Pereiti prie turinio
Nicole

Kodėl žmogus pamiršta svarbiausius dalykus gyvenime...?

Rekomenduojami pranešimai

Kodėl žmogus pamiršta svarbiausius dalykus gyvenime...? Kodėl kartais juos turi priminti kito mirtis ar nelaimė, nes patys juos pamiršome per rutiną ir kitus rūpesčius? Kas tie svarbiausi dalykai gyvenime...meilė, sveikata, laimė, o gal turtai, materialūs patogumai??...

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Paskutinemis dienomis gyvenau su knyga...norejosi kazko, kas ivardintu zodziais tuos svarbiausius dalykus gyvenime...pries sventes buvau tiesiog apakus nuo savo noru, kad pamirsau, o tiksliau, buvau abejinga zmogui, kuris man reiskia viska gyvenime..kodel...kodel kartais ateina abejingumas viskam..kodel kartais taip norisi buti savanaude ir pamirsti priezasti..priezasti, kodel esu butent cia, butent su siuo zmogumi...mociute mire Nauju metu diena...sokas, kuris vis dar giliai sirdyje...pabudau is savo abejingumo...bjauriuosi savimi, kad buvau tokia savanaude..juk gyvenimas gali buti toks trumpas, kad negali sau leisti pamirsti svarbiausio net sekundei...po to gali skaudziai gailetis visa gyvenima...ka reiskia gyvenime pinigai ir kiti materialus patogumai, jei niekada nejutai meiles ir nebuvai mylimas...manau, kad nieko..tai tiesiog egzistavimas be jokio tikslo...kodel kito nelaime kartais sukrecia iki gilumu ir privercia is naujo ivertinti tai, ka turi gyvenime, tai, kad esi sveikas, kad gali be skausmo kvepuoti grynu oru, kad turi mylima zmogu ir esi mylimas...kalbejau su viena is vos pora likusiu draugiu...kiek stiprybes ir drasos maciau jos akyse...kaip as ja didziuojuosi, kad vis dar turi tiek meiles ir silumos kitiems, kai jai paciai jos taip truksta...nusprendeme, kad kai kurie zmones atsipeikeja nelaimei nutikus, o kai kurie pasidaro dar didesni savanaudziai, kuriems rupi tik jie patys ir kurie pasiruose lipti per kitu galvas, kad pasiektu kazka, kas jiems galbut suteiks dziaugsmo tik trumpa laika..bet jiems tai nesvarbu, jie juk savanaudziai...kaip vis delto gaila...galbut tai del to, jog esame paprasti mirtingieji...vieni anksciau supranta gyvenimo prasme, kiti veliau...tik norisi, kad niekam nebutu per velu...

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
Kodėl žmogus pamiršta svarbiausius dalykus gyvenime...?

Jei jau tikrai pamiršta, tai reiškia, kad tai nebuvo svarbiausias dalykas gyvenime... ir netaps juo nelaimei atsitikus... o šiaip tai mes visi visų pirma gyvenam savo gyvenimus, jei iki paskutinės minutės dalinsim jį kitiems, tai pabaigoj "atsimerksim" ir pamatysim, kad gyvenom kažkam kitom, o gyvenimas tikrai trumpas...

 

Aš savo močiutę retai aplankau, kartais net kai paklausia kažkas kaip ji laikosi, tai sutrinku, nes gyvenant jai apie 10 min kelio nuo manęs buvau pas ją tik per Kalėdas, bet tai visai nereiškia, kad aš jos nemyliu, skiriu per mažai dėmesio ir pan. Ji gyvena savo gyvenimą, aš savo ir tikiuosi, kad ji žino, kad ją myliu (kad ji mane myli esu garantuota) ir manau, kad to pakanka...

Aš nežinau tavo situacijos, tad nesuprantu kurioj vietoj buvo tas tavo abejingumas...bet ar nemanai, kad dabar kai visi jausmai tau skaudžiai išlipo į paviršių tu tiesiog sutirštini spalvas? Man kažkaip nesitiki, kad tu moki būti abejinga artimam žmogui :rolleyes:


Dovanėlės

flow9.gifVIP.gifflow14.gifpagalba.gifpagalba%20moder.gif

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Nemanau kad pamirstam :rolleyes: Tiesiog kaip jau Eitvyde minejo gyvenam savo gyvenima :rolleyes:


DovanėlėVIP.gifmylimas%20autorius.gifzvaigzde.gifflow14.gif

Skaitome forumo taisyklės

Galima pamilti žmogaus sielą nepažinus jo kūno - Ir paskui išeiti iš proto, palietus mylimos sielos kūną

