Nacionalinis diktantas

Tevi?ke

Jeigu man?s kas paklausto, kurioje pasaulio vietoje ?mogui linksmiausiai ?vieeia saule, gra?iausiai ?ydi geles, gieda pauk?eiai, o?ia med?iai, ukauja vejas a? atsakyeiau - tevi?keje. Jeigu man?s kas paklausto, kuriame visos ?emes kampelyje ?mogui gra?iausias pavasaris, ramiausia vasara, spalvingiausias ruduo, baleiausias ir puriausias ?iemos sniegas a? taip pat atsakyeiau - tevi?keje. Jeigu man?s kas paklausto, su kuria vieta ?mogo sieja gra?iausi ir geriausi jo atsiminimai, a? ir vel atsakyeiau-su tevi?ke, su tomis vietomis kur mes gimeme ir augome, i? kurio prasidejo muso gyvenimo kelias. Kad ir kur tik ?mogus buto, kad ir kur tik gyvento, kad ir kur keliauto, visur ja pasiveja greitasparnis tevi?kes ilgesio pauk?tis, vaikystes dieno klyksmu nusmelgdamas ?irda, ir nors mintimis sugra?indamas, a ta ?emes kampela, kurio dulkio, kaip did?iausios ?ventenybes, po ilgo klajojimo nusilenkia paliesti sukepusiomis lupomis, net ruseiausios ?irdies ?mones. Taip galvojau viena vaiskia rudens popiet?, eidamas vingiuotu vie?keliu, a savo senaja tevi?k?, kurios jau daug meto nebuvau mat?s. Ejau neskubedamas, tarytum atsargiai ne?damas neramia savo ?irda ir bijodamas i?lieti i? jos nors bent viena la?a graudaus tevi?kes ilgesio, kurio ji buvo sklidina.

GEISTE i?taisyk ir mano klaidas. jaueiu pavariau tai oj oj oj.

Tai kiek man GEISTE para?ytum?

Tevi?ke

Jeigu man?s kas paklausto, kurioje pasaulio vietoje ?mogui linksmiausiai ?vieeia saule, gra?iausiai ?ydi geles, gieda pauk?eiai, o?ia med?iai, ukauja vejas, a? atsakyeiau - tevi?keje. Jeigu man?s kas paklausto, kuriame visos ?emes kampelyje ?mogui gra?iausias pavasaris, ramiausia vasara, spalvingiausias ruduo, baleiausias ir puriausias ?iemos sniegas, a? taip pat atsakyeiau - tevi?keje. Jeigu man?s kas paklausto, su kuria vieta ?mogo sieja gra?iausi ir geriausi jo atsiminimai, a? ir vel atsakyeiau - su tevi?ke, su tomis vietomis, kur mes gimeme ir augome, i? kurio prasidejo muso gyvenimo kelias. Kad ir kur tik ?mogus buto, kad ir kur tik gyvento, kad ir kur keliauto, visur ja pasiveja greitasparnis tevi?kes ilgesio pauk?tis vaikystes dieno klyksmu nusmelkdamas ?irda ir nors mintimis sugra?indamas a ta ?emes kampela, kurio dulkio, kaip did?iausios ?ventenybes, po ilgo klajojimo nusilenkia paliesti sukepusiomis lupomis net ruseiausios ?irdies ?mones. Taip galvojau viena vaiskia rudens popiet?, eidamas vingiuotu vie?keliu a savo senaja tevi?k?, kurios jau daug meto nebuvau mat?s. Ejau neskubedamas, tarytum atsargiai ne?damas neramia savo ?irda ir bijodamas i?lieti i? jos nors bent viena la?a graudaus tevi?kes ilgesio, kurio ji buvo sklidina.

Pra?au avertint, GEISTE. Tikiuosi, kad per N meto mano ?inios nei?garavo... :doh