolimesniame plane, šis reiškinys vadinamas ultratrumpos ekspozicijos efektu.

Norint gauti tokio pat kontrastingumo negatyvus, kaip ir be blykstės, reikia filmus ryškinti 20-30% ilgiau (išskyrus inversinius). Impulsinės lempos – nepakeičiama apšvietimo priemonė, darant reprodukcijas. Jos dažnai naudojamos ir fotografuojant saulės šviesoje, kai norima sušvelninti šviesos kontrastus.

Impulsinės lempos ypač tinka spalvotajai fotografijai, nes jų spalvinė temperatūra yra artima saulės šviesos spalvinei temperatūrai — atskirų lempų svyruoja nuo 4000 iki 5500 K (saulės šviesos vidutinė spalvinė temperatūra — 6200 K). [...] Galima naudotis iš karto keliomis lempomis, nesujungtomis laidais. Tai įgalina panaudoti papildomus norimu atstumu išdėstytus šviesos šaltinius, kurių veikimas yra sinchroniškai suderintas su pagrindinės lempos veikimu.

 

P.Karpavičius. Fotografijos vadovas. Vilnius „Mokslas“ 1980

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Šviesa, ekspozicija

Šviesa fotografijoje vienas iš esminių dalykų. Mat jei nebūtų šviesos, negalėtume užfiksuoti tai, ką norime, kas mus supa - apskritai nieko. Ir visai nesvarbu ar tai buitinis dalykas, ar koks įstabus ir neįtikėtinas faktas.

 

Mūsų akys mato daug daugiau nei bet kokia technika, bent kol kas. Daugiau šviesos, daugiau pustonių ir daugiau subtilybių. Todėl kartais nusiviliame, kad nuotraukoje nepavyko perteikti to, ką matėme ir jautėme. Skiriasi net nuotrauka matoma kompiuteryje nuo atspausdintos. Tarkim ekrane šviesa spindi iš ekrano, nes joje yra šviesą skleidžiantys elementai. O atspausdinus nuotrauką ant popieriaus - negausime to švytėjimo efekto ir nuotrauka atrodys blankesnė. Fotografija kaip koks filtras – viską prigesina. Todėl reikia daug praktikuotis ir galvoti fotografiškai. Stebėti šviesą, ją prisijaukinti ir pasitelkus esamos technikos charakteristikas maksimaliai perduoti ir sustiprinti šviesos efektą…

 

651819_bXJUOw.jpeg

 

Kontrastas ir švelni šviesa

Fotografuojant įprastą ir saulėtą dieną, gausime ryškias ir sodrias nuotraukas. Šiuo atvejų dauguma fotoaparato automatinių funkcijų veikia puikiai. Bet jei fotografuojate žmones, pastebėsite ryškius šešėlius, krintančius nuo žmogaus nosies, antakių. Nesimatys žmogaus akių ir veidas bus padalintas (iliustracija A) į dvi zonas – šviesią ir tamsią. Išeis labai kontrastingas ir grafiškas vaizdas. Žinoma galima ir taip fotografuoti, gal kam tai ir patinka, todėl tokioje situacijoje patarčiau, kad fotografuojamas žmogus ar žmonės nesistengtų tiesiai žiūrėti į objektyvą, o šiek tiek pasisukiotų. Galima atrasti tam tikrą gamą, kada kontrastas nerėžia akies, o fotografuojamas žmogus bus atpažįstamas.

 

651823_ttB3N2.jpeg

 

651817_2SJEW2.jpeg

 

Bet jei yra galimybė, geriau pasinaudoti kokiu nors atšvaitu. Tai gali būti specialus reflektorius, kuris puikiai atspindi šviesą ir kompensuoja stiprius šešėlius juos apšviesdamas. Arba pasitelkti kokį kitą šviesą atspindintį šviesų objektą (iliustracija :rolleyes:.

 

651833_Ipkuaf.jpeg

 

Dar viena priemonė padėsianti išvengti didelio kontrasto – tai difuzorius. Beveik permatomas medžiagos ar popieriaus gabalas uždegantis fotografuojamą objektą nepraleidžia lygiagrečių saulės spindulių o juo laužia ir išsklaido. Taip gauname mažiau kontrastingą ir tolygų apšvietimą. Tik čia reikėtų pastebėti, kad stipriai prarandamas šviesos srautas nugesintas per difuzorių. Todėl aplinkinė šviesa bus gerokai stipresnė ir fonas bus labiau šviesus nei fotografuojamas objektas (iliustracija C).

