kulebam

Šypsos katinas ūsuotas, Sargis nebenori loti, Uodegom kelius tik brauko Ir gardaus pyrago laukia. Žino, kad jų šeimininkas Šiandien šventės kaltininkas. Juk gimtadienis - proga, Metai trys - jėga! Kepa mums mama pyraga Ant pyrago zvakes dega. Tetis sako: ziurek, Matai, Sitos zvakes-tavo metai. O tu metu jau burys- Ant pyrago zvakes trys

Tavo vaikiškas mažas pasaulis Dar apgaubtas stebuklų skraiste, Ir veidukas dar švyti kaip saulė, Kai miegodama šypsais sapne. Tu tyra ir trapi asmenybė, Dar nei melo, klastos nežinai. Tavo vaikiškas mažas pasaulis Tegul būna ilgai, dar ilgai....

Vaikiško pasaulio karalaite, Tu valdai svajonių ištisas pilis. Dviem kasytėm pasipuošusi mergaite, Tavo rankose atgyja žaislas bet kuris. Mano krištoline saulės kruopelyte, Tegu vaivorykštė juosia tavo dieneles. Tegu tau, brangi mano dukryte, Būna lengva eit per žemę patirties

Tyloj užsnūs nesusapnuotas lengvas tavo sapnas, Ir žvaigždės suspindės padangių skraistėj. Žvakutės liepsnoje plevens ir žybčios tavo svajos. Ryškias vaivorykštės spalvas regėsi sapnuose. Užmigs pliušinis meškinas šalia pagalvės, Ir mašinėlės snaus paliktos ir užmirštos garaže. Už lango dūks ir ūžaus vėjas,šalčio išsigandęs, Pabaisa čia tūnos tamsiausioj kertėje..... Dabar ramu,neskamba juokas tavo veidu, Nes tu miegi ir supas pasaka stebuklų lopšyje. Miegok ramiai mama tau tyliai sako....... Tegu žvaigždelės saugo ramų miega naktyje

Dvi mano rankos – judviem priglausti. Dvi mano ausys – jūsų klausyti. Dvi mano lūpos – barti ir bausti. Dvi mano kojos – paskui lakstyti. Dvi mano godos, kurias godoju. Dvi mano ugnys – šviesti ir šildyt. Ir - kaip stebuklas: brangiausios pasauly Dvi mano mažos, mylinčios širdys…

Mama, nesapnuok manęs. Tai buvo gal vakar, prisimeni, tarsi maža būtybė spurdėtų Tavo įsčiose. Mama, kada tai patyrei, Tavo akys pritvinko ašarų. Mama, prisimeni, kiek kartų mane sapnavai, sudėjusi rankas ant pilvo, tarsi ant gaublio. O kai išvydai, tavo širdis mane atmetė, bet nesijaudink, Mama, aš tavęs niekada nekaltinsiu. Tik šiandien priimk mane. Prašau. Mama, nesapnuok manęs, kai atėjusi nauja diena, o aš jau užaugęs. Nelabai moku skaityti - stringa mano kalba, nedailiai rašau, bet nepaisant viso to taip noriu būti panašus į Tavo sapną. Mama, nebėk vis tekina, negaliu paskui Tave suspėti, mano kojos tokios vangios, o rankos nepaklusnios. Pailsėk truputuką. Įsiklausyk į savo žaizdą - tuomet išvysi nuostabiausią gėlės žiedą, tuomet pažinsi gaivų šypsnio skonį. Savo liūdesio dieną nusišluostysi ašaras, mano džiaugsmo dieną šoksi iš laimės. sis labai liudnas

Ankstų rytą atsikėlę Sėmėm košės dubenėlį. Dzink, burnytėje šaukštukas, O gi žiūrime- dantukas! Toks baltutis, nedidukas Gal ten cukraus gabaliukas? Gal ištirps jis kaip sniegelis Nuo pavasario saulelės? Čiupinėjom, žiūrinėjom, Ir vis mums įkast norėjo... Vieną turim mes dantuką, Tokį baltą, nediduką. Bet jau greit, ne už kalnų, Miškas bus jau tų dantų. Ir kai mes juos vėl pamesim Paprašysim pelės sesės, Kad atneštų mums kitus, Dar gražesnius už perlus, Kad nuo vaiko šypsenos Džiūtų ašaros veiduos.

Pernai snaigės šoko šokį Ten už lango taip ramiai... Bet širdelė plakė tankiai, Jautė ji - jau Tu arti... Taip arti nebūsim niekad, -tuo metu galvojau aš, Dar pabūk, dar neskubėki! -Laikas...krebžtelėjai man... Pernai...viskas buvo pernai.. Buvo dar tik prieš metus! O šiandieną...pažiūrėk tik! Švenčiame jau metukus

Tegu juoksis ir dainuos Šiam pasaulyje vaikai. Tegu meile ir viltim Švies laimingi jų veidai. Tegu vaikiškoj širdy Laimės niekas neužgoš. Tegu angelo sparnai Juos apsaugos ir globos

