Ar pakankamai meilės ir švelnumo skiriame vaikams?

Vat manes niekas ypatingai neciuciavo, nemielavo visada man kazkazkaip truko tuos silumos. Kai buvau maza net pavydejau savo draugem kad mamos, teciai taip meiliai bendrauja su savo dukrom, o man vis negalima... taip negrazu.... tu privalai... as pasakiau ir viskas... i ne duok dieve pasakyi nors viena zodi pries :) Apie teti isvi patylesiu :) uzpakaliukas mano buvo melinas...

Gal but del to stengiosi kiek galiu buti meilesne savo mergytem... nes man to labai truko :D

Bet kad liptu ant galvos... tai patikek ... nedaleisiu :D

Negaliu pasakyt kad nemyliu savo teveliu, mylu ir labai, labai... dabar turiu savo seima ir labai esu laiminga :D

Nors nekarta jau esu pasakius teveliams, kad kazkada as jauciausi labai nuskriausta ir nelaiminga...

Manęs mama nei supavo nei nešiojo, kiek atsimenu liepdavo eit pačiai, kramtyt pačiai(nes ilgai vis prašydavau pakramtyti, man būdavo skaniausias maistas mamos sukramtytas, įsivaizduokit kiek ilgai aš to prašydavau, jeigu prisimenu kaip vakar) rengtis pačiai ir .t.t ir t.t. ir t.t. BET man mama visada buvo geriausia draugė, viską viską jai pasakodavau, net pačiai ir dabar keista, kaip visokius dalykus paauglystei mamai pasakodavau, draugės už galvų susiėmę buvo, kad neduok dieve mano mama jų mamom papasakos.

Nu žodžiu, nemanau kad nuo to priklauso santykiai su mama ateityje, kiek ji "meilės"(supavimo, nešiojimo ir t.t.) skyrė vaikystėje.

O ir nėra pas mane tokios numonės kad mano mama mane augino taip, tai aš jau savo vaikam to tikrai nedarysiu. Aš kaip tik vis pagalvoju dieve duok man tiek stiprybės, kantrybės ir meilės išauginti vaikus taip kaip mano mama augino...

o as labai norejau greiciau gyventi pati sau, atskirau nuo tevu... cia buvo mano svajone :)

Ir kaip pradejau dirbti iskarto isnomavau buta, tada teveliai labai nervavosi kaip cia taip... gyvenam viename miestelyje ir dukra atskirai.... Bet labai dziaugiuosi kad taip padariau :)

Turbūt kiek žmonių tiek nuomonių ir čia dar priklauso nuo paties vaiko kiek jam to mylavimo reikia. Mane labiau mylavo, nešiojo, su manim žaidė ir t.t. tėtis ir dabar mano santykiai su juo geresni, o mama... na teoriškai žinau, kad ji mane myli, bet praktiškai niekad to nejutau ir nejaučiu :)

O aš tai atvirkščiai, niekad nenorėjau nuo mamos sparno atitrūkti, ir kaip bebūtų gailą teko tikrai per daug anskti nuo jos atsiplėšti :)

Aš tai dabar suaugus galvoju man viskas buvo duotą, aš buvau suprasta ir t.t. ir t.t. vien dėl to kad mama su tėvu išsiskyrė ir viską, visus jausmus, skausmus, meiles investavo į mane. Buvau apsupta dėmesiu visada ir visur. Iš tikrųjų net įdomu kaip būtų jeigu būtų tėvai gyvene kartu.

Na bet esmė tokia, kad aš vaikystę, paauglystę prisimenu kaip geriausius laikus savo gyvenimę :)

Dar noriu pasisakyt apie maistą vaikų. Jeigu jau čia taip :) .

Ar gi būdavo anksčiau vaikų kurie nevalgydavo???? Nu neatsimenu nei vieno kad ir kiek galvoju. Nes nebuvo su tais vaikais išsidirbinėjama, "nenori to, tai gal tą valgysi, ir to nenori tai gal tą geriau ir t.t." kas būdavo namie tą ir valgai, nenori nevalgai, sėdėk alkanas ir lauk kol bus ko nori.

Kaip ir mano dukterėčia, augo baisiai lepinama močiutės(bėja mano mamos) nenori mažute to nevalgyk, lekiu tuoj ką nors padarysiu. Tai ir prasidėjo, nevalgymai barčių, nes juose svogūnai, nemėgimai balandėlių nes negražiai atrodo ir nu vėl pasikartosiu bet t.t.

Taip kad manau pačios mamos "prisdaro" sau nevalgius vaikus.

mano santykiai pasikeite po to kaip as jau pati sukuriau savo seima... dabar bendraujam daug geriau :)

bet kartu gyventi manau negaleciau :)

Labas :)

Nu žodžiu, nemanau kad nuo to priklauso santykiai su mama ateityje, kiek ji "meilės"(supavimo, nešiojimo ir t.t.) skyrė vaikystėje.

