Eilės vaikams ir jų tėveliams

Neskubėk, neskubėki užaugti,

Taip trumpai leista būti šioj žemėj vaiku.

Šokinėk po balas,dūki,siauski,

Pink gėlių vainikus,riški plaukus lėlių.

Į vaikystę jau niekad negrįši,

Todėl bėk ir statyki svajonių pilis,

O sutemus visad išklausyki,

Ką kalbės prieš sapnelį tavoji širdis

Besparnis būtų gyvenimas

Tuščias, niūrus, vienareikšmis,

Jeigu jo nenušviestų vaiko šypsnys

Jei šviesus vaiko juokas

Nepaglostytų mūsų širdies

Meilė jos nepažadintų

Nepaskatintų globai, gerumui, kūrybai.

Ak, nušluostyki ašarą vaikui!

Ak, nubrauki liūdesį,

Skausmą ir neviltį nuo jo veido!

Juk turim rankas

Tebūna tai ištiestos, duodančios rankos.

Juk turim gyvenimą

Tebūna jis pratestas kituose

Tos miegancios grazios akytes,

Tos rausvos putlios lupytes,

Mazyciai mazyciai delniukai, pirstukai,

Ir beprotiskai saldus skruostukai,

Tai Mano Mazycio Dukriuko

jo,teisybė

Užmerkia tau akis miegelio bučiniai,

Nespėji atsibust, kai apsupa šypsniai.

Brangus vaikeli, akeles užmerk,

Lopšinę padainuosiu, tik neverk.

Tau šiandien gieda angelai,

Ir džiugaudami laimės meldžia.

Tau šypsosi visi žiedai

Ir švelnų aromatą skleidžia.

Tau groja vėjas už langų,

O debesys padangėj šoka.

Tau šiandien dėmesys visų,

Nes atvedei Mažyte mano,

į žemę žmogų

Tai, ką girdėjome, kai buvome vaikai:

stovėk ramiai, eik greičiau, kur bėgi, paskubėk, neliesk, būk atsargus, viską suvalgyk, išsivalyk dan¬tis, neišsitepk, jau išsitepei, patylėk, kalbėk, atsi¬prašyk, pasisveikink, ateik čia, nesimaišyk man po kojomis, eik žaisti, netrukdyk, nebėgiok, nesu¬prakaituok, žiūrėk nepargriūk, sakiau pargriūsi, dabar tai tau bus, kodėl manęs neklausai, šito tu nesugebėsi, esi per mažas, duok aš padarysiu, tu jau didelis, eik miegoti, kelkis, pavėluosi, aš užsiėmęs, eik žaisti vienas, apsirenk, nestovėk saulėje, eik į saulę, nekalbėk pilna burna.

Tai, ką norėjome išgirsti, kai buvome vaikai:

myliu tave, tu toks gražus, kaip gerai, kad tave turiu, pasikalbėkime truputį, pabūkime kartu, kaip jautiesi, ar tau liūdna, gal bijai, kodėl gi šito nenori, tu toks mielas, tu toks švelnus, papasakok man, ką tu išgyvenai, ar tu laimingas, man patinka kai juokiesi, verk, jei nori, tau kažkas nepasisekė, kas tave nu¬skriaudė, kas tave taip supykdė, papasakok man viską, jei nori, pasitikiu tavimi, tu man patinki, ar aš tau patinku, kada tau nepatinku, klausau tavęs, žinau, kad mane myli, ką apie tai manai, man patin¬ka būti su tavimi, noriu su tavimi pakalbėti, noriu išklausyti tave, pasakyk, kada jautiesi nelaimingas, man patinki toks, koks esi, mums gera būti kartu, pasakyk, jei suklydau.

Šalia tavęs yra daug suaugusių žmonių, vis dar laukiančių žodžių, kuriuos norėjo išgirsti vaikystėje, bet neišgirdo

Neskubėk, neskubėki užaugti,

Taip trumpai leista būti šioj žemėj vaiku.

Šokinėk po balas,dūki,siauski,

Pink gėlių vainikus,riški plaukus lėlių.

Į vaikystę jau niekad negrįši,

Todėl bėk ir statyki svajonių pilis,

O sutemus visad išklausyki,

Ką kalbės prieš sapnelį tavoji širdis

IŠ KO PADARYTI VAIKUČIAI

Iš ko padaryti mažyčiai vaikučiai?

Kodėl tokie gražūs, rausvi ir minkštučiai?

Čia dėta meduolių iš pienių medaus,

Berta mėlynių iš miško tankaus.

Dar būna pridėta aušrinės spalvos,

Rasos įmaišyta ir ryto gaivos.

Melsvųjų akelių mamytė norėjo-

Prie mielo veidelio rugiagėles dėjo.

Kai pasvajojo žalių ar pilkų,

Ežero buvo prašyta spalvų.

Dukrelės tebūna auksiniai plaukai-

Saulėj bangavo kviečiai ir linai.

Reikia sūneliui plaukelių juodų-

Varnelė atskrido, pamojo sparnu.

Taip po truputį ir turim vaikutį.

Glėbin jį imam, brangiausiu vadinam.

gali but kad ir kartojuosi

Tegu juoksis ir dainuos

Šiam pasaulyje vaikai.

Tegu meile ir viltim

Švies laimingi jų veidai.

Tegu vaikiškoj širdy

Laimės niekas neužgoš.

Tegu angelo sparnai

Juos apsaugos ir globos

Pernai snaigės šoko šokį

Ten už lango taip ramiai...

Bet širdelė plakė tankiai,

Jautė ji - jau Tu arti...

Taip arti nebūsim niekad,

-tuo metu galvojau aš,

Dar pabūk, dar neskubėki!

-Laikas...krebžtelėjai man...

Pernai...viskas buvo pernai..

Buvo dar tik prieš metus!

O šiandieną...pažiūrėk tik!

Švenčiame jau metukus