Sophia

man nagų formos irgi nelabai, bet dailė tai superinė

žinau kad yra kažkoks aliejukas kuris labai padeda. mao vyro brolio žmona niekada neturėjo nagų, ir manikiūristė pasiūlės tą aliejuką išbandyti, tai žinokit nagai ataugo, kag gražu žiūrėti. bet aš nežinau nei kaip vadinasi, nei kaip atrodo tas buteliukas, kai sužinosiu būtinai parašysiu. ir pati labai noriu išbandyti

o aš tai siūlau įsidėti spiralę, mergaitės rami galva, tikrai niekada nereikia pamiršti išgerti tabletės, ir nuo tablečių galvos neskauda, neslenka plaukai, nelūžinėja nagai ir t.t

o tai ką tu valgei, ar išvis nesilaikei pagal jų testą dietos?

ojojoj mergaitės, taip gražu...

geriausia kai savo natūralius užsiaugini, aš jau turbūt nebesidėsiu daugiau, labai nagus sugadino

tau indrute dar geriau nei man, bet dabar triušienos turbūt nebenori? aš labai sąžiningai laikiausi jų rekomendacijų, bet veltui, dabar nebetikiu jau jais

žinot tikrai negyvenčiau dėl vaiko, o jei ir gyvenčiau tik dėl vaiko ar tikrai galėčiau tikėtis, kad jis užaugęs pasakys ačiū už tai kad aukojausi

valgiau kaip jie rekomendavo. prieš tai jie padaro maisto netoliaravimo testą kuris kainuoja 1150lt. antrą kartą to testo nebesidaryčiau, man asmeniškai jis nieko nepadėjo, nuo šito testo nenukrito nei vienas kilogramas. tai ką jie rokomenduoja, kainuoja labai daug pinigų. pav. man galima buvo valgyti kalakutieną iš mėsos ir lašišą iš žuvies, taip pat kai kurias daržoves. nei į lašišą, nei į kalakutą žiūrėti nebegaliu. visą laiką alkanumo jausmas, o kiek gi tos lašišos privalgysi, bloga darosi

norėjau paklausti gal kas turit EASTCON garų generatorių, kaip jisai, užsisakiau turi atvežti, bet kažkaip abejoju ar apsimoka pirkti

tikrai, gerai tu zmonike sakai

kartais mes galvojame ne protu o širdimi, turbūt dėl to taip ir atsitinka

tada geriau nežinoti ir širdies neskauda, dažniausiai vyra sugeba įtikinti, o tas kas pasako lieka kaltas galvoju, kad geriau tegu niekas nieko man nesako bus rami galva

jei jau reikėtų pasirinkti, tai alkoholiką dar užkoduoti galima, o ką daryti su mergišium tai neįsivaizduoju

žinot aš irgi norėčiau viską žinoti ir net labai supykčiau ant draugės jei man nepasakytų. bet man buvo tokia situacioja kai pamačiau draugės draugą su kita panele ir jai pasakiau, kaip manot kas buvo? ogi likau pati kaalta, aišku draugė buvo patenkinta kad pasakiau, bet jos draugas uždraudė su manim matytis, kalbėtis ir t.t. ji visą laiką turėjo slėpti, kad su manim bendrauja. antrą kartą - NIEKADA nebesakyčiau.

aš tai nesutinku, jei žmonės nesutaria tai jiems užtenka ir valandą pabūti kartu kad susipyktų, susimuštų ar pan.

aš irgi taip galvoju, kad geriau jau būti mylimam nei mylėti be atsako bet ištikrūjų yra labai sunku kai tu nemyli, o tave myli, tada gal pripratimas žmones laiko kartu?

nenorėčiau turėti jokio romano nei su vedusiu, nei nesuvedusiu vyru, kaip pagalvoji ir taip problemų yra, o čia būtų dar vienas galvos skausmas, kad niekas nesužinotų

o aš manau kad reikėtų prisiteisti, jei padarė tai turi ir išlaikyti, tokius kurie neturi atsakomybės jausmo reikia pamokyti, kad vaikas nežaislas jam ir valgyti, ir apsirengti ir t.t. reikia

gali būti kad nuo meistrės priklauso aš labai ilgai vaikščiojau su geliniais, bet jau atsibodo, man nepatinka kai nulūžta, jei negali sutvarkyti iš karto tai paskui vaikšęioji reikia slėpti tą nagą nes negražiai atrodo ir šiaip labai jau nemažai pinigėlių išeina

ar čia niekas jau nebeskaito?

