Nijoliux

Jo, per Kakadu Stambiu planu ten pro kamerą išsišiepus laksčiau Kai rodė vestuves, kur liudininkais buvom ;) ir dar kartojo tą laidą kelis kartus O šiaip tai kažkada esam su draugais važiavę į laidos "Prieštarauk" filmavimą, bet tik kaip žiūrovai, tai mačiau kelis kartu šmėkštelėjau ir aš :D Tiesa, dar per Alytaus TV - kai rodė laidą apie mėgėjų ralį Mes juk pastovūs dalyviai keli sezonai buvom

tinka :unsure:

Maniau, kad apie rytdieną :unsure: bet ir kitą savaitę gal ištaikysiu tik gerai būtų tada dieną iš anksto žinoti

Ieka Indre Kicule Etaruj Gretutyte Nijoliux (jau tiksliai galiu)

Aš greičiausiai galėsiu Tiksliai žinosiu rytoj

Mokyklose mokinukams taip narkotikus prakišinėja - su saldainiais ir pan. Tikslas - padaryti priklausomus nuo jų, paversti savo klientais ir t.t.

Dabar toks metas, kai aplink visur ištisai kalba, rašo apie juos Ar stengiatės nuo to apsaugoti savo vaikus? Mokote juos nepasitikėti nepažįstamais ir supažindinate kur yra leistino elgesio su jais ribos? Manau man jau laikas apie tai kalbėti su savo beveik puspenktų metų sūnum. Vis galvoju, nuo ko pradėti ir kaip jam tai pateikti...

Tikrai labai graži foto, ir retušuota gražiai :) p.s. kokiu būdu akis ryškini? Jau turbūt sakiau, labai gražūs tavo veido bruožai, tokie ryškūs, įsimintini... Dar labai graži pirmoji kur pro ligoninės langą fotkinai, nu blyn ten atrodo nerealiai meniška net nepasakytum, kad telefonu... Mano seni albumai irgi pilni fotkių, kuriose į save net nemalonu žiūrėt Todėl dabar, kai atėjo skaitmenos amžius, daug tokių trinu be gailesčio, kitas truputį ps pakoreguoju :) užtai kai pasižiūriu savo pirmuosius fotošopinimus, kurie tada atrodė gražūs

labai meniškos tavo foto galima žiūrėt ir žiūrėt, nenusibosta kažkada senokai mačiau tavo fotkę, kur du vaikai po pastoge per lietų pasislėpę, tai taip ji man įstrigusi atmintin - viena gražiausių ir įsimintiniausių mano matytų nuotraukų

Iš pirmos nuotraukytės begalinė šiluma sklinda Labai susimastęs antroj foto mažiukas O dukrytė turi panašumo į mamą

toks meetukas būtų super pasirašau iš karto labai vertinga būtų pasikalbėt apie fotografiją ir pasipraktikuoti W/B kur nusistato žinau, ir teoriškai suprantu, kaip reikia bent jau tuos pusiau automatinius režimus nustatyt (Daylight ir tt..), bet realiai man vis tiek spalvos išsikraipo (nemoku nusireguliuot). Ypatingai kai bandžiau nufotografuoti naujai perdažytas kambario sienas - na taip niekaip ir neišgavau realios spalvos Kicule, tavo foto tikrai super, ir vaizdai gražūs užfiksuoti, bet svarbiausia - KOKIOS SPALVOS!!! Kol kas meetintis galiu bet kada, vis tiek su maže namie kiurksau, tai nors smegeninę pravėdinčiau :huh: Siūlykit datą, kada kas galit :) Ievosiau, kas per virusas užpuolė?

