Poezija

Gintarai, gražu

Ar pameni, ieškodamas vilties

Vis klausdavai savęs daugybę kartų,

Kodėl, žmogau, toks vienišas jauties,

Kodėl jauties lyg būtumei už vartų.

Kiekvienas žingsnis tampa lyg žaizda,

Šviesos šešėlis slystant lango rėmais

Įsminga, kiaurai verdamas tave,

Ir tu jauties lyg pats save ištrėmęs.

Eini ir bėgi, klaidžioji keliais,

Esi nenuorama, veržlus, bebaimis.

Tiki savim - ne laiko pranašais,

O taip ir nesulauki savo laimės.

Kai ji šalia, ją net paliest bandai,

Kai su draugais susirenkat prie stalo,

Suspurda tavo rankų liečiama

Ir nuslenka prie kito stalo galo.

Gal per anksti. Gal kitame laike,

O gal tiesiog tos laimės neužtenka,

Tik nežinia, kodėl kaskart tave

Ta išdiduolė ima ir aplenkia.

Ar pameni, ieškodamas vilties

Vis klausdavai savęs daugybę kartų

Kodėl, žmogau, toks vienišas jauties,

Kodėl jauties lyg būtumei už vartų . . .

/?/

Ačiū

p.s. tau ne jums, ne teta aš kokia :D

Patikėk, ji ateis ir į tavo namus,

Atsinešus žarijų ugnelę įpūs,

Ir jauki šiluma tavyje išsiskleis.

Ji, tikėk, vienąkart netikėtai įeis.

Ji tikrai dar kartelį sugrįžt pabandys.

Tik palik jai plačiai atlapotas duris.

Jei ateis ji pavargus, silpna, alkana,

Įsiveski vidun ir sušildyki ją.

Nebijok, neišduos. Bet ir tu neišduok.

Nepaverski daiktais. Pinigais neskaičiuok.

Išmatuok širdimi. Širdimi ją pajausk.

O paskui tylutėliai jos vardo paklausk.

Jei tyra ir tikra, jei gili ir stipri,

Išsiliejus tavy, pasiliks tavimi.

Tu juk lauki tokios. Juk tokios tau tik reik -

Nevėluok į namus. Pasitikti pareik.

E.Brazdžiūnienė

Tik ne mano įkeltos manose kai kas kito..

Turbūt nesusikalbėjom

Pravažiavom...

Gal šito dar nebuvo :)

Norisi,

Taip norisi

Pažvelgt į

Ateitį pro

Durų plyšį

Bent trumpam.

Tegu tos durys

Priveria pirštus,

Tegu paskui

Iš skausmo

Staugtum,

Vis tiek

Žinotumei,

Kas bus.

Ir ko nebus,

To nebelauktum.

L. Leščinskas