Pereiti prie turinio
GEISTĖ

Paslaptingas lietuvių tautosakos pasaulis

Rekomenduojami pranešimai

Buvo laikas, kai man?s visi?kai nedomino tautosaka. A?- miesto vaikas, u?augus be kaimo moeiueio, niekas man vaikysteje nedainavo, o moeiute tik viena pasaka apie katinela ir gaidela temokejo... Bet karta likimas suvede su be galo adomiu ?mogum- Albinu Kurtinaieiu, ir a tautosaka pradejau ?iureti visai kitomis akimis...

Pasirodo, tie muso propropropro... seneliai nebuvo tokie kvaili, kaip mums galeto atrodyti. Jie neturejo nei televizorio, nei kompiuterio, nei ra?to, bet pasakose, patarlese, dainose tokius lobius paliko, kad mes patys atrodom kvaileliai, nes nemokam to lobio sau atverti...

Pasirodo, kad pasakos skirtos ne ma?iems vaikams sekti, jose u?koduoti tam tikri tautai svarbus dalykai, tik mes dabar tuos kodus nelabai galim atsekti.

Minetas Albinas Kurtinaitis, kuris dabar yra tikrai garbaus am?iaus, visa gyvenima u?siima tyrinejimais.Yra ileid?s 5 knygeles. Visasjas perskaieiau. Ne su viskuo, kas jose ra?oma, sutinku, bet aptikau tikrai adomio dalyko. Citata i? knygos "Lietuvio tautosakos prad?iamokslis";

 

" Lietuvio ?ventra?tis yra pasako, daino ir patarlio rinkinys, geriausiai i?lik?s, jei lygintume su kito Europos tauto ?ventra?eiais, nes jis pagal senojo tikejimo astatyma buvo saugojamas ypatingo saugotojo- vaidilo iki XVl a. vidurio. Muso ?ventra?ta sudaro:

"Senis Kaulius" (seniausia balto istorija iki pirmojo karaliaus);

"Egle ?aleio karaliene" (senojo tikejimo teologijos ?inynas);

"Milda" (svarbiausio tautos dvasinio vertybio nusakymas);

"Varinis vilkas" (Dievo sunaus gyvenimas ?emeje ir jo ry?ys su balto tauta);

"Dvigalvis ir dviuodegis ?irgas" (Dievo sunaus pasirodymas du kartus ir aukuro u?gesinimas);

"Ruduolelis" (?mogaus dvasine mirtis ir prisikelimas, antropokratines santvarkos sunykimas);

"Elenyte ir jos devyni broliai' (balto santykis su kitomis pasaulio tautomis).

Pasaka- pasakojimas apie praeita, dabarta ar ateita; apie genties, tautos, valstybes ar imperijos dvasios veikla; apie apeiginius, paprotinius ar teisinius astatymus; apie astronomija, fizika, gamta ir kitus mokslus. Taigi viso ?io dalyko pagrindai ir santraukos buvo avardinti pasakomis. Jos buvo perteikiamos paprasta, patrauklia ir labiausiai asimintina forma. "

 

Ka apie tai galvojat? :doh


dogrun.gif

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Jeigu dar neteko, tau butu(manau) idomu pabendrauti su profesore Bronislava Kerbelyte-ji Lietuvoj apie pasakas zino daugiausiai.


s010.gif

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Mielai su ja susipa?ineiau, jei kas supa?indinto.Ka?kada esu skaieius jos knyga apie pasakas.

Mitologija man deste Norbertas Velius. Nuostabi asmenybe buvo. Be galo adomios paskaitos.


dogrun.gif

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Man adomu yra tai, kad da?niausiai pasakose geris nugali bloga, sukurdamas dar viena, da?nai netgi didesna, bloga. Tad eia galetume i?kelti netgi klausima: ar pasakos ne?aloja vaiko samones? Gi dabar tiek kalbama apie televizijos, interneto, radijo neigiama poveika vaiko protams, bet gi net i? senoves atejusiose pasakose yra tiek daug ?iaurumo ir prievartos.


Ir vėl gelmėm gyvenimas tekėte

man teka lyg plati srovė į žiotis.

Daiktai kaip gentys ima šnekučiuotis,

vaizdai atskleidžia esmę įžiūrėtą.