 

Debesuotą dieną viskas kitaip. Šviesa tolygiau pasiskirto, nėra tiesioginių saulės spindulių ir didelio kontrasto (iliustracija D). Nes debesys atstoja difuzorių ir laužia šviesos spindulius įvairiomis kryptimis. Tokiu oru labai gerai fotografuoti žmones, jų portretus. Jie neprisimerkia apakinti šviesos ir nuotraukose išeina natūraliau. Pastebėjimas – fotografuojant debesuotą dieną reikia stebėti kuri dangaus pusė šviesesnė ir iš kurios šviesa sklinda stipriau, nes jei nukreipsite fotoaparatą į šviesos šaltinį, gausite daugiau siluetų, o dangus bus per šviesus. Taip atsitinka ir apniukusią dieną, kada saulė pasislepia po vienu debesėliu, o visas kitas dangaus plotas nedebesuotas. Tokiu atvejų šviesos šaltinis ne saulė pasislėpusi po debesimi, bet likęs dangaus plotas be debesų.

 

651835_6IE97R.jpeg

 

 

Prieš šviesą, siluetai

 

651815_ilZ8Vw.jpeg

Būna situacijų, kada reikia fotografuoti prieš saulę ir iškyla klausimas ar tai galima padaryti ar ne. Žinoma galima, bet tik tokiu atveju mes gausime tiesiog objektų ar žmonių siluetus. Žmonės taptų tiesiog tamsiomis figūromis. Bet čia liks Jums spręsti ar tai Jums įdomu ar ne. Tokioje nuotraukoje saulė atrodys kaip švytinti skraidanti lėkštė, gal ir neblogai, bet visada ją galima paslėpti, atsistojus į fotografuojamo objekto šešėlį. Mat saulės spinduliai patenkantys tiesiai į fotoaparato vidų yra labai įnoringi. Dažnai atsiranda įvairūs atspindžiai ar fotoaparato lęšių iškraipymai.

 

Norint pagerinti vaizdą galima papildomai pasinaudoti anksčiau paminėtu reflektoriumi (iliustracija A). Stipri saulė gražiai apibrėš objekto ar žmogaus formas, o reflektorius tolygiai apšvies norimą objektą. Kuo objektas didesnis – tuo didesnio reflektoriaus reikės J Toks fotografavimo būdas dažnai naudojamas reklaminėje fotografijoje arba fotografuojant portretą. Viena iš lempų studijoje imituojant saulę specialiai pastatoma už žmogaus tiesiai prieš objektyvą. Tada ji gražiai apibrėžia žmogaus ar objekto kontūrą ir vaizdas įgauna daugiau erdvės, o kitas šviesos šaltinis apšviečia objektą, ypač tai dažnai naudojama esant tamsiam fonui.

 

651813_sYRx6v.jpeg

 

O ką daryti jei neturime reflektoriaus. Pati paprasčiausia tam išeitis – komponuoti fone tamsų objektą. Tai gali būti pastatas ar tamsūs medžiai. Tokiu atveju objektą ar žmogų priešpriešinė saulė apbirėš, o atsispindėjusi šviesa nuo aplinkos užpildys mūsų norimą objektą. Tik čia reikėtų pastebėti, kad ne visada tai pavyksta dėl fono subtilybių, taip pat reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių patekimo į objektyvą. Bet jei fotografuojate šviesioje aplinkoje, kur aplinkiniai objektai gerai atspindi šviesa (iliustracija :victory:, o fonas pakankamai tamsus – galima išgauti įdomų vaizdą.

 

651831_AK4sFX.jpeg

 

651825_IsnPpv.jpeg

 

(Atsispindėjusi šviesa nuo medžiagų apšvietė žmogų, o tamsesnis fonas jį išskyrė iš aplinkos)

 