pas mane viasada būdavo gelianiai nagai, niekada akrilinių neesu išbandžiusi, klausiau pas manikiūristę, sakė kad akriliniai geriau

as kvapa renkuosi pagal nuotaika, kartais patinka labai aštrūs kvapai, kartais gėlių kvapas

labai fainas zaidimas reikes pabandyti kai maziaus gimtadienis bus

sita pasaka superine, labai fainai gaunasi, visi prisijuokem iki asaru, pabandyk, jei daugiau sveciu tikrai nepasigailesi, vistiek visi neatsistoja laiku Gyveno kartą maža miela mergaitė (2). Visi ją labai mylėjo, o stipriausiai iš visų mylėjo močiutė(3), kuri gyveno mažoje trobelėje už miško. Padovanojo močiutė (3) anūkėlei gražią raudoną kepuraitę. Ji taip tiko mergaitei (2), kad jokios kitos nenorėjo dėvėti, dėl to ją visi ėmė vadinti Raudonkepuraite(3). Vieną dieną, mama(4) pasišaukė dukrą ir tarė: „Paimk Raudonkepuraite (3) pyrago, ir stiklainį uogienės ir nunešk močiutei(3). Ji serga ir negaluoja, greičiau tesveiksta. Tik būk labai atsargi, iš kelio neišklysk ir su nepažystamais nesikalbėk.“ - Gerai mamyte. – Pažadėjo Raudonkepuraitė (3) ir paėmė pintinę. Atsisveikindama ji pamojavo ir išėjo. Tik Raudonkepuraitė (3) įžengė į mišką, ją pasitiko vilkas (4). Raudonkepuraitė (3) nė nežinojo koks jis piktas žvėris, ir visiškai jo neišsigando. - Sveika Raudonkepuraite. – pasisveikino vilkas.(4) - Labadiena, - mandagiai atsakė Raudonkepuraitė.(3) - Kur tokį ankstyvą rytą keliauji Raudonkepuraitė? – smalsiai paklausė vilkas.(4) - Pas močiutę, nešu jai pyrago ir uogienės, nes ji serga. - O kur gyvena tavo močiutė? – paklausė vilkas, (3 )mintyse jau svarstydamas: „Mergaitė bus skanesnė už močiutę, bet reikia apsukriai nugriebti abi“. - Ana ten už miško prie trijų didžiulių ąžuolų ji gyvena., atsakė Raudonkepuraitė.(3) Prisigretinęs prie mergaitės vilkas (4) prašneko: - Apsidairyk ir pažiūrėk, kiek čia gražių gėlių, o tu tik skubi, skubi. Raudonkepuraitė (3) pagalvojo „ Močiutė tikrai apsidžiaugs, jai nunešiu puokštę gėlių.“ Ji net ir nepastebėjo, kad vilkas (4) tiesiai per krūmus puolė bėgti prie močiutės (3) trobelės. Pribėgęs pasibeldė į duris. - Kas ten? – silpnu balseliu paklausė močiutė .(3) - Aš, Raudonkepuraitė, - atsakė vilkas, (4) paploninęs balsą. – Įsileisk močiute, aš atnešiau tau pyrago ir uogienės. - O tu paspausk velkę, ir durys pačios atsidarys, - atsakė močiutė.(3) Paspaudė vilkas (4) velkę, durys atsivėrė, o tas, netaręs nė žodelio, puolė prie močiutės (3) ir ją prarijo. Tada vilkas (4)apsivilko jos suknelę, ant galvos užsimaukšlino kepurėlę, ir patogiai įsitaisė lovoje. Netrukus Raudonkepuraitė (3)atėjo prie trobelės. Ji pamatė plačiai atlapotas duris. Įėjusi į vidų pasijuto nejaukiai. Priėjusi prie lovos Raudonkepuraitė (3)paklausė: - Oi močiute, kodėl tokios didelės Tavo ausys? - Kad tave geriau girdėčiau, atsakė vilkas.(4) - Oi močiute, kodėl tokios didelės tavo akys? – Nustebo Raudonkepuraitė. - Kad tave geriau matyčiau, - atkirto vilkas. - Oi močiute, kodėl tokia didelė tavo burna, - paklausė Raudonkepuraitė.(3) - Kad tave lengviau praryčiau – pasakė vilkas,(4) ir iš karto prarijo Raudonkepuraitę.(3) Vėl atsigulė į lovą ir ėmė garsiai knarkti. Pro šalį ėjo medžiotojas.(4) Išgirdęs knarkimą nustebo, kad močiutė (3) taip garsiai knarkia. Jis užėjo į vidų ir pamatė kad ten guli vilkas (4). Jis paėmė žirkles ir ėmė kirpti vilko (4) pilvą, o iš jo iššoko Raudonkepuraitė (3), po jos išlindo ir močiutė. (3) Laimingos močiutė (3)ir Raudonkepuraitė (3) apsikabino medžiotoją (4) ir jam dėkojo, vaišino jį pyragu ir uogiene. Medžiotojas (4) pasėmė vilko kailį ir iškeliavo, o močiutė(3) su Raudonkepuraite (3) ilgai ir laimingai gyveno.