Vaikiški eilėraštukai

ŽIEMOS VAIKAI

Ant kelmų susėdę tarės

Gruodis, sausis ir vasaris.

Mes visi žiemos vaikai,

Ir visų balti plaukai.

Mus visus žiema išmokė

Šokti baltą snaigių šokį.

Tai ir šokim trypkim broliai,

Kol nukris žvaigždžių karoliai.

Pasikvietę snaigių pulką

Šoka broliai, sniegas dulka.

Juos po vieną glausdama

Šypsos motina žiema.

-------------------------------------------------------------------------

Raidžių žmogiukai

R – Ritutė, P – Petriukas

Mažas vaikas pipiriukas.

Barborytė – B raidė,

Dėdė Domas – Dė Dė Dė.

Raidės keturios gražuolės,

P, R, B, kur D prapuolė?

Šoko, trypė tra ra ra,

Ir įskaudo nugara.

P – Petriukas, R – Ritutė.

Raidė būtų apvalutė,

Bet pilvelio negana-

Štai rankytė dar viena.

B raidė – tai Barborytė

Apvalutė mergelytė.

Pagaliukas, du pilvai...

Ar rašau ką negerai?

Ne, labai gerai rašai. -

Pagaliukas, du pilvai.

P, R, B ir raidė Dė

Tai kokia kuri raidė?

-------------------------------------------------------------------

1

Aš turiu galvytę vieną.

Ir galvoju aš kasdieną.

Pagalvoju, pamąstau.

Ir namelį pastatau.

Aš turiu veiduką vieną

Ir prausiuosi jį kasdieną:

Mes daržely tarp vaikų

Gėda būti murziuku.

Aš turiu burnytę vieną

Ir geriu karvytės pieną.

Daug dantukų, o burna

Tarp dantukų tik viena.

Aš turiu nosytę vieną

Ir suuodžiu kvepiant šieną...

Tos nosytės, tos riestos

Nekrapštysiu niekados.

Mes darželyje šiandieną

Dar skaičiuojam tik po vieną:

Vienas veidas ir burna,

Ir nosytė tik viena.

2

Mano batai buvo du.

Vienas dingo. Nerandu.

Aš su vienu bateliu

Niekur eiti negaliu.

Dvi rankutės ieško bato,

Dvi akutės jį pamato.

Aš apsiausiu batukus

Ir keliausiu pas vaikus.

Va, mergytės ir berniukai:

Dvi kojytės, du batukai!

3

Aš berniukas trejų metų.

Man jau reikia trijų ratų.

Mes į Vilnių nuvažiavom,

Triratuką Vilniuj gavom.

Geras mano triratukas:

Kai važiuoju, ratai sukas.

Ir atbėgo trys gaidžiai

Ir suriko išdidžiai:

– Ko ko ko! Kakariekū!

Ar nėra blogų vaikų?

Tris gaidžius aš suskaičiau.

Tris gaidžius aš nubaidžiau.

– Tiš, gaidžiai, kakariekū!

Čia nėra blogų vaikų!

4

- Malūnėlį tu turi.

Kiek sparnelių? - Keturi!

Klausia Milda ir Audrys:

- Ar malūnas nenuskris?

- Nenuskris... Juk tu žinai,

Kad mediniai jo sparnai.

Va, staliuką aš turiu.

Ant kojelių keturių.

Prie staliuko sėdi lėlės,

Laukia mano arbatėlės.

- Vežimuką tu turi.

Kiek ratukų? - Keturi!

- Viens, du trys...

O kur ketvirtas?

- Nusirito, nes netvirtas...

Ristą žirgą aš turiu

Ant kojelių keturių.

Kai išjoju aš į pulką,

Tai po kojų kelias dulka.

- Pasagų tai neturiu...

- O kiek reikia?

- Keturių! -

Aš pakaustysiu žirgelį

Ir išjosiu į darželį.

5

Mano pirštinė pirštuota,

Mano pirštinė raštuota...

O kiek pirštų, kas suskaitė,

Turi mano pirštinaitė?

Penki pirštai!

Penki pirštai!

Algis gina: - Keturi!

O maža sesutė niršta:

- Tu į nykštį nežiūri! -

Algis nykščio neskaičiavo

Ir truputį atsigavo.

Ei, kieman visi sykiu,

Pėsti ir važiuoti!

Mes daržely lig penkių

Mokame skaičiuoti.

Va ratukai keturi!

Va penki piršteliai.

Augam žvalūs ir geri

Savo gimtai šaliai.

