VIAGRA

Daina :laugh:

adomus sprendimo budas - ?monai kulka , vyrui cype .

Butent alaus mielese yra vitamino B daugiausia . Plaeiau apie tai Vitaminas A butinas epitelinems lastelems ir regos pigmento sintezei.

Kaip ir visoms gelems perku universalias tra?as ir ?iema laistau (pagal instrukcija) nes da?nai tra?om negalima .

A? auginu , jei ?aknys jau normalios sodink a ?em? . Kad atodyto gra?iau , i? ilgos lazdos supjau?eius gaunasi trys ir jas sodini kaip nori fantazija pajungus (po keleta a viena vazona ).Kai suauga atrodo :pack2_thumbup[1]: tik laistyt reikia da?nai .

?iaip planuose nebuvo ir net mintis nekilo apie kates pirkima - kaeio nemegau , bet pamilau :wub Buvo toks gra?us baltas puko kamuoliukas su juoda nosyte, kad neatsilaikiau ir vaikai pra?e , tad sutikau . Dabar ji atrodo taip :

Esu , pvz. ma?a atklydusa kaeiuka kuris jau 10 meto gyvena muso ?eimoje . ?iaip man vaikai sutemto visus gatves gyvunus , neturiu kol kas prieglaudos asteigus. Labai skaudi istorija buvo su ?uniuku , veisle koker spanielis . Prie parduotuves pamaeiau motera su ?unimi , ant jo kaklo kabejo lentele su kaina .Pamaeius ?uns akis , lyg pra?aneias pagalbos - ?ove mintis ja nusipirkt . Viskas buto buv? super , jei ne ...kita diena ?uniui pasidare blogai - vet.daktaras nustate mara bet ir i? jo i?sikapstem - kiekviena diena ve?davau ?uniuka a Kauna , nes leido vaistus a vena , diena nakta kaip ma?a kudika a? ja slaugiau ir jaueiau ,kad jis mane pamilo labiausiai , nes prisiri?o prie man?s . Gal praejus keliems men. po i?sveikimo ...?alia namo suve?ino ja automobilis , nes po maro apako viena akim - gal prie?astis ir buvo prastas regejimas , o gal tiesiog tokia buvo jo dalia .A? ja labai mylejau , iki ?iol jis su manimi :sird nors tai buvo prie? 12 meto .

:pack2_thumbup[1]: visi?kai teisingai , Eitvyde , mastai

Aeiu :geda manau tinka prie niko ir ?ukio - skubi pagalba visiems . Ne veltui studijavau medicina ... nors toj srity nedirbau , i?skyrus atlikta praktika , gal senatvej panoresiu dirbt , pvz. su pacientais , kurie turi problemo su potencija ir t.t. :laugh:

Alaus mielio tabletes pagerk ilgiau - 2 men. be pertraukos . ?inau ,kad mie?iai auga trukstant vitamino ,da?niausiai B - organizmas nusilpsta ir prasideda ?i problema . Valgyk daugiau juodos duonos.

Su am?ium viskas keieiasi juk , kai turi artima ?mogo , nejauti vienatves - jam viska pasakoji kaip dienora?eiui . Dauguma dienora?eius ra?o tik jaunystej , ka?kaip neturiu noro ra?yti .

Vienuolika ?monio kabejo ant virves ore po malunsparniu ? de?imt vyro ir viena moteris. Virve nebuvo pakankamai stipri, kad juos visus i?laikyto. Buvo nuspr?sta, kad vienas turi paleisti virv?, nes antraip visi nukris. Dar nespejus nuspr?sti, kuris pasiaukos, moteris i?re?e u? ?irdies griebianeia kalba. Ji pasake, kad ji bus ta savanore, kuri paleis virv?. Nes ji yra moteris ir yra pripratusi aukotis vyrui, vaikams ir ?monems apskritai, nieko negaudama atgal. Kai ji baige savo kalba, visi de?imt vyro pradejo ploti...

Seimo komisija i?tyre A. Brazausko ?monos biznio reikalus ir padare i?vada: ?Santuoka su K. Butrimiene yra gresme Lietuvos valstybingumui?.

Buvo laikas kai ra?iau , bet tai buvo taip senai :doh prie? 25 metus ar net daugiau .

