Užgavėnės

mano dukra cigonavo :pack2_thumbup[1]: o mes tai nejom gal kitais metais

siandien su seimyna labai smagiai sventem Uzgavenes Medinininkuose, prie Medininku pilies. Draugai kviete vaziuot i Rumsiskes, bet labai dziaugiuos, kad nevaziavom, o pasirinkom butent Medininkus. Dauguma zmoniu buvo vietiniai (daugiausiai lenkiskai kalbantys), taigi, sudalyvavom galima sakyt vietines nedideles miestelio bendruomenes sventeje. Jau nepamenu, kada taip smagiai svenciau Uzgavenes. Nustebino zmoniu nuosirdumas, linksmumas. Nesijaute, kad dalyvauji kazkokio komercinej sventej (kaip paprastai buna musu didziosiose sventese). Dalyvavaom visose kiek imanoma rungtyse ir varzybose, su MB viena ir laimejom - rasto pjovimo :) Zodziu, buvo labai linksma ir smagu :( , grizom iraudusiais zandais ir kritom visi i lovas, nes jau ant koju nepastovejom (nu ne ta prasme aisku )

Sveiki,o pas mus nieko ipatingo blinus kepem ir tiek, net po namus nieks neeijo blinų prašyti

Sveiki,o pas mus nieko ipatingo blinus kepem ir tiek, net po namus nieks neeijo blinų prašyti

Gal ejo, bet pas jus neuzejo :D ,as maciau aplink musu namus vaiksciojo,bet irgi neuzejo, pas mus zydukai ir cigoniukai gudrus ejo kur turtingesni zmones gyvena i nauju namu rajonus :D

Užgavėnės – žiemos šventė, kurios paskirtis – išvyti žiemą, prisišaukti pavasarį. Ši šventė nuo senų laikų žinoma visoje Europoje. Kitą dieną po Užgavėnių prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų, šiuo laikotarpiu skatinamas pasninkavimas. Šventė yra pagoniška, tačiau vėliau glaudžiai susieta su krikščionybe. Seniau ji buvo vadinama Ragučio švente.

Užgavėnės – paskutinė žiemos mėsiedo diena, per kurią daug valgoma, ypač mėsiškai. Iš pat ankstyvo ryto moterys verda, kepa. Sunkesnių darbų jau nedirbama. Net buvo sakoma, jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai „per visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų”. Visi skubėdavo iki Užgavėnių išsikulti javus – sakydavo, jeigu patingėsi, pelės sukapos. Ypač daug nelaimių galinčios prisišaukti verpiančios moterys: rūdys arba kirmys mėsa, rūdimis apsitrauks linai, siūlai ir drobulės ir t. t. Visi ruošdavosi Užgavėnių šventei: priešpiet gamino valgius, taisėsi drabužius, o popiet jau ir pati šventė prasidėdavo. Anksčiau kai kuriuos net iš darbo anksčiau paleisdavo. Būta manančių, kad per Užgavėnes valgyti reikia 9 patiekalus.

Užgavėnių šventės laikas

Šventė švenčiama likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų – nuo vasario 5 iki kovo 6 dienos. Tiksli užgavėnių data priklauso nuo to, kada bus Šv. Velykos. Užgavėnės žavi liaudiško humoro grožiu ir kūrybingumu.

Pagal liaudies mąstyseną, Užgavėnės - tai slenkstis tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario. Savo pobūdžiu Užgavėnės yra tarsi karnavalas – tai liaudies šventė nesusijusi su jokiomis bažnytinėmis apeigomis (išskyrus faktą, kad šios šventės laikas apibrėžiamas bažnytinio kalendoriaus, nes priklauso nuo Velykų laiko). Kitą dieną po Užgavėnių prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų, šiuo laikotarpiu skatinamas pasninkavimas. Šventė yra pagoniška, tačiau vėliau glaudžiai susieta su krikščionybe.

Lietuvoje Užgavėnės švenčiamos centrinėse miestų aikštėse, Rumšiškių liaudies buities muziejuje. Pagrindiniai šventės veiksmai – šventės veikėjų Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas. Svarbus šventės atributas – blynai.

Užgavėnių valgiai

Tikima, kad jei per užgavėnes gerai ir sočiai valgysi, būsi sotus ir stiprus visus metus. Užgavėnių dieną valgoma nuo 7 iki 12 kartų.

Tradiciniai užgavėnių valgiai:

Šiupinys. Kaip matyti iš rašytinių šaltinių, tai pats senoviškiausias Užgavėnių patiekalas. Mažosios Lietuvos lietuviai šiupinį – žirnius, virtus su kiaulės galva ir kojomis, - valgė dar praėjusio šimtmečio paskutiniajame ketvirtyje. Jis buvo verdamas iš žirnių, pupelių, kruopų, bulvių, įdedant kiaulės galvą, kojas, uodegą. Pirmoje mūsų amžiaus pusėje šiupinys buvo pats svarbiausias patiekalas. Kiunkė – mėsos ir bulvių troškinys, kartais patiekiamas kaip šiupinio pakaitalas.

Blynai, kaip ir dabar, taip ir tuomet buvo kepami. Dažniau kepdavo miltinius blynus. Kartais į jų tešlą įplakdavo ir kiaušinių. Kiek rečiau valgydavo tarkuotų bulvių blynus. Vėliau blynai pamažu pakeitė šiupinį. Jais būtinai vaišindavo svečius. Valgydavo vakare. Rūgščius blynus kepdavo iš mielinės tešlos, raugintos apie parą. Jie ypač populiarūs Žemaitijoje.

Spurgos – raugintos arba neraugintos gerųjų miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.

Šaltiena - tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam reikalui paliktų nuo kalėdinių skerstuvių. Užvalgius reikia atsigerti, tad vyrai raugintavo miežinio alaus. Jį ruošdavo Užgavėnėms iš anksto, kiti užsiraugdavo tuoj po Kalėdų.

Per Užgavėnes būdavo vaišinamas kiekvienas į namus užėjęs žmogus. Nors jis ir būtų sotus, privalėdavo kiekvieno mėsiško valgio po truputį paimti. Užgavėnių valgių, priešingai negu Kūčių, ant stalo palikti negalima. Kiekviena šeimininkė turėdavo taip apskaičiuoti, kad visko būtų nei per daug, nei per mažai. Žinoma atvejų, kai Užgavėnių valgio liekanom buvo teikiama ir gydomoji galia. Jos sušeriamos gyvuliams ir paukščiams „nuo visų ligų“. Užgavėnių dieną paprastai mėsos ruošiama daug, visa ji turi būti suvalgoma, nes po užgavėnių prasideda Pelenų diena (Pelenija), kai mėsą valgyti draudžiama.

O, per Moters dieną.