Ekspozicija

Nufotografavus vaizdą ir jį peržiūrinėjant ekranėlyje, spustelėjus “Info” mygtuką, galima pasirinkti tokią vaizdų peržiūros funkciją, kada į ekranėlį išvedama/rodoma ekspozicijos kreivė. Tai panašu į kalnus J Bet realiai tai kreivė nurodanti tamsių ir šviesių tonų informacijos kiekį (Ekspozicijos kreivės iliustracija). Pradedant nuo kairės pusės, kur nurodomas tamsių tonų informacijos kiekis einant į dešinę gauname kalnelį, kuris nurodo šviesių pustonių kiekį, na, o per vidurį nurodomas vidutinio šviesumo informacijos kiekis. Ir kuo linija ties ta vieta aukštesnė (kalnelis) – tuo didesnį kiekį informacijos fotoaparatas užfiksavo. Tai reiškia, kad turėtų būtį maksimaliai užpildytas visas kreivės diapazonas nuo kairės iki dešinės. Jei kairėje mes neturime kalnelio ar jis prasideda toliau – vadinasi nuotrauka pereksponuota ir nuotraukoje tamsiosios vietos nėra tamsios. O jei dešinėje pusėje nėra kalnelio ar jis pasibaigia nesibaigus linijai – vadinasi nuotrauka nepakankamai išeksponuota ir yra per tamsi. Žinoma viską galima pataisyti kompiuteriu, bet tik beveik. Todėl, kad kiekvienas taisymas sumažina nuotraukos kokybę. O jei labai stipriai nepataikyta ekspozicija – jos pataisyti neįmanoma. Nes tamsinant ar šviesinant nieko neišeis, nes tose vietose kur nėra informacijos – nėra jokios spalvos ar pustonio pigmento, bus tiesiog arba balta, arba juoda. Tokiu atveju patarčiau fotografuoti arba į skaitmeninį negatyvą (RAW), kurio dinaminis diapazonas didesnis nei paprasto “jpg” formato. Jį koreguojant yra daugiau galimybių (šviesinti ar tamsinti - galima labiau neprarandant kokybės). Kitas variantas stebėti gaunamą rezultatą ekranėlyje. Man labiausiai patinka šviesių ir tamsių zonų informacijos praradimo įspėjimas, kuomet šviesiosios zonos mirksi raudonai, o tamsiosios mėlynai. Tai galima matyti ęsant peržiūrai paspaudus “Info” mygtuką. Reikia stengtis, kad raudona spalva nudažytos sritys būtų kuo mažesnės, arba jų visai nebūtų.

 

651829_erm5cl.jpeg

 

Šviesa ir fotografinė technika visuomet kovoja su fotografijos turiniu, nes tik šių abiejų faktų sėkminga sąjunga teikia gerą rezultatą. Kaip graži šviesa be reikiamo turinio, taip ir turinys visiškoje tamsoje yra bevertis. Ir tik atsitiktinumo ir sėkmingų aplinkybių dėka šie faktoriai gali nulemti ar pavyks užfiksuoti norimą situaciją ar ne. Bet kuriuo atveju reikėtų daug praktikuotis, kad pamačius gerą vaizdą, galėtumėte išnaudoti šviesą. Taip pat nepamirškite ekspozicijos kompensavimo, nes tai greičiausias būdas ją pakoreguoti šviesumą

 

Visos nuotraukos darytos E-P1 fotoaparatu.

 

Vidas Biveinis

 

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Įprastai natūrali šviesa geriausia fotografijai. Galima stebėti kaip ji “krinta” ir derintis prie jos. Deja, ne visada aplinkybės susiklosto taip, kad jos užtenku, o Jums būtinai reikia greitai ir kokybiškai nufotografuoti žmogų ar įvykį. Tada galite pasinaudoti išorine blykste. Blykstė patalpose

 

Retas fotografas naudoja blykstę nukreipęs tiesiai į fotografuojamą objektą. Taip yra todėl, kad blykstės šviesa sklinda tiesiai, kaip apšvietus kokiu žibintu, o ne pasiskirsto po aplinką. Taip gaunami plokšti veidai ir kontrastingi šešėliai. Norint gauti geresnį apšvietimą, apsižiūrėkite aplinkui, gal patalpoje yra šviesios lubos, geriausia baltos, ar kitas koks šviesus lopinėlis. Jei lubos šviesios, galima jomis pasinaudoti. Nukreipkite blykstę į lubas – taip gausite labiau išsklaidytą šviesą nuo didesnio ploto ir nuotrauka įgaus didesnį tūri ir erdvę. Vaizdai bus natūraliau apšviesti, šešėliai bus švelnesni ir kontrastas neerzins. Pasinaudojus atspindėta šviesa nuo lubų, svarbu, kad šviesa “kristų” ne visai iš viršaus ant fotografuojamų objektų, bet šiek tiek iš priekio, nes tada gautųsi dideli ir negražūs šešėliai po akimis. Geriausia to išvengti, atsitraukti kiek tolėliau, arba ant blykstės nugarėlės uždėti maža balto popieriaus ar plastiko skiltelę. Pagrindinis šviesos srautas eis į lubas ir atsispindėjęs užpildys aplinką, o šviesa atsispindėjusi nuo skiautelės apšvies objektus iš priekio.

 

Kartais kartu su blykste jos komplektacijoje jau iš karto būna numatyta išsikišanti ar pridedama balta plastikinė kortelė fotografuoti tokių būdu. Na o jei jos nėra, galima sugudrauti ir gumele prisitvirtinti baltą vizitinę, kuri dalį šviesos ir nukreips į priekį.