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Na aš tai pagavau mintį ką ji nori pasakyt, nes man pačiam tokie patys išgyvenimai ir situacija buvo ir aš butent tuo momentu taip žiauriai susimasčiau, kaip aš ir kodėl pasidariau toks egoistiškas per pastaruosius metus... Ir supykau ant saves, kad taip atšiauriai su kai kuriais žmonėm elgiausi... Kaip sakoma su kuo sutapsi toks ir pats tapsi, bei nuo aplinkos daug kas priklauso... Nuo šiol kažkaip stengiuosi išmokti nepainioti savo asmeniu problemų ir nuotaikų, su kitais žmonėmis... kaip sakoma kas pyksta tam ragai dygsta :rolleyes:


Neiki prieky manęs,

Nes galiu nepasekti.

Neiki man iš paskos,

Nes galiu nenuvesti.

Tiesiog eiki greta

Ir būk mano draugas.

 

Albert Camus

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Aciu, Infectedin' :rolleyes: matau, kad vienintelis pagavai mano minti..o fraze ''tiesiog gyvename savo gyvenima'' skamba gana egoistiskai, jei nesigilintumem, koks vis delto tas musu gyvenimas..jei ji gyvename tik savo patogumui, tada tai egoizmas, o jei sugebame gyvendami izvelgti gilesne jo prasme, t.y. atsizvelgti i kitu jausmus ir norus bei moketi balansuoti tarp savu noru patenkinimo ir rupinimosi mums svarbiais zmonemis, tada butent apie toki gyvenima as ir kalbu..nelabai noreciau tiketi, kad nei vienas is jusu nebuvo situacijoje, kai rutina uzgozia viska ir norisi buti savanaudziais, imant viska tik sau..bet isgirdus, kad kazkam kazkas baisaus nutiko, pagalvoji, kaip vis delto gerai, kad tai nutiko ne man, ne mano artimiesiems..tuomet atsikvoseji ir kuri laika galbut skiri daugiau demesio brangiems zmonems, kol rutina ir vel neuzgozia visko..ir taip viskas sukasi ratu be galo..as vistiek noreciau tai vadinti ''pamirsimu'', nes kad ir kaip bebutu, kazkas visgi mums turi visada priminti, kad esame mirtingieji ir musu laikas kazkada ateis..netikiu gyvenimo budu lipant visiems per galvas, kad galetum kazka pasiekti ar suteikti sau dziaugsma..

 

Eitvyde, kalbant apie mano situacija, tiesiog paskutinius pora menesiu gyvenau kompiuteryje tikraja to zodzio prasme, kazkodel savo galvoje buvau isitikinusi, kad remeliu kurimas ir nuotrauku reminimas kitiems zmonems buvo daug svarbiau, nei pvz. televizoriaus ziurejimas kartu su saviskiu..buvau lyg apsesta..sakyciau net, kad sirgau ''fotomanija''..kompas buvo didziausia priklausomybe, be kurios neisivaizdavau savo gyvenimo..nenoriu per daug plestis..tiesiog, giliai sirdyje zinojau, kad tai negerai, bet negalejau saves nugaleti..galbut todel, kad esu toks zmogus, kuris sirdi atiduoda darydamas bet koki darba..dar blogiau buna, kai tai, ka darau, man isties patinka..tiesiog esu ekstremale siuo klausimu..tiesiog kartais sunku buna, nes norisi vos ne persiplesti, kad galetum padeti kitiems ir kartu praleisti laika su seima..

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Dažniausiai buna per vėlu kai kam nors nori kažką ar pasakyti gero ar padaryti :super: kalbu apie pačius brangiausius žmones-tėvus :super: kai jie gyvi sveiki net nepagalvoji kad kam pykti,kam bartis ir nekesti :)

