Kaip moteriai netapt "bobai"

...neskaitau jog kalbos apie vaikus yra nubobėjis, tai yra dabartinio gyvenimo dalis, ir apie tai kalbama,,, IR PRIE SUBOBĖJIMO TAI VISIŠKAI NEPRISIDEDA...Jei leisit sau senti ir bobontis, taip ir bus, jei neleisite,,,liksite patrauliomis jaunatviškomis moterimis... :( Jei nevaikštom į teatrus, kinus, dar nereiškia, jog neturim interesų, ir bobėjam, kiekvienas turim savu pomėgių... B)

tikrai pritariu etaruj subobejimas nera kalbejimas apie vaikus, vyram namus ir t.t. ..... tai jau suaugusios moters kalbos.....

manau,kad subobejimas, tai atsisakymas ankstesniu dziaugsmu-kosmetikos, kulniuku, sijonuku, neprisiziurejimas saves..... tipo-ai gerai ir taip- prilaizysiu plaukus ir bus gerai.....

kartais ir as taip jauciuosi-nesinori nieko :(

B) Oksana visi mes žmonės, pavargstam, bet gi neleidi sau patapti tokia... :(

Oksana visi mes žmonės, pavargstam, bet gi neleidi sau patapti tokia...

oj ne ne jokiu budu

manyciau 'subobejimas' daugiau gali buti vidine dvasine busena- visiskai nepriklausanti nuo to ar tu turi vaiku ar ne...Buna ir taip, kad paprasciausiai nebeturi jegu ar noro pasidaryti makiazo ar kokia subtilios sukuosenos, esi pavargusi ir t.t... ir visai nesvarbu KODEL taip jautiesi... svarbu KIEK ilgai leisi sau tokiai buti. Nes prie visko priprantama...

Tiesa, man kur kas bjauriau yra moterys, kurios uzstringa laike ir desperatiskai bando islikti jaunomis vejavaikemis.

niu nezinau,kai neturejau vaikiuko, tai visada budavai pasitempusi, pasidaziuri, susisukavusi, ant aukstu kulniuku, su trumpu sijonuku....... ir net nebuvo tokios minties,kad ko nors nepadaryti......o dabar kartais ir to laiko pritruksta

Esi jauna simpatiska, darbas, pramogos, draugai...

Kai esi seimos zmogus ir atsiranda vaikelis, prasideda kitoks gyvenimas.

 

Kaip moteriai netaip "bobai"?

Kaip likt tokiai pat linksmai, patraukliai ir jaunatviskai ?

na aš kadngi nesu nei santuokoj, nei turiu juo labiau vaikų, galiu tik teorizuoti, bet kalbėti galiu taip ką mąstau ir kiek turiu pavyzdžių iš netapusių bobom, nors jom jau 50..

Tai visų pirma, turbūt reikia turėti savo tikslus visada, savo laisvalaikį ir savo pomėgius (neblogai ir kartu su vyru ). Gerai čia pastebėta, kad taip nutinka, kai gimsta vaikelis, atseit moterys tampa bobomis.. Tačiau tas "Bobiškumas" neretai būna, kai mergina net netekėjusi ar net vaikų neturi. Tad pats tas "bobiškumas" manau, priklauso ne tiek nuo moters pdėties, iek nuo pačios moters, nuo turimo tėvų pavyzdžio (kiek suvokia tai sąmoningai, kiek nesuvokia). Tarkim, turėjau tokią klasiokę, kurią visi vadindavo baba rembo, visų pirma ji rengėsi kaip moteris (būdama visai juunutė), tačiau vėlgi bobiškumą ne rūbai lemia, kiek mąstymas ir elgsena, tai tokia galima tapti tikrai net neturint vikų ir vyro. Kita vertus dažnai moterys BIJO subobėti, ir paskui gali elgtis kažkaip nenatūraliai, kai išteka ir turi vaiką, ima elgtis kaip merginos, neturičios nei vyro nei typač vaiko - tai toks infantilumas irgi kažkaip man neimponuoja. manau, moteris kžkaip turi rasti gal intuityvii tą aukso viduriuką, kaip likti moterimi, bet nebūti nei mergina nei boba, kai yra ištekėjusi ir turi vaikų. Man labai keista, kai moterys bijo moteriškumo, nes bijo būti brandžios, moteriškos. Man tai tarkim yra žavu, na kai tau 30 - 50. turi būti atiitnkamo amžiaus, o ne infantili ar bobiška.

O kad nebūtum, bobiška, turi išlikti tavęs dalis, sugebėti atsiduoti vyrui ir vaikams, bet netapti kažkokia auka, ar bitemotinele.. Turėti pomėgių, hobi, na kad tave gerbtų ir vaiki ir vyras, žodžiu likti savimi, išlikyti tą šerdį

Aj nzn kaip čia pripaisčiau

Turiu tris vaikus, bet man iki bobos toli...

Turiu tris vaikus, bet man iki bobos toli...

aš manu, kad didele dalimi tai gali nuspręsti objektyvus žmogus, t.y. iš šalies. Trkim, pažįstu tokią bobišką moterį, bet ji pati manos i esanti labai moteriška...

manau mes savo pačių atžvilgiu dažnai galime ir suklysti. Kitaip ir merginos oranžiniais veidais ir blondiškais plaukais irgi suprastų, kad nėra jos gražios, o tik - juokingos.

oksanele, manyciau ne vien tik laiko stoka pavercia moteris bobomis. O ir metams begant vis keiciames, , kartais tiesiog 'pametame' ar 'paslepiama' tai kas kazkada atrode svarbu. Kai kas tik nustumiama i sali, kai ko visiskai atsisakome. .. Bent taip man buvo.

Paprastai moteru gyvenimas ir pasikeicia tuomet kai ateina vaikuciai... Bet vien jau tai, kad tas klausimas mumyse kirba, reiskia kad dar nesubobejome . Juk bobos tokiu klausimu jau nebekelia ?!

na kaip bebutu, bet mano nuomone moteris tampa boba del laiko stokos ir del tingejimo, nuovargio... jai tada nieko nesinori, kaip tik ilsetis,o einant kur nors-prilaizo plaukus ir gerai....

"desperatiskai bando islikti jaunomis vejavaikemis. "..tai jau kita svorio kategorija ir stadija...Jauna vėjavaike likti būtų juokinga( visgi metai tiksi), moteriška kokete ar jaunatviška reikia...Sutinku nuovargis laikos stoka dažnai pakiša koją, bet labai norint galima minimaliai skirti sau laiko, svarbu ĮPRASTI SAVE PRISIŽIŪRĖTI, ...

Kirpėja apkirpo mane taip kaip prašiau, atsikėliau, papūrčiau galvą ir šukuosena...pasidažymas,,, su tuo pas mane minimumas,..soliariumas...kelios minutės, atimtos nuo sėdėjimo prie kompo...namai sutvarkyti, vaikai išpopinti , maistas paruoštas, ....bobėju?....kažin...

...bobėjama tik dėl tingėjimo, neigiamo požiūrio į save, apsiribojimu tik savo pasaulėliu,,,,,