 

491861_HMd8qm.jpeg

 

491881_mHfZ1g.jpeg

 

491853_XA6rgJ.jpeg

 

Ką daryti, jei lubos nėra baltos ir šviesios? Tuomet yra du būdai, Vienas jų -pasinaudoti šviesiomis sienomis ir kitais šviesiais plotais. Nukreipkite blykstę į juos ir panašiai kaip nuo atsispindėjusių lubų gausite atsispindėjusią ir užpildančią šviesą. Kitas būdas yra pasinaudoti šviesos difuzoriumi. Tiesiog užmaukite jį ant blykstės, jei tokį turite, na, o jei ne – pasinaudokite paprastu baltu lapu. Pridėkite jį priešais blykstę kokių 10 cm atstumu. Lapas Jums atstos difuzorių. Tik taip fotografuoti nėra labai patogu, bet jei nėra kito varianto, tai būdas išgelbėti kadrą.

 

491855_b0eDuU.jpeg

 

Pastaba: atspindėta šviesa nuo lubų, sienų ar fotografuojant per difuzorių praranda dalį savo srauto ir, kad nuotraukos nesigautų šiek tiek per tamsios – patikrinkite tai fotoaparate, o esant reikalui padidinkite blykstės (+0,3 ar +0,7) galingumą arba koreguokite ekspoziciją.

 

491863_Ax5Y6G.jpeg

 

491865_WxF8IV.jpeg

 

491867_1zpId3.jpeg

 

Blykstė lauke

Saulėtą dieną Jums blykstė pravers ir lauke. Kartais tenka žmones ar objektus fotografuoti apšviestus saulės spindulių ir jei tai nutinka diena, kada saulė kabo virš galvos – gausite labai kontrastingą vaizdą, su negražiais šešėliais. To išvengti galima užsidėjus išorinę blykstę. Šiuo atvejų ji bus kaip papildomas šviesos šaltinis ir sumažins stiprius šešėlius. Aš dar papildomai pasikoreguoju ir įvedu tam tikras korekcija nustatymuose. Nustatau maksimalų blykstės galingumą, idant sustiprinti šešėlių mažinimo efektą (+2 ar net +3) ir vėliau fotografuodamas koreguoju mažindamas ekspoziciją (-1 ar –2).

 

491869_WGIW6d.jpeg

 

491857_7Si8SC.jpeg

 

Vakarėjant ar esant apniukusiai dienai, blykstė pravers ir taps pagrindiniu šviesos šaltiniu. Taip aplinkos šviesa pasitrauks į foninį apšvietimą, o Jūs galėsite savo šviesos srautu susimodeliuoti norimą apšviestą erdvę. Vakarėjant šviesos srautas mažesnis, todėl galėsite blykstės galingumo labai nedidinti, tik šiek tiek (iki +1), taip sutaupysite daugiau baterijų energijos ir galėsite padaryti daugiau kadrų.

 

Taip fotografuodami nustatykite saulės arba blykstės šviesos temperatūra (white balance) ir ten kur blykstė apšviečia gausite natūralias spalvas, o fonus bus melsvesnis.

 

491871_cU4NmS.jpeg

 

491859_oaDvyN.jpeg

 

491873_2YP35k.jpeg

 

Pabaigai norėčiau paminėti, jog šviesa fotografijoje svarbiausia. Nuo jos priklauso kompozicija, nuotaika, kokybė. Kuo daugiau eksperimentuosite – tuo daugiau įgausite patirties. Pradžiai Jums užteks tiesiog blykstės ir balto lapo. Šviesą bandykite skleisti per jį arba atspindėkite nuo jo. Pažiūrėkite kaip Jums labiau patinka. Vėliau galima įsigyti tam tikrų priedų, palengvinančių fotografavimą - tokių kaip difuzorius ar reflektorius.

 

Ačiū pažystamiems draugams Aistei ir Lukui, už puikų pasivaikščiojimą Kaune.

 

Vidas Biveinis

 

Visos nuotraukos darytos Olympus E-P1 fotoaparatu.

 

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Susikurkite paskyrą arba prisijunkite, jei norite komentuoti

Komentuoti gali tik registruoti nariai

Susikurkite paskyrą

Prisijunkite prie mūsų bendruomenės.

Užsiregistruoti

Prisijungti

Turite paskyrą? Prisijunkite.

Prisijunkite dabar

×
×
  • Sukurti naują...

Svarbi informacija

Informuojame, kad šiame puslapyje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su Privatumo politika.