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

nesutinku s eitvydes pasakyta fraze- Jei jau tikrai pamiršta, tai reiškia, kad tai nebuvo svarbiausias dalykas gyvenime... ir netaps juo nelaimei atsitikus. nesutinku, nes pacios patirtis parode kitaip, mano brolio patirtis irgi parode visai ka kita. kai mano ociute sirgo pries daug metu- nesikele is lovos.... ankstu penktadienio ryta s keliausi i paskaitas- mociute miegojo tame kambaryje kur buvo veidrodis, sukos ir t.t. mama man sako neik nezadink seneles, tegul pamiega...., o as su tokia ironija pasakiau- issimiegos dar...... ta pacia diena vakare mociute mire. negalejau grazinti zidziu. mes daznai pikomes su ja,nes as jauna egoiste buvau...tada man tokie dalykai nebuvo svarbus, bet kai netekau mylimo zmogaus (mociutes~) man jie tapo labai svarbus..... viska apgalvojau ir labai gailiuosi del visko.... iki asaru gailiuosi...... daug gyvenime buna sokiruojanciu situaciju, kurios padeda kitaip pazvelgti i gyvenima i praeitas situacijas..... nenoriu pasakoti brolio istorijos, bet pamineisu siek tiek.... kai zuvo jo panele tai mane grazino i tikraji gyvenima, priverte daug apie ka pagalvoti...... ir kitaip elgtis su gyvenimu bei jame esanciais zmonemis (mylimais zmonemis)- tevais, vyru, vaiku, draugais ir visais kas amne supa. bei dziaugtis gyvenimu ir padeti dziaugtis juo kitus....


oksana1.gifDovanėlėflow9.gifflow14.gifVIP.giflabas.gifpagalba.gifflow9.gifforumo%20simpatija.gif

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Tavo pasakojimas mano nuomonės nepaneigė. Tu jos nepamiršai, tiesiog tąkart pasielgei egoistiškai, kaip paika panelė, kokios mes visos būnam paauglystėj. Po netekties tiesiog 'paaugai' ir pamatei kokia buvai, susivokei kas nutiko ir t.t.


Dovanėlės

flow9.gifVIP.gifflow14.gifpagalba.gifpagalba%20moder.gif

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
Tavo pasakojimas mano nuomonės nepaneigė. Tu jos nepamiršai, tiesiog tąkart pasielgei egoistiškai, kaip paika panelė, kokios mes visos būnam paauglystėj. Po netekties tiesiog 'paaugai' ir pamatei kokia buvai, susivokei kas nutiko ir t.t.

tu pati paneigei savo parasyta ir mano cituojama fraze..... vadinasi jeigu tuo metu man tas dalykas buvo nesvarbus, o nelaimei tapus jis tapo man svarbus, nes as susimasciau, susivokiau bei subrendau..... o tavo fraze sako visai ka kita..... nekeisk nuomuones..... :hm:


oksana1.gifDovanėlėflow9.gifflow14.gifVIP.giflabas.gifpagalba.gifflow9.gifforumo%20simpatija.gif

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Neįsiskaitai ką sakau, gal intonacija ne ta, kuria rašau, bet nuomonės nepakeičiau. Mes nesutarsim šitoj vietoj, tad neverta nė diskutuot, tiesiog aš liksiu prie savo požiūrio, o tu prie savo.


Dovanėlės

flow9.gifVIP.gifflow14.gifpagalba.gifpagalba%20moder.gif

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Galbut man reiktu perfrazuoti sios temos pavadinima ''laikinai pamirsta, kol kazkas neprimina'', nes butent tai ir turejau omenyje..Uzgozus rutinai, ar atsiradus kitiems dalykams, kuriems teikiame pirmenybe, nes tuo metu mums atrodo svarbiausi, pamirstame tikrasias gyvenimo vertybes, neivertiname zmoniu, kurie mums linki tik gera, nors kartais nuomones gali ir nesutapti, ir dazniausiai zmones, kuriuos turime salia, laikome savaime aiskiais dalykais gyvenime, bet tik juos praradus, atmerkiame akis ir gailimes, kad ju pakankamai nevertinome llaime:

 

Stai kad ir po avarijos, jaudinomes, kad masina tik metalo lauzui tinkama, kiek mums visa tai kainuos (apdrausta buvo tik nuo treciuju asmenu, vagystes ir t.t., tad draudimas nepadengs mums jokiu islaidu :( ), o visi artimieji mus ramino sakydami, kaip vis delto laimingai viskas baigesi, kad man ir Emmai viskas gerai, o juk galejo musu jau nebebuti sioje zemeleje, galejo baigtis daug blogiau..Juk svarbiausia zmogus, o ne materialus dalykai, kurie niekada nepakeis netekties..

Redagavo Nicole

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Susikurkite paskyrą arba prisijunkite, jei norite komentuoti

Komentuoti gali tik registruoti nariai

Susikurkite paskyrą

Prisijunkite prie mūsų bendruomenės.

Užsiregistruoti

Prisijungti

Turite paskyrą? Prisijunkite.

Prisijunkite dabar

×
×
  • Sukurti naują...

Svarbi informacija

Informuojame, kad šiame puslapyje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su Privatumo politika.