GEISTĖ

Matai, kadangi 13-a metų dirbau mokykloje, susidariau tokią griežtą nuomonę. Vaikai tėvams nustoja rūpėti maždaug nuo 6-os klasės. Į susirinkimus ateina keli tėvai vaikų, kurie gerai mokosi. Kiek kartų man buvo, kai iš 30-ies vaikų ateina 3-5 tėvai. Kiti turi svarbesnių reikalų. O ir kiek vaikų yra išties planuoti? Dėl kiek mamos svarsto- daryti abortą ar ne? Kol mūsuose nebus populiari sąmoninga tėvystė, tol ir bus taip, kaip yra...Ai, netyčia pastojau, ai pagimdžiau, ai išgrūdau į lopšelį... Seka dažnai būna tokia. Matau savo aplinkoje. Bet argi pripažinsit? :)

Už tiek galima auklę pasamdyti... Na taip, čia yra mano nuomonė, nes leidžiu sau ją turėti. Gaila, bet daugumai tėvų jų vaikai rūpi gerokai mažiau nei turėtų... Išgrūdau į darželį ir ramiai galiu dirbti... O kaip tas vaikas jaučiasi, ką jame darželis suformuoja- giliai dzin.

Apie privačius darželius aš nekalbu. Bet ir tuose privačiuose darželiuose dirba pagal tą pačią sistemą paruoštos auklėtojos :huh: Geresni nebent Valdorfo darželiai. Aišku, ir valdiškuose darželiuose yra viena kita talentinga auklėtoja. Kadangi mano visi trys vaikai darželius lankė (sūnūs vieną, dukra lanko kitą), brolis daug metų dirbo darželyje, turiu susidarius savo nuomonę... Darželiuose turėtų dirbti pačią aukščiausią kvalifikaciją turinčios pedagogės. Deja...Pakankamai daug jų pažįstu...

O kai patikrini, ko tik ten nerandi :huh:

Taip, mano nuomonė kai kuriais klausimais griežta. Toks darželis, kokį mes turim LT, su tokios žemos kvalifikacijos auklėtojomis, su tokiomis didelėmis vaikų grupėmis ir mažomis patalpomis, nėra geras... Mano draugės dukra lanko darželį Belgijoje. Grupėje 5 vaikai ir 2 auklėtojos. Patalpos pakankamai didelės ir galybė žaislų. Kai atsiuntė nuotraukas, akys tikėti nenorėjo... O pas mus darželis- fabrikas, mokykla- fabrikas. Rezultatas? Vartotojas...

Va būtent. Buvau saviškį išsilepinus... Teko žemėn grąžinti...

Ar vaikams reikalingas darželis? Ne, jų mamoms ir tėčiams... :)

Aš jau sugalvojau, ką sau pasidėsiu po eglute- duonkepę... Dovanas pernai supirkau lapkritį, viską suslėpiau ir buvo gerai...Ir dabar ruošiuosi taip daryti.

Neturiu jokių atsargų... Man vyras šiandien sako: jei ką nori pirkti žiemai- sau ar vaikams, imk pinigus ir pirk, nes kas ten žino, kiek pinigai nuvertės artimiausiu metu...

Mes gerą darbą darom... Tos grupės patalpos yra mažiausios darželyje. Vaikai sukišti kaip vištos vištininke. Ogi ir moku. Koks kieno reikalas? :)

Optimistams visada lengviau.

Išgąsdintus žmones labai lengva valdyti... Jau dabar tai vyksta...

Aš tai moteris

Na taip, ir tik ne su Geiste po Vilnių

Tik nereikia mūsų gąsdinti...

Pora mėnesių jaučiu. Tenka šį tą pakeisti, kad netrūktų darbo. Bet esu optimistė.

Proingai nusprendei. Mano dukra į darželį eina tik tada, kai nori, tai dingo ir visos alergijos, o jei ir suserga- tai trumpam ir nesunkiai. Man susidarė vaizdelis, kad jai- alergija pačiam darželiui. O kai vaikas pats gali rinktis- eiti ar ne, tai visos alergijos pasibaigia...

Taip,mama linki savo vaikui tik gero, bet viskas būtų kitaip, jei darželiuose dirbtų ne bet kas, o tikrai aukštą kvalifikaciją turinčios ir geras algas gaunančios auklėtojos...Gi girdžiu, kokiom frazėm dukra auklėja savo lėles...

Man nepatinka darželis tuo, kad ten smukdoma vaiko individualybė. Vaikas nuo mažiuko įpratinamas būti masės dalimi... Labai džiaugiuosi, kad jo nelankiau...

Bet jie prabangoje auga ir kažin, ar lėkštes plauna ;)

Būtent. Labai svarbu pirmą kartą teisingai sureaguoti, kai jis pradeda savo ožiukus rodyti...

Kad ir mamų yra tokių, kurios vaiko nuo savo sijono niekaip negali paleisti ;) Pvz., skaičiau viename forume, kaip viena mama rašė, kad ji vis žiūri pro langą, kai jos vienuolikmetis kieme žaidžia. Jai labai rūpi, kad jam kas nors neatsitiktų... O dar jis su mergaite draugauti ėmė- tragedija visiška :lol:

Mano postas parašytas prieš porą metų ;) Na ką- turiu du paauglius ir kol kas nesiskundžiu... :lol:

Koks tas supratimas susiformuos, paaiškės, kai vaikai užaugs. O kaip milijonierių vaikams?

Mano išbandytas metodas: kai vaikas pirmą kartą savo gyvenime atsigula ant grindų ir pradeda rėkti, apsimeti, kad nieko nematai ir išeini į kitą kambarį. Antro karto nebebūna...