Jarmina

laumė

raudė

Salomėja Nėris Pabučiavimas Pabučiavimas tavo buvo karštas ir trumpas, Ir kaip žaibas staigus, ir svaigus kaip naktis. O galinga pagunda! - Ir šventieji suklumpa... Pabučiavimas tavo - pavogta kibirkštis. Negaliu aš pamiršti tų įkaitusių lūpų, Jos išdegino žymę lig širdies gilumos! Ir beprotišku svaiguliu mintį užsupo Ji kaip vergė prie tavęs dieną naktį rymos. Ne gyvatė įkando - karštos lūpos bučiavo! Ligi kaulų nusmilko šiurpulinga šalna, Negaliu aš pamiršti... Nes žinau, kad ir tavo Visos mintys ir aistros - bendro laužo liepsna!

Suklumpi ir žemėn parkrenti, Rodos nereikalingas esi... Po kojomis neįtikėtinai slidu, Tik pakilti ar sugebėsi? Vargu... Gyvenimas netekęs prasmės, Skausmas tekantis iš upės versmės. Abejingumas nuolatos tviska, Gėrio gaidos pražūtingai išblėsta... Suklupęs tu kenti, Nemato kas plūstasi tavy... Saulė tavo akis išdegino, Vėjo kova lyg malūnai išsekino... Pasaulis tylus, abejingas, šaltai sukilęs, Nerandantis išblėsusios stiprybės... Puola suklupusius kelyje Išliedami pyktį tūnantį mintyse... Tik ranką jam ištiesk, Žodį vilčiai ir naujai aušrai tark... Prikelk naujam pakilimui, Naujai vilčiai, širdies ir sielos prabudimui prabudimui...

asas

islandija

Kryste, gražus naujas tavo avataras.

Jaunystė—pavasariai svaigūs Ir grožis, ir džiaugsmas kartu. Jaunystė—veržli kaip palaukių upelis, Nebijanti jokių kliūčių! Jaunystė—pavasario upės šniokštimas Ir ūžesys artėjančios audros. Jis neš mus į gyvenimą naują, Praskaidrintą meiles šventos! Su nerimu lauksim išsprogstant Beržų ir uosių pumpurų. Ir lauksime gandrų sugrįžtant Į savo lizdus prie namų. Kartu įveiksime audras ir vėją Ir lauksim gimstančių vaikų. Ir niekad niekam nesiskųsim, Jei bus gyvenime sunku.

Iš realybės pasitraukėm į sapnus.Tačiau Net jie prasmės ir žavesio neteko- Tam pačiam guolyje,kuriam kadais glaudžiau, Dabar tiktai įsivaizduoju tavo odos kvapą. Nebesapnuok manęs,vienintele,neverta. Nebesapnuok ir bus abiems lengviau. Nereikia šimtas pirmo paskutinio karto- Te viskas būna žymiai paprasčiau. Aitrioj tyloj kamuojuos meile tau. Man tebeskauda,tik meluoju,kad praėjo. Te praeitis pavirsta patirtim greičiau- Ne mano valioj sulaikyti vėją. Tu niekad niekad šito nežinoki. Gyvenimas išėjo toks nepanašus į šokį. Š.Navickis

TAU Jei tapsi tu Kalnų viršūne,- rūku baltuoju būti aš galiu... Tau būsiu aš Tyla svajinga, Jei tapsi susimąstymu giliu. Jei tapsi tu žaliąja pieva, Aš būsiu tau Gaivinančiu lietum. O jei tu netikėtai Tapsi jūra, Pavirsiu aš krantu. Nešu Aš laimės pradžią- Nėr liūdesio, nebėr vargų visų. Jei kaip daina Tu suskambėsi,- Žinok, aš tavo žodžiuose esu. O jei mane nutildys laikas, Tu būsi man prasmė visa. Jei tu pabusi tarsi rytas,- Kaip saulė būsiu, Kaip šviesa... Nabi Chazri

Pagaliau kartu Matau tave paskutinį kartą, Akis užpildo ašarų gausa. Paskutinį kart paliečiu lūpas tavo Ir virpa beprotiškai kūnas mano. Jaučiu atsisveikinantį žvilgsnį, Bet lūpos neprataria to žodžio. Jaučiu pašėlusiai plakančią širdį, Ir nebegirdžiu savo kvėpavimo. Bijau išgirsti atsisveikinant tave, Nenoriu girdėt, noriu būt kurčia! Trokštu suplėšyt savo širdį, Kad nejaustu, kaip tu toli nuo čia. Tavo kūnas vis dar stovi šalia. Skruostu rieda ašara mana. Akimirka...ir tu jau tolsti... Tai mano mirties valanda... Neišeik! - širdis šaukia. Tu negirdi... Po akimirkos aš prie tavęs atsirandu... Jau vėlu? Kodėl manęs negirdėjai? Tūkstantį kart klausiu savęs. Tu negirdi... Tavo kūnas ant kelio paplūdęs krauju. Pastveriu peilį iš tavo delnų... Duris tiesiai į širdį! Pulsuojančią širdį lėtėjant girdžiu: tik tu... tik tu... tik tu... Ir tavo lūpos paskutinį kartą man taria: Pagaliau mes kartu...

Bučinys - Kad prakalbėtum, Kai per daug slogi tyla. Bučinys - Kad patylėtum, Kai šneka nebemiela. Bučinys - Kad atsibustum Iš sapnų ir nebūties. Bučinys - Kad vėl užpūstum Žiburį… Labos nakties! Bučinys - Atskleidęs tiesą. Įspėjimo bučinys,- Kad žinotum, jog išblėso Tavo židinio ugnis. Bučinys - Aistrų verpetas. Bučinys - Tyli versme. Viešas pergalės paradas. Šventas aktas. Nuodėmė. Bučinys - Pasidavimas. Atspaudas: Tu kalinys! Bučinys - Šviesus žaidimas. Juodas Judo bučinys. Bučinys - Bjauri vagystė. Ar gražiausia dovana. Nuoširdumas. Apgavystė. Meilės prievolė. Daina. Niekas bučinys. Ir viskas. Žmogų prikelia Arba Jį pražudo… Bučinys juk daugiareikšmis, Kaip kalba.

Gyvenimas duoda daug Ir semkis iš jo kiek gali Su juoku ir su šypsena auk Tas linksmumas gėlių tik tavy. Vaivorykštėm švyti širdis Gyvenimo sūkuriuose Saldi meilė saldi Pienėmis žydi arimuose. Toks vaikiškai smagus Gražiai prasimanytas Atnešdamas taku Brangias skrynias anytos. Ir atlaidus kaip Dievas Svajonėse mano sukurtas Miglotose rytmečio pievose Gyvenimas – mano turtas!

usa

galva

tėvo

taupyklė

asveja

dausos

jautiena