Pritariu tavo mintims teisybę pasakius , nelabai ir prisimenu ar mane supo ar ne . Aplamai sūpavimas man neparodo jokios meilės , juk vaikui myluoti yra kiti būdai ir tam visada atrandam laiko . Kai sirgdavo nešiojom kiauras naktis ant rankų ,o kiek nemigo naktų...nesuskaičiuojamai .Tokia jau ta motinos dalia . Kūdikiui nepasakysi ,kad aš jau pavargau , kad man skausmas raižo pilvą ir aš sukandusi dantis iš paskutinių jėgų tegaliu tave pakelti ...kuri motina rami būna kai jos vaikas verkia , juk ir nešiojam ir sūpuojam .

Bet kai sūpavimas jau perdėtas - reikia ar ne purto vaiką tai atleiskit , jau nenormalu . Kiekvienas vaikas labai jau skirtingai priima tai , sakykim mano pirmagimis iki 6 mėn. prašėsi sūpavimo nes kitaip neužmigdavo vėliau savaime praėjo tas poreikis , antras visisiškai prieš bent kokį lovos sujudinimą , tiesiog pavalgęs norėdavo ramiai gulėti ir išsyk užmigdavo net ir pati stebėjausi koks ramus ir geras kūdikėlis , o trečias išvis keistas - nei sūpavimas nei šiaip paguldytas neužmigdavo - jam reikėjo pagulėti ant mano krūtinės , užmigdavo tik ant rankų prisiglaudęs , o viena ranka laikydavo už krūtinės . Sakyčiau šie bruožai dabar labai atsiskleidė kai jie suaugo , trečiam tas poreikis ir išliko - visada pastebi moters gražias kūno linijas ,o ypač krūtis tas kuris buvo prieš supimą taip ir liko labai savarankiškas .

Kiekvienam visko nepritaikysi , net ir auklėjant nes kiekvienas yra kitoks .

Kai vaikai suaugę ,sako kad mano mama pati geriausia ir tai jauti bei matai iš jų poelgio , reiškia viską darei gerai juos augindama - meilę atidavei jiems ir ji grįžta su kaupu

Laba, geriu pepsį ir skaitinėju forumą... vis gi dvi dienos nebūta :)

 

Apie vaikus kalbėjot :) Aš kaip vaikų auginimo ekspertė negaliu nepasisakyt, kaip jūs be specialisto nuomonės :D :D :D Argi gali būt motiniškos meilės perdaug? Geistei aš mažai kur pritariu, bet šitoj vietoj manau, kad viskas pas ją gerai, užaugs jos dukra ir nebereiks jai jos supt ir migdyt šitaip, bet ji prisimins tą šilumą... manau labiau nei tie vaikai, kurių mamoms buvo per sunku juos supti, nešioti ir t.t.Merginos, o jus mamos mylavo, nešiojo ar nesivargino? Ir kokie dabar jūsų santykiai su jomis?

zinau Eitvyde,kad cia i man adresa labiausiai buvo issakyta nuomuone

mane mano teveliai liuliavo,ciuciavo, ilgai mane irgi supo ir mano sese su broliu ilgai mama supo,bet as maciau ant kiek mamai sunku buvo,o atpratinti musu niekaip nejo. santykiai labai geri, fantastiski... as mazai girdedavai tokius zodzius kaip kad girdejo kicule is savo teveliu....

bet savo vaiko kaip butu negrazu-as nesiruosiu ilgai supti, ir labai dziaugiuosi atpratinusi.... ir labai abejoju Eitvyde,kad kai pas tave atsiras vaikai,kad tu su mielu noru juos supsi iki penkeriu,seseriu metuku.....

ir labai abejoju Eitvyde,kad kai pas tave atsiras vaikai,kad tu su mielu noru juos supsi iki penkeriu,seseriu metuku.....

Šiandien negalėčiau sakyt, kad tikrai supuosiu ar nesupuosiu, gal vaikų išvis neturėsiu, niekad žmogus nežinai kaip tas gyvenimas susiklostys... mes abi labai skirtingos esam, tad abejoji visai nepagrįstai...

O jei žiūrėt į norus, nepagrįstus apmąstymus, tai norėčiau, kad sūpuočiau (tikiu, kad tai labai sunku) ...kol vaikas to norės :D

O taikiau ne tau konkrečiai, rašiau apskritai, nes daug šiuolaikinių užsiėmusių mamyčių taip elgiasi :)

Kadangi pati per daug to meilumo neturejau, gal but del to ir norisi kitaip bendrauti su savo mergytem :)