vėja

oj eitvyde, tėtis būna nepripažįsta net kai tavo mamos pavardė -ienė Ir tai tikrai baisiausias dalykas. Bet išgyvenama. O pavardė tikrai nėra tas dalykas, kuris kažkaip kažką apsprendžia. Kiek yčių ir aičių ištekėjusių? Pasilieka savo pavardę, ir tirk, Pavardė ne taip svarbu.

ar manai, kad jei jis tapo narkomanu, tai jo vidinis pasaulis pasikeitė tuo būdu į blogąją pusę? Aš manau, kad ir to "gerumo" sąvoka lygiai taip pat kinta, taip,, pastovieji dalykai nekinta, jie pastovūs, bet požiūris tai nepastovus (kaip ir tavo sakyme su išoriniais dalykais), pažiūrėk į savo vertybes, greičiausiai tavo tos pačios vertybės kaipo ir tėvų ar senelių liko tos pačios, tik prioritetai pasikeitė, požiūris vienur praplatėjo, kirtur- susiautėjo.. manau, kad sakyti, jog jei žmogus tapo narkomanu, tai pasikeitė į blogąją pusę nėra tikslinga. Kas yra augo geroj šeimoj.. kuo ta šeima gera buvo konkrečiau? Bet juk tu negyvenai toje šeimoje.. gal ji atrodė gera tik iš šalies? O gal vaikinas turėjo kažko (tiek problemų, tiek kvailumo, noro pabandyti), kas jį paskatino pabandyti, taip ir tapo, o gal jis jautė tuštumą - na čia vien spėlionės. Nežinau, ar "geras" yra tas kuris laikosi kažkokių reikalavimų ir netampa kažkuo, kas neatitinka mūsų suvokimo? Kad tampama narkomanu ir nepriklauso nuo auklėjimo sutinku, nors iš dalies galima ir prieštarauti, nuo auklėjimo priklauso labai labai daug. Dėl antros dalies irgi norėčiau paprieštarauti. Mada (tiek rūbai ir visa kita ką išvardijai) nėra grožis. Grožis yra dalykas sakyčiau kad dvigubas: subjektyvus ir objektyvus. Bet nepriklausomas nuo mados. kažkokie etalonai ir kanonai su laiku suformuoja stereotipus, pagal kuriuos kažką laikome gražiu. Bet netgi tokiu būdu veikia subjektyvus suvokimas, kas man gražu, tau - ne. Bet tuo pačiu grožis yra pastovus. Yra negyvo daikto grožs ir gyvo žmogaus grožis, jie labai skiriasi. Vaza graži vienaip, žmogus - kitaip. Yra dalis žmonių, gražių taip kaip vaza tokie keičiasi su epochomis kanonai. Žmogaus grožį papildo daug kitų dalykų, nes tai ne tik gražus veidas, figūra, rūbai. žmogaus grožį man atrodo kad kuria dar jo aura, jo individualus spinduliavimas, toks daugiabriaunis tas grožis...

alkoholis yra streso išsivadavimo iliuzija, ne daugiau

Ar galit man papasakoti, kodėl dauguma kliedi tuo Alchemiku? P.s. dėl intuicijos. Ja netikėti, manau, yra bergždžia. Ji yra, tik vienų stipresnė, kitų subtilesnė, vos juntama.

o neseniai pati bandžiau keisti, nieko neišėjo, apsirodo, kad paprašyt reikia mane tada į cukriniai avinėliai :( pasakiau ir pasijaučiau kaip pa ščiučemu vileniju, pa majemu chateniju

aj užėjo.

šiaip geriau nežinoti, bet labai priklaudo nuo situacijos. Kartais apie tai net galima pakalbėti kartu, be destruktyvių pasekmių.

vakar verkiau nu būna paverkiu, paverkiu. Būna ir nuo muzikos kokios..

gal todėl, kad žmogus yra prieštaringas viduje, o emocijos nepastovios, negalima atsakyti vienareikšmiškai... kartais atrodo, jog laimingiausi iš tiesų yra tie, kas nesuvokia...

Man atrodo, kad laimingiausias pasaulyje yra toks žmogus, kuris visų pirma, atrado save ir savo santykį su pasauliu: tai nereiškia, kad laimę jam teikia tam tikrų daiktų ar reiškinių buvimas ar nebuvimas, greičiau, laimingumas - tai santykis su tuo, kas yra, manau laimingiausias toks, kuris yra viduje laisvas, harmoningas, kuris geba vertinti viską aplinkui kas tik yra ir nėra priklausomas nuo primesto kažko suvokimo, laimingas tas, ne kurio gyvenime laimingų akimirkų daugiausia, o kuri geba įvertinti tai, kas jam siunčiama, žinantis, ką reiškia ir nelaimė, skausmas, laimingiausias, kuris patiria visus jausmus ir geba juos laikyti dovana, patirtimi, laimingiausias tas, kuriam gyvenimas - dovana, kiekviena patirtis - prasmė. laimingiausiais, tiksliau būtų tas, kuris nuovokus, sąmoningas, gebantis būti nuoširdus. dbr atsiminiau, jog kai kas (Lao Dzė) mano jog laimingiausi pasaulyje yra idiotai. tai irgi pozicija. Bet ši, manau, jau išplaukia iš kitokios patirties. Laimingiausias tas, kuris nesuvokia pasaulio žiaurumo, skausmo, gali būti savo pasaulyje. Tai irgi pozicija...