ABĖCĖLĖ

A as jau sočiai prisižaidęs,

Man dabar parūpo raidės.

Aš be mokslo net pelių

Atpažinti negaliu.

B bus didelė garbė,

Jei įsidėmėsi bė.

B turbūt labai svarbi.

Air B -greta abi.

C Cirke būna katinų,

Na ,bet aš neketinu

Eit dresuotas į areną.

Laisvę aš gerbiu vis vieną.

D didžioji kur esi?

Ar danguj ,ar debesy?

Tu tikriausiai iš aukštai

Mus ,du kačiukus ,matai...

E eit lengviau nei stovėti,

Bet pasipuikuot knieti.

Taip pakėlęs kojeles

Aš prajuokinu peles.

F Fotografija liūdna...

Faktas-mokytis gana.

Pavargau per tas kelias

Abėcėlės raideles...

G gal geriau pasikasyti,

Į garsus įsiklausyti?

Paklausikime drauge,

Kaip gražiai susgambo G.

H Herbuose nėra kačių.

Čia aš nuoskaudą jaučiu.

Būna meškos ir ereliai...

Kaip patikt bent vienai šaliai?

I Iškeliausiu sau toli,

Ten ,kur tikgrai dideli.

Jie kačiukų nebijos.

Jug panašūs mes į juos.

J jei gerai patrauki koja,

Siūlai greit atsivynioja.

Bet geriau nekišt nagų.

Aš nei spaudžiu ,nei mezgu.

K Kaip man pakeliaut norėtųs.

Būna šiaurė ,būna pietūs...

Ar yra kur nors,beje,

Katinų katinija?

L Laikas lipt į lagaminą.

Jug kelionės taip ramina.

Oi kažkas yra dugne,

Dar pirmesnis už mane.

M Man vis murkdavo mama,

Kad svarbiausia šiluma.

Kai aplink daiktai šilti,

Mylimas pasijunti.

N Nieko iš manęs negausi...

Ir gali nemurkt į ausį.

Niekam laiko neturiu.

Aš į N dabar žiūriu .

O Oi ,lėkštė kol kas tusčia,

Alkani ir būsim čia?

Man badauti jokio noro.

Sotus jug nesi iš oro.

P pietūs net su puoduku.

Kitas katinas?Puiku.

Kol prisikasiau iš tyko,

Pietūs ėmė ir išnyko.

R Reiktų draugiškai nuspręsti,

Kaip greičiau Rraidę rasti.

Rrr erzinti šunims,

Jei jie urgzti nenurims...

S siūlai ,siūlai susivykit,

Siūlo galo nepalikit.

Bet man mokslo valanda,

Gaišt su siūlais nėr kada.

Š Štai už rankenos imu

Ir keliauju iš namų .

Aplankau šimtus šalių.

Dar per mažas .Negaliu.

T Ten kažkas turėtų būti.

Reik tik pabudėt truputį.

Bet budėt kantrybės trūko,

Tas kažkas tikrai paspruko.

U Už ausytės.Už ausytės.

Gera murkti ir klausytis.

Prisimerki ,bet užtai

A,B,C, IR U matai...

V Vai,kokia aukšta erdvė.

Ten tikriausiai skrenda V.

Skrenda debesų laivu

Ar naujausių lektuvu?

Z vis zirzia galvoje.

Kas čia atskraidino ją?

Zirziančių labai bijau.

Kartą man įgėlė jau...

Ž Žiū ,visas raides baigiau ...

Aš išmokčiau irr daugiau..

Mokant žodį ,žinant kelią

Galima pagauti pelę...

Sniego senis

Ties daržu,

Ties daržu

Stovi senis su ražu.

Styro ūsai –

Pagaliukai,

Blyksi akys –

Du angliukai...

Skrybėlė šiaudinė,

Nosis –

Burokinė...

O ant sniego senio nosies,

Ant ilgosios,

Raudonosios

Šoka žvirblis laibakojis,

Trypinėja

Apšarmojęs...

- Tu, žvirbleli,

Tu, čirkšly,

Ant stogų

Pašokt gali,

Ne ant senio nosies,

Nosies

Raudonosios...

Neužpykink sniego senio,

Neužpykink

Besmegenio.

Bus, žvirbleli, negražu,-

Duos tau senis

Su ražu.

----------------------------------------------------

Baltučiu takučiu, su maišu ant pečių,

Kailinėliais baltais vaikšto Šaltis rytais,

Vakarais ir dienom, šalto vėjo pėdom...

Jo ledinė lazda ir šerkšnota barzda.