IŠ KO PADARYTI VAIKUČIAI Iš ko padaryti mažyčiai vaikučiai? Kodėl tokie gražūs, rausvi ir minkštučiai? Čia dėta meduolių iš pienių medaus, Berta mėlynių iš miško tankaus. Dar būna pridėta aušrinės spalvos, Rasos įmaišyta ir ryto gaivos. Melsvųjų akelių mamytė norėjo- Prie mielo veidelio rugiagėles dėjo. Kai pasvajojo žalių ar pilkų, Ežero buvo prašyta spalvų. Dukrelės tebūna auksiniai plaukai- Saulėj bangavo kviečiai ir linai. Reikia sūneliui plaukelių juodų- Varnelė atskrido, pamojo sparnu. Taip po truputį ir turim vaikutį. Glėbin jį imam, brangiausiu vadinam. gali but kad ir kartojuosi

Neskubėk, neskubėki užaugti, Taip trumpai leista būti šioj žemėj vaiku. Šokinėk po balas,dūki,siauski, Pink gėlių vainikus,riški plaukus lėlių. Į vaikystę jau niekad negrįši, Todėl bėk ir statyki svajonių pilis, O sutemus visad išklausyki, Ką kalbės prieš sapnelį tavoji širdis

Tai, ką girdėjome, kai buvome vaikai: stovėk ramiai, eik greičiau, kur bėgi, paskubėk, neliesk, būk atsargus, viską suvalgyk, išsivalyk dan¬tis, neišsitepk, jau išsitepei, patylėk, kalbėk, atsi¬prašyk, pasisveikink, ateik čia, nesimaišyk man po kojomis, eik žaisti, netrukdyk, nebėgiok, nesu¬prakaituok, žiūrėk nepargriūk, sakiau pargriūsi, dabar tai tau bus, kodėl manęs neklausai, šito tu nesugebėsi, esi per mažas, duok aš padarysiu, tu jau didelis, eik miegoti, kelkis, pavėluosi, aš užsiėmęs, eik žaisti vienas, apsirenk, nestovėk saulėje, eik į saulę, nekalbėk pilna burna. Tai, ką norėjome išgirsti, kai buvome vaikai: myliu tave, tu toks gražus, kaip gerai, kad tave turiu, pasikalbėkime truputį, pabūkime kartu, kaip jautiesi, ar tau liūdna, gal bijai, kodėl gi šito nenori, tu toks mielas, tu toks švelnus, papasakok man, ką tu išgyvenai, ar tu laimingas, man patinka kai juokiesi, verk, jei nori, tau kažkas nepasisekė, kas tave nu¬skriaudė, kas tave taip supykdė, papasakok man viską, jei nori, pasitikiu tavimi, tu man patinki, ar aš tau patinku, kada tau nepatinku, klausau tavęs, žinau, kad mane myli, ką apie tai manai, man patin¬ka būti su tavimi, noriu su tavimi pakalbėti, noriu išklausyti tave, pasakyk, kada jautiesi nelaimingas, man patinki toks, koks esi, mums gera būti kartu, pasakyk, jei suklydau. Šalia tavęs yra daug suaugusių žmonių, vis dar laukiančių žodžių, kuriuos norėjo išgirsti vaikystėje, bet neišgirdo

Tau šiandien gieda angelai, Ir džiugaudami laimės meldžia. Tau šypsosi visi žiedai Ir švelnų aromatą skleidžia. Tau groja vėjas už langų, O debesys padangėj šoka. Tau šiandien dėmesys visų, Nes atvedei Mažyte mano, į žemę žmogų

Užmerkia tau akis miegelio bučiniai, Nespėji atsibust, kai apsupa šypsniai. Brangus vaikeli, akeles užmerk, Lopšinę padainuosiu, tik neverk.

oj tai dar labai gerai sveria,mano damai 5 metai o sveria 14,visi sonkauliai matosi

kaip tu įvertini kad optimos neblogas?man tai jis negeras,smirda tepalu kažkokiu

mano teta i vidų deda virtus ryžius,susuka i folija ir kepa orkaitėje,pati nebandziau bet manau turetu but skanu

o seimyna kaip ji priima?cia tas kur tokie stiklniai buteliukai?

o jis neturi kvapo/viskam ji naudoji?niekada tokio nebandziau

kokį aliejų naudojate namuose salotoms ir kepimui?aš dabar renkuosi "Natura" bet šiandien pastebėjau kad vienoje parduotuvėje vienokia etiketė ir pylimo kamštelis ir kitoje kitokia,taip pat skiriasi ir imortuotojas,spėju kad ir kokybė skirtinga,o kaip jūs renkatės aliejų?

o aš nepatenkinta beko,turim maždaug metus ir šaldytuvo apačioje nuolat renkasi vanduo,jei padidinu šaltį tada viršutinėje lentynoje suledėja maistas

jo,teisybė

turim turim dvi neklauzadas

Tos miegancios grazios akytes, Tos rausvos putlios lupytes, Mazyciai mazyciai delniukai, pirstukai, Ir beprotiskai saldus skruostukai, Tai Mano Mazycio Dukriuko

Besparnis būtų gyvenimas Tuščias, niūrus, vienareikšmis, Jeigu jo nenušviestų vaiko šypsnys Jei šviesus vaiko juokas Nepaglostytų mūsų širdies Meilė jos nepažadintų Nepaskatintų globai, gerumui, kūrybai. Ak, nušluostyki ašarą vaikui! Ak, nubrauki liūdesį, Skausmą ir neviltį nuo jo veido! Juk turim rankas Tebūna tai ištiestos, duodančios rankos. Juk turim gyvenimą Tebūna jis pratestas kituose