Nežinomų pasauliuos aš būvu:

mintis tarytum paukščių pulkas

iš ažuolo danguj vėjuotam sukas,

ir jausmas, dienai kūdroje nutrūkus,

nugrimzta, lyg nusineštas žuvų.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Tai gal jos ir ne vaikam skirtos?


dogrun.gif

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Visose liaudies pasakose yra koks nors kodas-kazkokiu budu vaikai ji puikiai pagauna ir supranta pasakos morala. Jie intuityviai fiksuoja esme, nepastebedami smulkmenu, kurios suaugusiems kartais atrodo nepriimtinos. Ir tas ziaurumas paprastai naudojamas pabrezti geriui, pasiaukojimui vardan gerio. O del didesnio blogio sukurimo-prasom nors viena pavyzdi, nes as tokiu tikrai nezinau. Jei pasaka jums atrodo kvaila, baisi ar dar kokia, tai gal tiesiog jau isaugot is to amziaus?

Tik neimkit skaityti siuolaikiniu leideju "adaptuotu" pasaku, nes va ten tai jau pievos. Nuo musu leideju "sedevru" ir klasikai turbut grabuose vartosi...


s010.gif

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

I? pasako neamanoma i?augti, tik dauguma suaugusiojo jas pamir?ta. A? megstu paskaitynet pasakaieio knygas, turedama laisvo laiko. Ir pati esu linkusi daugiau ra?yti apie pasako (arba bent jau pana?o) pasaula, nei apie realyb?.

 

Pavyzdys apie sukuriama dar didesna bloga: pasaka apie Sigut? (jo yra daug varianto, bet dabar prisimenu viena ypae ry?kiai). Pamote norejo Sigutes atsikratyti, bet jai vis sutrukdydavo karvute, kuri perspedavo Sigut? apie kokia klasta. Pamote i?rove lie?uva karvutei. Sigute akrito a jai i?kasta duob? ir, pavirtusi antele, i?skrido. Perspejo savo brola, gra?tanta i? karo, kad jos nebera. Brolis gra??s namo atker?yja raganai-pamotei - i?tepa arkla derva ir liepa raganai paglostyti. Ji paglosto ranka, ?i prilimpa, kita - ir ta prilimpa, galiausiai kojom ir pilvu prilimpa. Arklys i?bega ir i?barsto raganos smegenis po visa pasaula. Sakoma, kad ant krumo anksto ryta ?ibantys voratinkliai ir yra raganos smegenys :whistling: .

 

Galbut netiksliai papasakojau, bet ka?kas pana?aus. Daugumoj pasakoj galima surasti ?iaurio detalio.

 

Tai gal jos ir ne vaikam skirtos?

Galbut, bet vis tik dauguma pasako skaito butent vaikai, o ir seniau jos budavo sekamos juk ne suaugusiems ?monems, o vaikams.


Ir vėl gelmėm gyvenimas tekėte

man teka lyg plati srovė į žiotis.

Daiktai kaip gentys ima šnekučiuotis,

vaizdai atskleidžia esmę įžiūrėtą.

Nežinomų pasauliuos aš būvu:

mintis tarytum paukščių pulkas

iš ažuolo danguj vėjuotam sukas,

ir jausmas, dienai kūdroje nutrūkus,

nugrimzta, lyg nusineštas žuvų.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

I?trauka i? Albino Kurtinaieio knygos "Lietuvio tautosakos prad?iamokslis" apie pasaka "Sigute":

 

"Laume ragana nusuka kalaitei viena kojel?, paskui kita, po kiekvieno nusukimo kalaites galios ma?eja, kol galiausiai jai nusuka galva ir kalaite nebekalba. Dabar kalbintojas- stabmeldis, kalaite- stabas, o kalbinimas- stabmeldyste. I? prad?io kalaite buvo ne stabas, kalbintojas- ne stabmeldis ir kalbinimas- ne stabmeldyste, bet karto kaitoje tarp kalbetojo ir atsakovo i?nyko (pasimete, nutruko) ry?ys- atsirado dvasiniai skirtumai, ir taip nestabmeldis tapo stabmeld?iu, ne stabas- stabu ir Dievo nurodyta apeigo formule- stabmeldyste. "

 