Automobilis blondinei

Uzgeso. Kaip zidinys uzgesta... Nuvyto. Taip nuvysta geles... Isbleso. Kaip zara vakaro... Istekejo. Kaip skausmo asara Meile. Istirpo. Greitai, kaip snaige... Nuskriejo... Lyg vejalis vasaros... Isgaravo. Kaip vandens lasas... Issisklaide. Tarsi debeselis Pagarba. Sprogo. Taip sprogsta bombos... Istisko. Kaip arterijos kraujas... Ispampo. Kaip skaudulys ispampsta... Nugriaudejo. Lyg prakeiksmas Neapykanta. Lauke. Kaip mylimoji mylimojo... Svajojo. Kaip svajoja poetas... Tikejo. Kaip tiki vaikas... Budo. Kaip ankstyvas pavasaris Viltis. Atejo. Kaip viesnia neprasyta... Sustojo. Taip sustoja laikrodziai... Nutrauke. Vilties balso styga... Uzdejo. Lyg juokdariui kauke - Hipokrato veida... Baltos Jos kaip broliai, jos kaip seses - baltos snaiges is dangaus. Sukas fugomis, Pegasais,- prie kurios man prisiglaust? Skriesiu as tarp selsmo balto, pragaistingo ir svaigaus - to gyvenimo, kurs saukia ligi zemes is dangaus... O tada, kai virsiu sniegu - baltu apklotu armens, isvoliosiu tavo miega, skambant rytmecio varpams. Sniegas blyksta, vadenija amzinos kaitos virsme. Snaigiu sokiai nuvilnija balto ilgesio gaida. Susiliejimas Jau blesta rytmetinis Pauksciu takas, virazais nusispalvina dangus. Turiu uzmigt tiek daug Tau nepasakius... Kol ratas apsisuks virtualus, ramins man siela palaimingos treles - laukimas, tarsi vynas, net svaigstu... Matau vel zenklus debesy - tai streles, kurioj erdvej sia nakti busi Tu. Is ten tiesi man ranka lyg karalius, be zodziu sielos kalba supranti. Vel leidi issiverkt man iki valiai ir kantriai skausmo asaras renki. Kasnakt sirdim matuoju Pauksciu taka ir glostau Tavo erdve akimis. Zinau, jauti. Ir laimini per sapna susiliejima busima su Tavimi. Sugrizta Sugrizta vis laivai i ramu uosta, jureiviams sypsosi krantai. Ju mylimosios svelniai glosto skruostus ir glaudzias virpanciom krutim karstai. Zvelgiu kasdien i horizonto toli ir glamoneju jura akimis. Ne. Nepavydziu geismo guolio jureiviu moterims... Kai naktimis jos velei vienos liks nerangios, storos, isvargintos laukimo ir vaiku, ju vyrai linksminsis mulaciu guoliuos, nuo izadu pabege ir vargu. Galbut todel stebiu laivus is tolo ir netikiu jureiviu kalbomis. Is juros laukiu savo sielos brolio - Svajoniu kapitono akimis.

Aukštai danguj žvaigždžių sietynai - Žmogaus likimo švyturiai. O sieloj - dykuma, smėlynai - Sudžiūvę laimės trupiniai. Vis neskubėjau, vis tikėjau, Kad meilė dar pabus, ateis - Įskaudint jos man nederėjo, Bet, Viešpatie, tu man atleisk,- Nebuvo ji svajonių tolis, Būties stebuklas ir darna. Aš vis dar laukiu sielos brolio Su panašia jausmų derme. Aukštai danguj žvaigždžių sietynai - Žmogaus likimo švyturiai... Ten susitiksime lyg dvyniai, Kaip sielos broliai - du lašai.

Tu ateik į mano dieną Iš svajonių ir tylių ūkų. Atsineški su savim nors vieną Lašą nuoširdžių minčių Apie meilę, dangų, žiemą, Maldininkus vabalus miškų, Apie pievų gelsvąją purieną Iš vaikystės nekaltų sapnų... Aukso ir sidabro man nereikia, Man nereikia turtų ir pilių. Aš nevertinu sugaišto laiko Tarp beprasmių, iškreiptų tiesų. Supratau, kad kiekviena minutė Man brangi kaip oras ir vanduo - Jausti sielų šokį, esmą, būtį, Kol tikrasis pasibels ruduo.

Rečiau ir vis rečiau Dvasia nušvinta, Kampan įspraustas Gėrio troškulys. Brandinęs sėklą Žmogiškumas dingsta Tarsi miražas dykumoj... Jo ilgesys Šventojoj formulėj išliko, Lyg mandaloj, Ląstelė gyvasties - Pradžių Pradžios... Ištieskit ranką tie, Kurie dar galit - Žinių nektaro fleita Tuoj užgros Ir jums... Kai praeitį numesit, Tarsi šlamštą, Su nuodėmėm Nežmoniškumo dykumos, Išgirsit Murli - Stebuklingą fleitą,- Pavargus siela Iš tamsos išsivaduos..