Paauglystė

Mano ne nusiteikimas kitoks, o žinios kitokios...

kaip gerai, kad filosofas irgi žinojo, kad nežinojo nieko...

Mintys, Geiste, turi be abejo, didelę reikšmę mūsų gyvenime. Bet niekaip nesuprantu, kaip tu būdama tokia gera, visiems keli tik neigiamas emocijas? Aj turbūt visi buvo ne iš šventos dvasios pradėti, tiksliai.

Tačiau nutinka taip, kad gimstant vaikui žmonės labai keičiasi, ypač moterys.

Pasakysiu, kaip sako mano pažįstamas, gal negražiai, bet kartais su savo "žinojimu" gali ir mirusį užp...

Tai yra tavo pasirinkimas. Tada tokie vaikai paauglystėje ir pasako, kad geriau reikėjo abortą pasidaryti...

gali ir tau taip pasakyti, net jei nieko nevartoji. Patikėk. Net jei būti tobula.

Geite, kodėl niekada nepagalvoji, kad tu gali klysti?

žodžiu viskas šendien pakrypo netikėta linkme, šendien mano sūnelis buvo vėl pas pavaduotoją ir pas auklėtoją nu ir žodžiu kviečiasi ir mane ir vyrą qateiti, neaišku ko jis ten prikalbėjo, o gal močiutė primokino aš jau net nežinau

žinot, jei neišprotėsiu tai gal dar metus ir atlaikysiu

jei taip bus toliau tai mano nervai ilgiau neištvers

žodžiu viskas šendien pakrypo netikėta linkme, šendien mano sūnelis buvo vėl pas pavaduotoją ir pas auklėtoją nu ir žodžiu kviečiasi ir mane ir vyrą qateiti, neaišku ko jis ten prikalbėjo, o gal močiutė primokino aš jau net nežinau

žinot, jei neišprotėsiu tai gal dar metus ir atlaikysiu

jei taip bus toliau tai mano nervai ilgiau neištvers

laikykites-jums su vyru dar labai daug nervuku kainuos jusu sunaus paauglyste.

nereikia isprotet-juk visvien jusu sunus uzaugs- pereis sita laikotarpi ir gyvens savo gyvenima,o jums teks gyventi savaji....

siaip man plaukai stojasi piestu kai paskaitau GEISTE tavasias mintis.

kaip gerai, kad filosofas irgi žinojo, kad nežinojo nieko...

 

 

Mintys, Geiste, turi be abejo, didelę reikšmę mūsų gyvenime. Bet niekaip nesuprantu, kaip tu būdama tokia gera, visiems keli tik neigiamas emocijas? Aj turbūt visi buvo ne iš šventos dvasios pradėti, tiksliai.

man irgi kyla toks klausimas

kaip čia yra :wub1:

siaip man plaukai stojasi piestu kai paskaitau GEISTE tavasias mintis.

man irgi

nu niekaip nesuprantu moteriškė augina kelis vaikus ir pasito tokias nesąmones

mano mama

čia reikėtų Geistei paskaityti

Vilma Kuzmienė

Psichologė psichoterapeutė

Tėvai paauglius pas psicholgą dažniausiai atveda todėl, kad: jie nieko neklauso, elgiasi įžūliai, atsisako eiti į mokyklą arba praleidinėja pamokas, laiką leidžia abejotinose kompanijose, pabėga iš namų, negrįžta nakvoti, atsisako normaliai valgyti, nes laiko save “per stora”, rūko, geria, vartoja narkotikus, mušasi, vagia ir tt. Šis sąrašas tikrai dar nepilnas - yra dar daugybė problemų, su kuriomis tėvai susiduria augindami paauglį. Tai, ką išvardinau, žinoma nėra nustatyta “norma” kaip turi vykti paauglystės krizė, tačiau tokios problemos paauglystėje pasitaiko gana dažnai.

Tačiau vistik yra kai kurios krizės išgyvenimo “normos” - tos, kurios sutinkamos dažniausiai. Tėvai šiuos dalykus išgyvena kaip stiprius ir negrįžtamus pokyčius savo vaikuose: vaikas pradėjo blogai mokytis staiga, tėvai pilnai netenka savo autoriteto, beveik į visus tėvų sakinius vaikas atsako protestu - audringu arba pabrėžtina tyla, daug laiko praleidžia bendraudamas su draugais, didelė nuotaikų bei aktyvumo kaita, jis visiškai negalvoja apie būsimą karjerą ir apie ateitį aplamai, vaikas jau turi savo paslapčių, mažai pasakoja apie savo gyvenimą, kažką “slepia”.

Susidūrę su tokiu pasikeitusiu vaiko elgesiu, tėvai dažniausiai galvoja, kad kažką “praleido” auklėdami savo atžalą. Ir kad jų vaikas jau niekada nebebus toks geras, koks buvo anksčiau. Pirmasis punktas tikrai neteisingas. O antras teisingas dalinai - vaikas vėl bus geras, dar daugiau - jis geras jau ir dabar, bet jis niekada nebebus toks, koks buvo seniau. Psichoterapeutai aiškina tėvams, kad bręstantis paauglys pradeda prasčiau mokytis todėl, kad jo dėmesio centras nukrypsta kitur - jam dabar svarbiausia yra bendravimas, apmąstymai, savo tapatumo bei atsakymo į klausimą “kas aš?” paieškos. Bendravimas paaugliui tampa labai svarbiu. Taip nutinka todėl, kad būtent bendravimas padeda vaikui atsakyti į šį svarbų klausimą. Nuotaikos ir aktyvumo svyravimai aiškinami hormoniniais pakitimais organizme ir greitu augimu - apie tai žino visi tėveliai. Jis mažai pasakojasi apie save, nes atsiskiria psichologiškai, iš jo “išsirita” suaugęs... Ir apie ateitį jis negalvoja, nes jo galva ir kūnas nelabai suspėja ir su dabartimi...

Normaliu, sėkmingu atveju, paaugystės krizė praeina per porą metų, palikdama vaikui labai svarbius naujai susiformavusius darinius ir įgūdžius: naujas suaugęs kūnas, išvystytas savęs tapatumas, didelė psichologinė autonomija ir savarankiškumas, tarpusavio santykių ypatumų pažinimas, sugebėjimas tyrinėti save ir sugebėjimas galvoti apie savo ateitį.

Nauja kokybė tikrai verta to, kad mums, suaugusems, tikrai verta pasistengti išgyventi tą krizę kartu su savo vaiku - ir išgyventi ją su minimaliais praradimais. Tačiau tėvai sako - “bet gi yra vaikų, kurie šios krizės neišgyvena, ir nieko..?” Štai būtent, kad NIEKO”. Gali būti dvi galimybės: arba vaikas išgyvena užslėptą krizę, arba “peršoka” per ją negaudamas to, ką turėjo gauti krizės dėka, ir lieka su “niekuo”. Krizės nebuvimas, jos “peršokimas” sukelia labiau apverktinas pasekmės nei tos problemos, su kuriomis paauglys turi susidurti, kaip jam numatyta gamtos.

Zana,o ka tavo vaikis kalba?ka sako-del ko tokie lakstymai is pamoku ir is vienu namu i kitus?