Labai dėkoju už patarimus :) Auto funkciją naudoju minimaliai, ne tam pirkom šitą daiktą :) Su nustatymais dar tikrai turiu bėdų, vis eksperimentuoju. Visos šios foto nei trupučio nekoreguotos, nors šiaip mėgstu truputį su ps patvarkyt kontrastus, spalvas, bet šį sykį nebuvo tam laiko. Vat kol kas man dar pati didžiausia mistika ir yra tas w/b nustatymas, todėl šioj vietoj praktiškai visada naudoju auto. :huh: Paskutinės nuotraukos nustatymai: Kaip kontrastą pasididint fotike? Daug dar žinių ir praktikos reikia, mielai kalbėčiausi tomis temomis, tik pašnekovė iš manęs dar nekokia Štai dėl ISO pakėlimo tai man vis atrodė, kad jį reikia kelti tik paskutiniu atveju, stengiantis išsaugoti nuotraukos kokybę ir geriau jau panaudoti blykstę, nei pakelt ISO. Aišku, kai teko fotkint vaikų šventes darželyje ir mūsų ta integruota blykstė tamsokoj patalpoj ne ką padėjo, kėliau ISO. Nepagalvojau, kad blykstė suplokštins nuotraukas, čia labai įdomi pastaba, reiks atkreipt dėmesį, dėkui.

Mano istorijoj tai gal ne pats pasimatymas buvo keistas, bet iki jo juokinga :) Prieš daug metų rugpjūčio pabaigoj buvau vos savaitė atvažiavusi mokintis iš provincijos į Kauną ir prieš įsikeliant į bendrabutį truputį pagyvenau pas savo draugę kaunietę. Su ja nuvažiavom į Dainų slėnį į kažkokią rugsėjo pirmos šventę. Pakabino mus tokie vaikinukai, simpatiški, bet girtut girtutėliai. Nepiktybiški pasirodė - pašokom, pakalbėjom, kiek ten su girtais tos kalbos išėjo, o vienas jų paprašė mano telefono. Tai draugė pasilazdavojo ir sako klausyk, jei atsiminsi - ir pasakė savo namų telefoną (dar pas ją gyvenau, o apie mobilius net nesvajojom). Ir ką gi, didžiausias nustebimas buvo, kad po kelių dienų paskambino ir pakvietė mane į pasimatymą :) Tai čia istorija tik prasidėjo. Nežinau kas man susisuko galvoj, bet pasirašiau tokiai avantiūrai. Miesto nepažinojau visiškai, vaikinuko taip pat. Sutarėm, kad susitiksim prie to paties Dainų slėnio berods 8 vakaro. Draugė pasakė, kad iki ten nuo jos namų (Ašigalio g.) važiuoja 14 troleibusas. Na ką, išėjau į sustojimą ir įsėdau į tą troleibusą. Jis pavažiavo pora sustojimų ir sustojo, visi žmonės išlipo, šviesas troleibuse išjungė. Sėdžiu pasimetus ir nežinau ką daryt, nes pagal mano menką suvokimą, jis turėjo važiuoti gan toli. Žiūriu ir vairuotojas išlipo, lauke rūko, kalba su kitais vyrukais. Tada kažkas mane pastebėjo ir parodė jam. Vairuotojas vėl įlipo, įjungė šviesą ir klausia manęs, ko čia sėdžiu. O aš pasimetus: "Ką, kelias baigėsi?". Nepamirštu lig šiol, kaip jis juokėsi... Sako, "na ne, nesibaigė" :) O aš: "į Dainų slėnį važiuoju...". Jis man: "Važiuok, važiuok..." tik tada supratau, kad ne į tą pusę įsėdau ir troleibusas mane ne į Dainų slėnį, o į troleibusų depą atvežė :) Žodžiu, pralaukiau trulike kiek ten reikėjo - apie 20 minučių, pajuokinau lauke rūkančius vairuotojus, kol troleibusas pagaliau apsisuko ir pajudėjo link Dainų slėnio. Kantrus vaikinas pasirodė, vis dar manęs laukė, nors vėlavau beveik pusvalandį. Nesigailiu lig šiol, kad taip avantiūristiškai pasielgiau, nes nuo tada su juo išsirutuliojo gan graži draugystė, nors baigus mokslus ir nutrūko...

