vėja

teko patirti... ypač tai atsitiko po labai artimo žmogaus netekties... nors visa kita sekėsi puikiai, bet... dabar puikiai suprantu tą posakį, kuris yra, matyt, ne veltui sakomas, kad to net ir priešui nepalinkėčiau... mėnesį gulėjau gal lovoj, ir tiesiog nieko nenorėjau, miegoti miegoti.... nežinau, kaip prisiverčiau kažką daryti...vaistais irgi nesigydžiau..dar labai veikia atostogos. Negaliu, kai jų daug. Man savaitė - ir jau kančia, depresija... dėl to, kai kas ten sakė, kad depresijai neturi laiko.. manau tai ne dėl laiko...net tas užsiemimas, kuris tau yra viskas, na pagal save sprendžiu, net jei darai kažką, kas tau labai patinka ir lyg neturi laiko dperesijoms, vis tiek ateina, ir apima visiška apatija.

bandau nieko gyvenime per daug nesureikšminti, ir tiek. Paprasčiausiai pasakau, kad taip yra, ne bėda. Kažkur nustumiu į šakį viską ir nebegalvoju praktiškai apie tai. Jei vis tiek "prasimuša", dažniausiai tai būna galvojimas, kad viskas gerai, ir nėra čia ko stresuoti. Jei tai susiję su kokiais nors reikiamais atlikti darbais stresas..tada paprasčiausiai dar kurį laiką nieko nedarau, o atsipaliduoju klausydama muzikos, piešdama eidama pasivaikščioti arba darydama elementarius darbus, nesusijusius su streso sukėlėju ir stengiuosi galvoti apie kažką gražaus ir malonaus, kas man teikia malonumą ir mintyse įsivaizduoju, kad viskas yra OK.

pagalvodau ir pagalvoju... kažkaip gyvenu mirties kontekste, man tai natūralus dalykas labai... Žudytis nenoriu, o ir nesugebėčiau, bet apie mirtį pagalvoju ir priimu ją.

vidutinis

o š turiu keistą tokią savybę, kad kalbėdama telefonu, nejučia imu klausytis kito žmogaus balso, su tuo, su kuo kalbu, ypač jei balsas gražus, tiesiog savaime imu klausytis balso skambesio ir imu nebegirdėti, ką man sako tas žmogus, todėl dažnai atrodo, kad aš ten tyliu, ir po to esmė ta, kad perklausiu, ką sakei? biškį net gėda. O šiaip jei būnu namuose, tai einu kalbėtis prie lango, žiūriu pro langą arba imu pešioti vazonėlius

Niera nieko blogiau už aktyvų nemokšą. Arodo, kad Gėtė sakė

vandenių ir pati pažįstu visai, o va avinus jaučiu kad tik du ko gero

galėsiu tiksliau parašyti, šiaip jis skamba maždaug taip: kendra fendra kiraveca... ęčia kažkoks senovinis slavų, o prancūzų atrodo buvo kažkos lesantos ksantos.. ir t.t. įsiminė

aš buvau įsitikinusi, kad esu melancholikė Bet kai tai pasakiau psichologijos dėstytojai, tai visą auditorija juokėsi, nes sakė pirmą kartą mato tokią melancholikę, beveik gryna sangvinikė su choleros priemaišom

atsakysiu gyvenimo pabaigoje, padariusi statistines lenteles gyvenimo nes ką manau, gali ir nepasitvirtinti bet kuriuo atveju

kažkoks senovinio užkeikimo ar kažko panašaus dviejų žodžių junginys, realios prasmės neturintis, glosolija, atrodo tas daiktas vadinasi, tai atseit kartoji ir kažkas skamba kaip užkeikimas

vandenis

būtinai

stengiausi

Sveiki