Paauglystė

nu žinokit šendien tai tikrai labai bijau eiti į tą mokyklą, nežinau ko jis ten pripaistys

ir kaip man pasakyti mano vaikas sugalvojo pas močiutę laikinai pagyventi, nes aš labai daug reikalauju: kad būtų padarytos pamokos, kad nešūkautų, kad susitvarkytų kambarį?

bet vakar konsultavausi su psichologe, tai irgi sako kad nieko gero nebus jei vaikas pasiliks ten pas ją gyventi, nes kai grįš namo tai bus man tada šakės

jis visai nesiskaitys

nors ir dabar jau nesiskaito, o dar tik 13, tai kas bus kai bus 16?

na ir cia diskusijos verda- mano nuomone tokia, kad netiesa sakai Geiste-kad tevai pridaro auklejime klaidas, tai poto turi..... vaikai jau gime turi savo charakteri- kodel is triju vaiku- du buna auksiniai vaikai- ir zmones gyvenime, bet vienas tikraai bus- nusikaltelis, vagys, nervus gadins, pyksis ir t.t. ( na cia ne apie visas seimas kalbu). nors tevai auklejo vienodai ir tevai vieni yra.... nereikia versti viskoa nt tevu.

del vieno as pritariu, kad negalima leisti, kad vaikas manipuliuotu tevais. nes jeigu vaikas suvoks,kad tevai daro viska ka jis uzsimano ir kad tokiais ar anokiais grasinimais tevais pasimeta..... reikia reaguoti ramiai.... patiems nueiti i vaiku tarnyba ir pasikalbeti- gal vaikas nori labai but savarankiskas- tai vaiku tarnyba priglaus kur nors menesiukui pagyventi- ir manau-visos isterijos pasibaigs,kai vaikas susidurs su realiu gyvenimu- su kitais prieglaudoje esanciais vaikais.....

o mociutes, seneliai- gadina vaikus. lepina kaip tik gali..... kiek kartu ir as pykausi, nes jau buvo neimanoma, o rezultatas toks pats......

uz tat dabar ir mes turime- auksini velniuka.....

Sudėčiau rūbus į klumšelį ir pasiūlyčiau nešdintis ir gyventi ant savo subinės.

Negalima leisti vaikui, kad jis manipuliuotų tėvus. O močiutės namų duryse reikalui esant galima spyną pakeisti.

nei už ką taip nedaryčiau ir nesiūlyčiau. Tai baisiausias dalykas, mano galva, kurį gali padaryti tėvai. Jei būčiau paauglė, taip ir padaryčiau, spjaučiau mamytei po kojelėmis, ir išeičiau, o viduje - labai skaudėtų. Nesu mama, tas tiesa, tačiau, manau, kad pasakyčiau, kad gali gyventi pas močiutę kiek nori, esi jau PAKANKAMAI SUAUGĘS daryti savo sprendimus, ir jei manai, kad tau ten geriau, pagyvenk.. Tačiau noriu tau pasakyti ir pakalbėti KAIP SU SUAUGUSIU, galbūt aš darau kažką ne taip.. bet aš negaliu visko atspėti, galbūt tu norėsi man padėti ir pasakyti, ką aš darau ne taip. Bet kokiu atveju TU GALI SPRĘSTI PATS, esi SUAUGĘS, ir gali daryti sprendimus, nepamiršdamas, kad esi ATSAKINGAS už juos, kaip ir visi suaugę, negali elgtis kaip VAIKAS, kuris tik ir moka rodyti savo ožiukus. Noriu kad žinotum, kad gali gyventi pas močiutę kiek nori, bet visada esi laukiamas savo namuose, savo kambaryje. galbūt tau ir MUMS reikia daug ką apmąstyti, bet vis tiek AŠ tave MYLIU, nepaisant nieko. Ir jeigu kažką darau tai taip elgiuosi, nes esu tavo mama, ir jaudinuosi dėl tavęs.