galima nusipirkti meilės imitaciją, užsisakyti aktorių, kuris suvaidintų, jog myli, ir suvaidintų taip, jog tuo patikėtum. Bet jei žinai, kad tai perki, kur malonumas? Meilės nusipirkti neįmanoma

Kitaip sakant.. nebūtum vandenis?

ačiū :wacko:

geriau niekada nežinoti... nenorėčiau

ir man reikia :wacko:

aj taip, dar kartais pažiūriu irgi tą krivoje zerkalo, kur ten jų tas teatriukas humoristinis.

man patinka pet tv kultura, Apokrifas, Širokij format, apie aktorius kai rodo, pamiršau pavadinimą, kai užtaikau, pažiūriu, tada patinka per discovery dbr rodo Doktor G (ten skrodimai :wacko: ), tada dabar jau nebežiūriu, bet kai tik atsiras laiko vėl žiūrėsiu 6 nuliai milijonas, tada dar patinka kartais kažkas panašaus į lalailą nesvarbu kokia kalba, ir dar per vokietiją žiūriu kartais kaip valgyti gamina, nors vokiškai nicht shprechen..ar kazkas panasaus..

nežiūriu. Šiaip ir TV labai retai žiūriu, bet jei iš tokių filmų, tai kokią melodramą galiu pažiūrėti :wacko:

Man irgi atrodo, kad nerežisuota. Ir labai įdomi laida.

aš antras jautis, iš pasisakiusiųjų :wacko: bet jei moteris, tai turbūt kokia karvytė (dievo, ne dievo nzn) :blink:

pati nerūkau, ir pradėti nesiruošiu. Na, žinoma, paauglystėj išbandžiau įtraukti kelis kartus, bet kažkaip manęs nesužavėjo. Į rūkančius žmones žiūriu tolerantiškai, tik netolerantiškai, jei rūko uždraustose vietose ir negerbia kitų, na, tokių - nerūkančių :wacko:

Jei apie dovanas, tai man asmeniškai patinka tokios, kurios išreiškia kito žmogaus galvojimą apie tave, rūpinimąsi. Net ne visai svarbu, kas tai, bet labiausiai vertinu tokias dovanas, kai žmogus jas ruošia, gal tai visai ne materialu, įrašytas filmas (specialiai parinktas), muzika, atvirutė su žodžiais, ypatinga išvyka į gamtą ir panašiai. Iš daiktinių dovanų labiausiai vertinu visiškai ne praktiškus dalykus, svarbiau yra estetika, grožis, tai gali būti visokie menkniekiai, skulptūrėlės, fotografijos, paveikslai. Na, aišku dar patinka vsokie antikvariniai dalykai (tokių nesu dar gavus :blink: ), žinoma, dar knygos, čia išskirtinė vieta, bet knygas taip pat turi dovanoti žmonės, kurie gerai tave pažįsta (antikvarinės knygos tai čia jau visai super), nes būna, kad padovanoja knygą pagal savo skonį... o skoniai ne visada sutampa :wacko:

Angel, Diavolo, ir tokie vaikiški bons bons serija patinka, jie žiauriai saldūs: milk shake, sweet vanilla, cgerry mmm :wacko: Šitie visi išvardinti mėgstamiausi mano, kuriuos dbr naudoju.

kartais taip švariai norėtųs donkajokiškai galbūt atsiras ir kvailiui vietos kvailio vietoje pabūt pasinert ir tyliai tyliai taip kad niekas nė mur mur taip kad net savęs nemylint išsinertum kur kitur taip ramiai lyg sektum Kristum lengvapėdiškai vos vos kad taip imtum ir išskristum iš sapnuojančios galvos ir daugiau jokių graužimų atgailavimų tačiau prie darnaus kvailių vežimo tik prisiriši tvirčiau ir dardi į tolių tolį per metaforų žemes per palyginimų molį kol į patvorį išmes Marčėnas

aš tai svajoju apie vestuvių neiškėlimą. Žinau, būna ne tik merginoms, bet ir vyrams labai svarbu tos vestuvės, man tai užtektų paprasto susituokimo, be jokios šventės visiems. Nesu nieko prieš ir gyvenimą nesusituokus, bent jau tą laiką, kol pradžioje pažįsti žmogų, bet šiaip esu labiau už santuoką, man tai priimtina gyvenimo forma. Visai kas kita tos vestuvės, brrr.