"Lietuvio pasakose "Milda", "Sigute", "Devyni broliai ir jo sesuo Elenyte", "Nyk?tukas, A?uolarovis ir Kalnavertis", "Ruduolelis" ir kt. paliesta stabmeldyste. Tautosakoje stabmeldis, stabas ir stabmeldyste sujungti a vieninga sistema, kuri negali egzistuoti, jeigu i? trijo bent vieno nera.(...) Kiekviena dalis yra Dievo dvasios dalis, kuri turi tris pagrindinius Dievo dvasios po?ymius: regejima, girdejima ir kalbejima.Todel kiekvienas dvasios vienetas, kuris kreipiasi a kita, yra ne stabmeldis, tas kitas- ne stabas, o kreipimasis- ne stabmeldyste. (...)

 

A.Kurtinaites teigia, kad kiekvienas ?odis tautosakoje turi savo- paslepta- reik?m?.Pvz., Egle (Pasaka Egle ?aleio karaliene")- kunigas; arba sakina "?altys laka piena." reiketo i??ifruoti taip: ?altys- i?mintis, laka- renka, gauna, ie?ko, pienas- tobulumas, tyrumas, dvasinis penas.

 

Jeigu kam buto adomu, galeeiau para?yti daugiau. Man itinpatiko pasakos "Egle ?aleio karaliene" i??ifravimas.

 

Taigi ka?in, ar pasakos skirtos vaikams... Juk kai nebuvo ra?to, tokiu budu buvo galima perduoti informacija...


dogrun.gif

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Man daug labiau patinka Kerbelytes sifravimas-viskas pagrista bendrazmogiskom vertybem-visiem suprantamom ir is amziu amzinuju puoselejamom. O jei jau norisi sieti su tikyba, galima tai daryti paprasciau-Kurtinaicio aiskinimai man retkarciais panasus daros i kliedesius apie nezemisko proto ir intelekto musu protevius-taip sudetingai jie ten viska sudeliojo, amziams einant keite pagal esama situacija ir pan.

O ta madingoji pasaka apie Sigute-kas yra bloga:ar kad smegenys ziba, ar kad blogietis buvo nubaustas? Cia vienas ryskiausiu pasiaukojimo vardan draugu, atpildo uz blogi pavyzdys.


s010.gif

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Šitą pasaką (sigutė) man dažnai sekdavo vaikystėje. Dabar pamačius blizgantį sniegą pajuokauju, kad raganos taukai (kažkodel ne smegenys) blizga ir tai mano pasamonėje pasako, kad už bloga būsiu skaudžiai nubausta ir manyje tai jokio žiaurumo neišugdė, kaip tik esu gera :hm: mergaitė.

o tas Kurtinaitis tai turbūt trenktas (nepyk Geiste)


Dovanėlės

flow9.gifVIP.gifflow14.gifpagalba.gifpagalba%20moder.gif

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Ne tik keistuolis Kurtinaitis tyrineja kalba kaip ?enklo sistema. O jei nebuto keistuolio, turbut ir mokslo nebuto... Vieni kelia vienokias hipotezes, kiti- kitokias.

 

Visi ?inom, kad muso kalboje yra ?od?io, skaitomo i? abiejo galo. Klasikinis alus- sula. Pabandykim apversti du ?od?ius- veidas ir snukis.

 

Veid-as Diev-as (versti ?akna be galunes)

 

Snuk-is kuns (kunas)

 

Tai ne Kurtinaitis sugalvojo, o kiti mokslininkai rado.

 

Alus- gerimas kunui; sula- gerimas sielai. Taigi antonimai.


dogrun.gif

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Labai idomu rashikyte daugiau, skaitau ir atsitraukti negaliu. Ash rimtai. Labai idomiai, daug ko net neisivaizdavau. :mirksiukas:

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Susikurkite paskyrą arba prisijunkite, jei norite komentuoti

Komentuoti gali tik registruoti nariai

Susikurkite paskyrą

Prisijunkite prie mūsų bendruomenės.

Užsiregistruoti

Prisijungti

Turite paskyrą? Prisijunkite.

Prisijunkite dabar

×
×
  • Sukurti naują...

Svarbi informacija

Informuojame, kad šiame puslapyje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su Privatumo politika.