KAIP išsirinkti ir prižiūrėti grindų dangą -------------------------------------------------------------------------------- Paprastai kilimą ar kiliminę dangą renkamės pagal spalvą, deriname prie sienų, baldų. Tačiau nepamirškime pasižiūrėti, iš kokio pluošto – sintetinio ar natūralaus – mūsų pasirinktas gaminys. Nuo to priklauso šios grindų dangos savybės bei paskirtis. Sintetinė danga atspari mechaniniam gniuždymui, dilimui, drėgmei, cheminių medžiagų poveikiui, slopina triukšmą. Ją rekomenduojama tiesti ir vonios kambaryje. Tuo tarpu natūrali – neatspari drėgmei, joje gali atsirasti grybelis. Tačiau sintetinė danga turi ir trūkumų. Nauja ji gali skleisti nemalonų kvapą. Taigi reikia gerai vėdinti patalpas. Ši danga įsielektrina vaikštant ar valant dulkų siurbliu, todėl labiau nei natūrali sugeria dulkes ir rūkalų kvapus. Jeigu namuose yra naminių gyvūnų, tai nusišėrę jų plaukai bei dulkės nusėda ir prilimpa prie tokio kilimo. Susikaupusios dulkės gali sukelti alergiją, todėl sintetinio kilimo nereikėtų tiesti vaikų kambaryje. Vaikai daugiausia laiko praleidžia ant grindų, todėl jiems ypač reikalinga natūrali kiliminė danga. Ji geriau išlaiko šilumą, ant jos maloniau sėdėti bei vaikščioti. Natūrali danga neįsielektrina, nesudaro elektrostatinio krūvio, daug mažiau kaupia dulkes. * * * Tinkamai prižiūrimas kilimas tarnaus ilgai. Kad kuo mažiau nusidėvėtų, po juo padėkite veltinį arba guminį paklotą. Kiliminę dangą rekomenduojama priklijuoti prie grindų. Aišku, tokiu atveju antrą kartą tos dangos nebepanaudosite, tačiau nepriklijuotas pagrindas juda kartu su visa danga, todėl daug greičiau nusidėvi. Kilimai ar kiliminės dangos valomi sausuoju ir šlapiuoju būdu. Prieš valydami šią dangą šlapiuoju būdu, ją gerai išsiurbti. Tada dangą padenkite specialiomis putomis. Lukterėję siurblio antgaliu arba drėgna kempinėle nuvalykite putas. Šitaip kilimai turėtų būti valomi bent kartą per metus. Jei sutepėte kilimą ar kiliminę dangą, stenkitės kuo greičiau išvalyti. Tada reikės tik sauso skudurėlio, šilto vandens ir skalbiklio. Atsiradusią dėmę nusausinkite, tada valykite ją iš krašto į vidų, kad neplistų į šonus. Jokiu būdu netrinkite! Įsisenėjusias dėmes valykite specialiais dėmių valikliais. Panaikinę dėmę, kilimą ar kiliminę dangą nusausinkite, padenkite putomis ir išvalykite. Ant vilnonio kilimo atsiradusias pelenų dėmes pabarstykite druska ir po 5 minučių valykite šepečiu, suvilgytu karštu vandeniu, į kurį įpilta acto ir amoniako. Riebalų dėmėmis suteptą kilimo vietą pabarstykite talku arba miltais. Jeigu tai nepadeda, trinkite šią vietą stambiomis benzine pavilgytomis medžio pjuvenomis, kurias paskui ilgesniam laikui palikite ant dėmės. Arbatos arba kavos dėmes valykite šaltu vandeniu, įlašinę kelis lašus amoniako. Jei ant kilimo išliejote rašalą, tuojau pat tą vietą apibarstykite storu druskos sluoksniu – druska jį sugers. Senas rašalo dėmes iš kilimo valykite spiritu, šviežiomis citrinų sultimis arba citrinos rūgštimi. Išvalytą vietą nuplaukite vandeniu ir sausai ištrinkite linine šluoste. Padažų, majonezo dėmes galite pašalinti valytu benzinu. Ką tik atsiradusią dėmę nedelsdami plaukite šiltu vandeniu. Raudono vyno, vaisių sulčių dėmės valomos šaltu vandeniu su trupučiu amoniako hidroksido. Ant kilimo patekusių suodžių dėmes apibarstykite druska ir po valandos valykite šepečiu. Sausuoju būdu kilimai ar kiliminės dangos valomi cheminėje valykloje. Tai rekomenduojama padaryti kas trejus metus. Atsiminkite, kad sintetinė kiliminė danga ilgainiui senėja, o patalpoje išsiskiria daug organinės kilmės dulkių. Jų dalelytės kybo ore, maždaug pusmetrio aukštyje nuo grindų, patenka į vaikų kvėpavimo takus ir gali sukelti alergines ligas.