Akiniai dideli – Šaltis mato toli...

Kaip ten žaidžia vaikai, ar geri jie draugai.

Ar jie prausias švariai, ar jie mokos gerai.

Jei gerai – linksmas jis pasibels į duris.

Dovanėlių atneš... Gausi tu, gausiu aš..

---------------------------------------------------------------

Naujieji metai

Mirga žvaigždėm ir snaigėm

Žalios palaukių eglytės.

Sidabro varpeliais aidi

Naujųjų metų rytas.

Paukščiams parneš dovanų

Saulę - raudoną uogą,

Kiškiams - šiltų kailinių,

Vaikams saldainių ir juoko.

Spindi ledinis langas

Briedžio ragais išrašytas

Sidabro varpeliais skamba

Naujųjų metų rytas.

J. Janonis

Žiema

Kur pažvelgsi, visur balta.

Gal ir saulei kartais šalta.

Ot, kad ji atbėgtų čia,

Kailiniais apgaubčiau ją.

Ant krosnies man jų nereikia.

Ką gi ten tas vėjas veikia!

A, jis baldos į duris,

Mano, gal atidarys.

Ne, vyruti, neįeisi.

Leisiu - šalčio man priveisi,

Dėl tavęs drebėk paskui.

Girdi, durys apsukui.

Bet ir vėjas patikėjo-

Jau pas langą subarškėjo.

Barškink sveikas dar labiau-

Aš tavęs nebebijau.

--------------------------------------------------

A. Matutis

Zuikelis gruodžio pūgoje

Pūgos šuoliuoja

Per girią baltą.

Pilkas zuikeli,

Ar tau nešalta?

Ką pasikloji,

Kuo užsikloji,

Ar drabužėlį

Šiltą nešioji?

Ar neužpustė

Tavo trobelės,

Tos, kur prie slenksčio

Samanom želia?

Ar židinėly

Ugnužė dega,

Ar kepa krosny

Kiškių pyragas?..

-----------------------------------------------------

V. Palčinskaitė

Gražuolė eglutė

Gražuolė eglutė

Šypsojos linksmai,

Kalėdų šalelėj

Papuošta dailiai!

Ir žėri , ir spindi,

Didžiuojas jinai,

Dailiais ir gražiais,

Raudonais žaislais.

Vaikučiai ją puošė

Puikiau, vis puikiau,

Eglutė šypsojos

Linksmiau ir linksmiau.

Tada išsitiesė,

Papuošta įstabiai.

Eglutė dėkojo

Vaikučiams už tai.

Mažieji atsakė:

-Nėra juk sunku,

Mes laukiame šventės,

Tad švęskim kartu!

Kalėdinė pasaka

Baigsis juk greit -

Skubėkit, vaikučiai,

Į šventę ateit.

Lietučio pasaka

Kas ten trepsi, kas ten šoka,

Kas ten vaikščioja po stogą?

Ci ku ca ku, tu ku tu ku,

Daug žydrų lietaus nykštukų.

Ilgos plonos jų kojytės,

Žydro stiklo kepurytės.

Ci ku ca ku, tu ku tu ku,

Žydro stiklo jų batukai.

O kiekvienas rankoj neša

Po apvalų žydrą lašą.

Ci ku ca ku, tu ku tu ku,

Daug lietučio sviedinukų.

Kuo greičiau į lysvę žalią

Pas plaštakę, pas gėlelę.

Ci ku ca ku; tu ku tu ku,

Skuba daug lietaus nykštukų.

---------------------------------------------------

JUOKIASI DUONELĖ

Ant mano delno guli duonelė,

Ant mano delno juoda riekelė.

Tai verks duonelė, jei aš tingėsiu,

Jei aš tingėsiu-jos nemylėsiu.

Tinginio valgoma, verkia duonelė.

Ant mano delno ji verkt negali.

Aš viską dirbsiu, ką tik mokėsiu,

Per visą savo dienelę šviesią.

Tegul tik juokias mano duonelė,

Tegul tik juokias juoda riekelė.

Kiškis piškis ilgaausis,

Ten po krūmu prausės prausės

Suko, suko jis ūsus

Žada aplankyt vaikus.

 

Tik tai šitą žinau, gal tiks :lol:

as irgi tik si zinau, sunelio mylimiausias :D

Su sunum dabar mokinames karnavalui:

Soks meskuciai ir kiskuciai

Katinelis su pele

Soks ir vilkas ilgadantis;

.....?

Dar reikia pasimokinti neatsimenu