Kai ateina laikas išsiskirti....

Koks turi būti gyvenimas santuokoje, kad moteris arba vyras galutinai nesvarstydamas visus "už" ir "prieš" padėtų paskutinį tašką. Aš noriu skirtis bet šimtaprocentinio apsisprendimo dar nėra :huh: ar tai reiškia kad dar nepriėjome prie to galutinio taško, ar tai tiesiog pokyčių baimė. Neįsivaizduoju kaip tai įvardinti ir kaip viskas yra, bet kad jausmai sutrypti ir išblėso žinau 100 proc.

Didžiausias stabdys yra vaikas, nes jaučiu, kad išsiskyrus su vyru paliksiu vaiką be tėvo ir tą kaltę jausiu visą gyvenimą

*Jei manau kad jausi kalties jausma del vaiko, tai nemanau kad issiskirsi. Kai zmones negali but kartu, kai nori skirtis nemanau kad kazkas gali sustabdyti.

*Jei manau kad negali issiskirti del vaiko, reiskia cia vienas is tasku santakos labui :huh:

Jau kankinuosi pakankamai daug.... pavargau jausti kalte ir geda del jo...

O kas sako,kad atimsi teva is vaiko-nejaugi neleisi matytis ir bendrauti?

Aš matyt esu auklėta taip, kad jei ištekėjai turi gyventi kartu iki grabo lentos, taip visada galvojau, kai tekėjau pati sau pasižadėjau, kad kas bebūtų būsime kartu :huh: kvaila.... su vaiku žinoma aš leisčiau jam matytis, bet man atrodo, jei atsirastū kitas vyras, jis niekad nepriims mano vaiko kaip savo, aišku nenoriu, kad jis jai atstotū tėvą, bet tai visai kas kita kai tėvai išsiskyrę ir yra tik "seštadieninis tėvelis" nežinau jausmai ant tiek susipainioję, viduje viskas verda... bet ir nonoriu senatveje pati sau priekaištauti dėl to, kad mano gyvenimas nesusiklostė, kad nenugyvenau jo taip kaip svajojau....

Vienu metu atrodo, kad per ilgai jau tempiu guma kita karta pagalvoju, gal per jautriai reaguoju, ar per daug imu i galva, o pasizadejau sau kad kas benutyktu as jo nepaliksiu, o gavosi taip, kaip gavosi.... nesakau kad man kancia gyventi su juo, bet tikrai nejauciu dideles laimes del to, kad mes kartu

Vaikai greitai uzauga.. ir nori gyventi savo gyvenima.. Ir as manau, kad neverta gyventi kartu tik del vaiku.. Iseis tavo dukryte i savo gyvenima, o kaip tada? Nejau visa gyvenima aukotis?

Aisku, sunku padeti ta galutini taska santykiams, atrodo, kad gali viskas pasikeisti, bet jei jau davei jam sansa pasitaisyti, o jis vel daro savaip, taip ir gyvensi toliau Nieks nepasikeis.

Turi del ko gyventi bent jau dabar, turi Nuostabia dukryte , o viskas savaime susiklostys, ir Busi Laiminga :huh: :) :)

As tikiu, kad bus viskas ok, ir zinau, kad mes kartu iki grabo lentos neisgyvensime, tik baugu ta paskutini taska padeti. O kita vertus nenoriu aukotis del kazko, nors gal ir dabar ne pats tinkamiausias laikas butu skirtis, nes visos jo skolos uzgriutu ant manes

Pasisakysiu aš iš tos pusės kaip vaikas buvau išsiskyrusių tėvų.

Kada buvo metas pykčių didelių ir barnių, aš tik meldžiausi kad greičiau mama paduotų skyrybom. Kada tai įvyko įsivyravo be galo ramus ir geras gyvenimas. Tuo metu mama visą savo dėmesį skyrė tik man, nebuvo jokių vyrų, jokių nuotykių. Žodžiu buvau tik aš. Tėvas, kada tik susitikdavom veždavosi per restoranus, pripirkdavo visokio gėrio kokio tik aš norėjau ir t.t. Žodžiu mano vaiko galvoje netilpo net mintis ar gali būt geriau? Kas kad atskirai, bet aš turėjau abu tėvus kurie gyveno dėl manęs. Po kiek laiko mama susitaikė su mintim kad gyvena ne tik dėl manęs, pradėjo ir ji gyvent. BET mano gyvenime absoliučiai ir šiuo atvėju niekas nepasikeitė. Tik gal paauglystei, kada atitolo santykiai su tėvu, man jo trūko kaip TĖVO. Bet jau buvau įpratus gyventi taip. Tai gi, išvada tokia, mano gyvenime niekas nepasikeitė. Mama tapo daug ramesnė, gyveno taip kaio norėjo, tėvas taip pat. Nepraradau nei vieno tėvo, turėjau nuostabią vaikystę bei paauglystę. Ir niekada nepagalvojau kad kaip blogai kad nėra tikros šeimos. Tik dėl to džiaugiausi, nes net gi 4 likimai susiklostė taip kaip turėjo susiklostyti, velnias žino kaip būtų jeigu tėvai nebūtų išsiskyrę.

Tai gi, dėl vaikų gyvenimas, žlugdymas daugelio gyvenimus, kaži ar verta dėl kažkokios sudarytos visuomenės normos aukoti gyvenimus ir likimus.....

Indrute o kiek Tau buvo metu kai tavo teveliai issiskire?

Mano mazyle dar nieko nesupranta, bet mes su MB prie jos ir nesibaram, viena karta tik rekavaom prie jos tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, MB kaip vyras yra geras, bet vienas dalykas uzgozia viska....