Na žodžiu, reikia viską aiškinti kantriai ir labai kantriai, neleidžiant suprasti, kad jis yra tik vaikas...

labai didele itaka daro ir draugai

zinoma! bet dazniausiai tie draugai namuose auksiukai ir nesiruosia begti is namu

tai kad ne viskas taip paprasta, močiutė neseniai naujas duris šarvuotas įsidėjo, o be to čia jinai jį laiko, viską daro ko jis nori, visus norus ten\kina o paskui jis su mumis visiškai nesiskaito

jau su močiute susipykau, paskambinau ir iškoliojau, jei būtų gera močiutė ir norėtų vaikui gero tai namo varytų o ne pas save priglaustų

na jo čia tai bėda.

tada kogero reiktų kalbėti ilgai ir nuobodžiai su vaiku apie norų tenkinimus. Ir auklėjimą ir apie tam tikras taisykles, nes esi ir suaugęs, bet ir vaikas..?

nei už ką taip nedaryčiau ir nesiūlyčiau. Tai baisiausias dalykas, mano galva, kurį gali padaryti tėvai. Jei būčiau paauglė, taip ir padaryčiau, spjaučiau mamytei po kojelėmis, ir išeičiau, o viduje - labai skaudėtų. Nesu mama, tas tiesa, tačiau, manau, kad pasakyčiau, kad gali gyventi pas močiutę kiek nori, esi jau PAKANKAMAI SUAUGĘS daryti savo sprendimus, ir jei manai, kad tau ten geriau, pagyvenk.. Tačiau noriu tau pasakyti ir pakalbėti KAIP SU SUAUGUSIU, galbūt aš darau kažką ne taip.. bet aš negaliu visko atspėti, galbūt tu norėsi man padėti ir pasakyti, ką aš darau ne taip. Bet kokiu atveju TU GALI SPRĘSTI PATS, esi SUAUGĘS, ir gali daryti sprendimus, nepamiršdamas, kad esi ATSAKINGAS už juos, kaip ir visi suaugę, negali elgtis kaip VAIKAS, kuris tik ir moka rodyti savo ožiukus. Noriu kad žinotum, kad gali gyventi pas močiutę kiek nori, bet visada esi laukiamas savo namuose, savo kambaryje. galbūt tau ir MUMS reikia daug ką apmąstyti, bet vis tiek AŠ tave MYLIU, nepaisant nieko. Ir jeigu kažką darau tai taip elgiuosi, nes esu tavo mama, ir jaudinuosi dėl tavęs.

 

Na žodžiu, reikia viską aiškinti kantriai ir labai kantriai, neleidžiant suprasti, kad jis yra tik vaikas...

is tikruju labai grazai ir teisingai parasei- reikia aiskinti kantriai.... bet blogiausia buna taip,kad ta kantrybe baigiasi......

aciu cukriuk uz patarimus- jie is ties naudingi- tuo labiau kad uz kokiu 10 meteliu ir manes tas pats laukia

is tikruju labai grazai ir teisingai parasei- reikia aiskinti kantriai.... bet blogiausia buna taip,kad ta kantrybe baigiasi......

aciu cukriuk uz patarimus- jie is ties naudingi- tuo labiau kad uz kokiu 10 meteliu ir manes tas pats laukia

Oj Oksanėl, puikiai suprantu, kad tai žodžiai, o va gyvenime labai labai iš kur tos kantrybės semtis? Gal žinant, kad nuo mūsų poelgių labai priklausys, kaip vaikas augs toliau, ir kaip žiūrės į mus pačius?..

Tik manau, kad jokiais būdais negalima varyti iš namų.. JOKIAIS.

Tik manau, kad jokiais būdais negalima varyti iš namų.. JOKIAIS.

Žinau du atvejus, kai tėvai taip pasielgė. Suveikė puikiai.

Pati turiu namuose du paauglius- 12 ir 14 m. Tarp mūsų nėra jokių paslapčių. Ir kol kas- jokių problemų. Ne kartą sakiau: jei norėsit parūkyti, galim kartu- cigarečių turiu; per Kalėdas abiems vyno įpyliau ir visi kartu paragavom. Kai nėra draudimų, kai vaikai mamos nebijo, nėra prasmės meluoti, bėgti pas močiutes. O bėgimas pas močiutę būtent ir parodo, kad padaryta klaidų auklėjime- mama nesugebėjo išlaikyti vaiko pasitikėjimo.

Aš manau taip: jei tėvai rėkia ant vaikų nuo mažumės, jei nesibodi per užpakalį pliaukštelėti ar išvis diržą pripažįsta kaip auklėjimo priemonę, paauglystė bus sunki...Kai vaikai neklauso tėvų, auklėti reikia pirmiausia tėvus...