Pereiti prie turinio
egluze

Eilės vaikams ir jų tėveliams

Rekomenduojami pranešimai

Cia daugiau negu nuostabus zodziai :kulinar:


Dovanėlė

flow9.gif

 

15_75b_441C74D0_LRLuLgLiLlLe_0.gif

 

 

22_49b_49496850_LRLiLmLgLaLiLlLeLi_0.gif

 

regina.gif

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
Kol dar nebuvau m :rolleyes: a :hm: m :cray: a :wub1: ,

Niekada neverkiau, matydama ašaras.

Niekada nesikraustydavau iš proto iš laimės

Vien dėl paprasčiausios šypsenos.

Niekada mano širdis nesubyrėdavo i tūkstančius dalelių,

Kad kažkam negalejau palengvinti skausmo.

Niekada nemaniau, kad kažkas toks mažas

Gali pakeisti mano gyvenimą taip stipriai.

Aš nežinojau, kad galėsiu kažką taip stipriai mylėti.

Ir nežinojau, kad man patiks būti mama. :P

 

Sis eilerastukas buvo pirmas kai perskaiciau tapus mama. Ir taip suspaude sirdute :kulinar:


Dovanėlė

flow9.gif

 

15_75b_441C74D0_LRLuLgLiLlLe_0.gif

 

 

22_49b_49496850_LRLiLmLgLaLiLlLeLi_0.gif

 

regina.gif

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

nu kaip grazu...nuostabu ,neapsakoma.Net asareles nuriedejo kaip ir viename eilerastyje :Kol dar nebuvau mama.........


erika1.gif

 

Dovanėlėflow14.giflabas.gifflow14.gifforumo%20simpatija.gifpinigai.gif

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Kūdikystė mažučiais delniukais

Brėžia savo gyvenimo taką,

Šlepsi mažas dailus kamuoliukas

Ir vis šneka, ir šneka, ir šneka…

 

Lango stiklas pirštukų padeliais

Lyg pėdutėmis nutapinėtas.

Čia kiekvienas močiutės daiktelis

Žingeidžiu žvilgsneliu palydėtas.

 

Knieti imti, paliesti, pažinti,

Palaižyti, pagriebus į saują,

Greitai jau nemokės apsiginti

Net žema senučiukė indauja.

 

Į neramų sapnelį atklysta

Tik barškučiai, lėlytės lyg kruopos.

Ant putnučių skruostukų pražysta

Šypsenėlės - beraustančios uogos.

 

Koks trapus kūdikystės ėjimas,

Į laimingo gyvenimo tąsą,

Koks mąslus sueities išlikimas

Laiko laiptais gyvenimą neša

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

kaip grazu :hm:

Redagavo Nicole

ok16.gif

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Išdykauja, žaidžia, liūdi, siaučia,

Nesvarstydami kodėl ir kam,

Jeigu šis pasaulis kam priklauso,

Tai pirmiausia, žinoma, vaikams.

 

Mes gi esam tie, kurie jų laukia,

Laukdavo ir lauks visais laikais.

Tik su jais mes jaučiamės suaugę,

O vieni mes irgi kaip vaikai

 

Kaip žaidžia vaikai? Kaip suaugę...

Tiktai paprastai ir gražiai.

Kadaise, kai nieks mūsų nematė,

Mes žaidėm abu panašiai.

 

Kaip liūdi vaikai? Kaip suaugę...

Tiktai visada atvirai.

Jie ir nežinodami tiki,

Kad baigiasi viska gerai.

 

Kaip myli vaikai? Kaip suaugę...

Kaip mudu, kaip mudu kadais.

Todėl juos ir glaudžia ir šaukia

Gražiausiais pasauly vardais.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

kulebam, labai grazu :rolleyes:

 

 

 

Dvi mano rankos – judviem priglausti.

Dvi mano ausys – jūsų klausyti.

Dvi mano lūpos – barti ir bausti.

Dvi mano kojos – paskui lakstyti.

 

Dvi mano godos, kurias godoju.

Dvi mano ugnys – šviesti ir šildyt.

Ir - kaip stebuklas: brangiausios pasauly

Dvi mano mažos, mylinčios širdys…

 

/Just. Marcinkevičius/

:mellow:


DovanėlėVIP.gifmylimas%20autorius.gifzvaigzde.gifflow14.gif

Skaitome forumo taisyklės

Galima pamilti žmogaus sielą nepažinus jo kūno - Ir paskui išeiti iš proto, palietus mylimos sielos kūną

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

mergaites kokios grazios eiles.


ok16.gif

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Kai galvojai, kad nematau,

mačiau tave tvirtinant mano pirmą piešinį ant sienos, ir tada panorau nupiešti dar vieną.

Kai manei, kad nežiūriu,

mačiau tave maitinant benamę katę ir supratau, jog negalima skriausti gyvūnų.

Kai manei, kad nepastebiu,

mačiau tave kepant mano mėgstamą pyragą ir supratau, kad maži dalykai gali būti džiaugsmo šaltiniu.

Kai manei, kad nepastebiu,

mačiau tave besimeldžiančią ir tikėjau, jog Dievas yra ir galiu su Juo kalbėtis.

Kai manei, kad miegu,

jaučiau tave bučiuojant mane nakčiai ir supratau, esąs mylimas.

Kai tu slėpei nuo manęs savo ašarotas akis,

aš mačiau ir supratau, kad gyvenime yra skaudžių dalykų ir, kad verkti yra gerai.

Kai galvojai, kad nepastebiu,

mačiau tavo rūpestį ir globą ir norėjau padaryti ką tik galiu.

Kai manei, kad nepastebiu,

aš pastebėjau...ir norėjau pasakyti ačiū už visus tuos dalykus, kuriuos tu darei galvodama, kad aš nepastebiu

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Mano šnekutė šneka ir šneka,

Randa atranda garsą po garso.

Kada gi ištars: "Mama brangioji,

Dėkui už saulę, dėkui už orą".

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

mažytė tu šioj žemėje ,

nepaprasta tokia-

tyliai dairais nustebus-

kur dingo vėl mama?

džiugiai ir vėl sukrykšti ,

kai paimu tave,

laimingos akys šypsos ,

kai ,,myliu,, tau sakau.

prigludus prie krūtinės miegi rami rami ,

paskatinu šypsniu-ropoti pradedi.

atrodo ,augi meile ,

stiebies aukštyn nuo

mūsų šilumos,

auki tik ,dukrele ,auki ir

laiminga būk-mūsų meilė

kelias tau tiesus

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Susikurkite paskyrą arba prisijunkite, jei norite komentuoti

Komentuoti gali tik registruoti nariai

Susikurkite paskyrą

Prisijunkite prie mūsų bendruomenės.

Užsiregistruoti

Prisijungti

Turite paskyrą? Prisijunkite.

Prisijunkite dabar

×
×
  • Sukurti naują...

Svarbi informacija

Informuojame, kad šiame puslapyje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su Privatumo politika.