Buvo ir mums toks metas, kai žaislų skyrių prekybos centre apeidavom dideliu ratu :) Nors pora syk užtikęs tą skyrių paskui jau tiesiu taikymu prie jo dumdavo ir keldavo isterijas, kad jam būtinai reikia DAR vienos mašinėlės :) ir nesvarbu, kad namie pro jas jau nėra kaip praeiti ir kad ji jam įdomi tik tol, kol su ja nueina iki mašinos Nelengva buvo, bet aš kategoriškai atsisakydavau ką nors pirkti, vis aiškindavau, kad visą dieną sunkiai dirbu, kad uždirbčiau pinigų, todėl jam ir į darželį reikia eit, kad vienas namuose neliktų. O tų pinigėlių tiek daug nėra, kad pirkti viską iš eilės ir t.t. Kažkaip įprato, kad aš dažniausiai nieko iš žaislų jam neperku, ir manęs nebeprašydavo, bet tėtį ir toliau terorizuodavo, o jis vis ir pirkdavo. Kai išaugom tą isterijų amžių, parduotuvėje vis dar būna pilnas norų - tai jam vienu metu reikia jogurto ir sausainių, gumos, čiulpinuko ar sulčių - žodžiu kiekvieną kartą bando vis tą ribą. Taip kiekvieną kartą ir derimės su juo, kad išsirinktų tik kokį vieną daiktą. Vedantis vaiką į parduotuvę, kai žinau, kad užtruksiu ilgiau nei įprasta, ir jam gali nusibosti, tariuosi truputį kitaip: prieš įeinant į parduotuvę duodu jam kelis litus ir sakau, kad jeigu kol aš apsipirkinėsiu jis bus geras ir nezirs, už tuos pinigus jis galės nusipirkti kažką savo nuožiūra, o jeigu elgsis negražiai, pinigėlius atsiimsiu iš jo. Kai jis turi rankoj realų pinigą, kurį gali lengvai prarasti arba išleisti savo malonumui, tikrai stengiasi kantriai išlaukti ir nekelti vėjų :)

Naujas oro uosto skaneris :)

Bandau vis dar susidraugauti su Nikonu Vyrui žymiai lengviau sekasi, jis jau beveik nardo techniniuose parametruose, o aš dar vis trepsenu vietoj... Kritikos, mergaitės, kritikos labai laukiu Čia dar keletas mano nuotraukų iš vaiko šventės darželyje

Labai gražios nuotraukos - įamžino šiurpias akimirkas...

Truputis žiemiškų vaizdų iš Ignalinos apylinkių:

Šiemet pirmą kartą sau leidom puošti gyvą eglutę - šitam bute žymiai daugiau vietos :) Ir nors aš norėjau jos salione, mano vyrai užprieštaravo - ir teko mamai puošti sūnaus kambaryje :) Žaisliukų eglutei neturiu, nes kasmet puošdavom mažytę dirbtinę, kur užtenka tik apsukt blizgučiu ir įjungt į rozetę, tai nusprendžiau, kad vaiko kambariui geriausiai bus puošti žvilgančiais saldainiais ir apelsino riekelėm :) Visai gražiai atrodė ir tik šiandien pagaliau ją nupuošiau (nelabai ir buvo ką nupuošti - saldainiai buvo jau praktiškai nurinkti :D ). Na o spygliai taip tvirtai dar laikosi, kad su vyru juokaujam, gal palaikyt ją iki kitų kalėdų Dar kartelį mano mažieji:

Mano el. paštą pasiekė serija fantastiško grožio bangų nuotraukų:

Mano mažieji

Labai graži šeimyna :D O sūnus atrodo, kad velniukų prišveitęs - jau taip blizga akytės - rodos tik ir taikosi kokį šposą iškrėsti

Super nuotraukytės! O ta su arkliu kaip pralinksmino - pagauta arklio išraiška nereali :D

Pastebėjau, kad norėdama svečiams parodyti įdomesnes šeimos gyvenimo akimirkas jau traukiu ne albumą, o jungiu PC :D Ir kol namie, tai viskas gerai - paleidi slide show, perjungi vaizdą, kad rodytų per televizorių - ir problemos kaip nebūta. Bet ką daryti važiuojant į svečius, ypač pas vyresnio amžiaus gimines, jei PC tik stacionarus? Todėl nusprendžiau sukurti tokią temelę, kurioje galėtume vienos kitas informuoti apie tai, kur pigiau galima atsispausdinti nuotraukų - manau popierinėje laikmenoje jos taip pat vis dar reikalingos :) Štai IKI parduotuvių tinkle iki sausio 25 d. 10x15 formato nuotraukas dabar galima atsispausdinti tik po 0,28 Lt net neišėjus iš namų!

Fotošopo žvilgsnis į ateitį čia