žmonių kaukės

Manau, kad visi žmonės turi kaukes. Žinoma, dažnai mes patys save supriešiname kitiems, štai - koks jis kaukėtas, o aš koks šventuolis. Tačiau, manau, kad tai ne visai teisinga. Galbūt dar dalis tiesos slypi apskritai "kaukės" sąvokos supratime. Manau, yra sąmoningos ir nesąmoningos kaukės. Sąmoningas žmogus gali dėliotis kai jam patogu, kai nori kažko, na tokius dar galima vadinti veidmainiais (kaukiamainiais :D ) nesąmoningos kaukės gali būti tiek pat žalingos kaip sąmoningos, tik jos naudojamos tam tikram mūsų vidiniam apsisaugojimui. Užsidėjau saulės akinius, ir nežybsi į akis.. nežinau, ar kaukė visada apsauginis sluoksnis. Galėčiau teigti, kad yra akimirkų, kai būname be kaukių - su visai artimais žmonėmis, o gal kaip mums atrodo, be kaukių būname didesniąją dalį savo gyvenimo - ką vadiname nuoširdumu, atvirumu, ir .t. tai vat man atrodo, kad nuoširdumą ir atvirumą bei kitus gerus dalykus kartais priešpastatome - nenuoširdumui ir pan. ir tai vadiname tu kaukėtas, o aš - ne. Tačiau kaukė, man atrodo, yra truputį kažkas kita, nors ir turi sąlytį su tuo... Todėl dabar daug galėčiau samprotauti.. bet kadangi nežinau, tai kyla klausiams, ar mes nesame kaukėti prieš patys save? Juk tai, kas mumyse toli toli, kartais nustumiame, negalvojame, bijome tam tikrų minčių, todėl lyg veidrodį, sieną prišpastatome tam kaukę, ir veide suspindi šypsena, o giliai giliai - nerimas...