Kelias į sveiką gyvenseną

Pirmas esminis žingsnis

Pirmasis žingsnis – atsisėskite ir pagalvokite, kaip gyvenate dabar ir kaip pagerėtų Jūsų gyvenimas, jei pradėtumėte gyventi sveikai?

Nieko nedarykite, tik pagalvokite – įsivaizduokite.

Pagalvokite ne tik apie dabartį, supančią rutiną, bet ir apie ateitį – artimą ir tolimą, dabartį ir senatvę, vaikus, anūkus, proanūkius.

Kaip visiems Jūsų sveiko gali reikti senatvėje.

Jei po pirmojo žingsnio manote, kad Jūs dar nesate subrendę sveikai gyventi, toliau šio straipsnio galite nebeskaityti.

Nuo minčių prie darbų

Kada pradėti gyventi sveikai? Nuo rytojaus, nuo kito mėnesio, nuo Kalėdų, Naujųjų metų, Velykų?

Dideliems darbams moralinis pasiruošimas yra būtinas, bet ar tolima data yra gerai?

Laikas nuolat bėga ir kiekvienos praleistos akimirkos nesugrąžinsi.

Kodėl sveikai gyventi nepradėti dabar – nuo šios minutės, kurią matote ekrano dešiniajame apatiniame kampe? Jei esate pasiruošęs gyventi sveikai – prisiminkite ją. Ji gali būti Jūsų sveiko gyvenimo pradžios minute.

Kaip keisti gyvenimo būdą?

Gyvenimo būdą reiktų keisti palengva.

Įsivaizduokite, kad dar šį vakarą suvalgėte riebų kepsnį su alumi ar vynu, o rytoj pusryčiams valgysite daržoves, pietums – kruopas, o vakarienei – kruopas su daržovėmis. Arba, visus pastaruosius metus gulėjote prie televizoriaus, o rytoj bėgsite 10 km ar kitaip iš paskutiniųjų bausite save už antsvorį. Toks drastiškas pasikeitimas yra didelis stresas organizmui.

Kita vertus daugeliui tokie drastiški pasikeitimai nebūna sėkmingi, nes jų išliekamumas yra mažas.

© Tomas Bagdonavičius

Antrasis žingsnis - minties galia

„Man nusibodo nesirūpinti savimi, aš galiu sau padėti ir tai pradedu jau dabar“

„Man nusibodo nesirūpinti savimi, aš galiu sau padėti ir tai pradedu jau dabar“

„Man nusibodo nesirūpinti savimi, aš galiu sau padėti ir tai pradedu jau dabar“

Dauguma žmonių funkcionuoja komforto zonoje ir net nenutuokia kokias dideles galimybes jie turi ir kokią laimę gali atnešti šių galimybių panaudojimas.

Trečiasis žingsnis - pažintis

Sveikos gyvensenos esmė:

1. Asmens higiena

2. Žalingų įpročių atsisakymas

3. Sveika mityba

4. Fizinis aktyvumas

5.Streso kontrolė

6. Sveika aplinka

7. Medicininė priežiūra

Ketvirtasis žingsnis – pamilk save

Pirmiausia turite pamilti save. Sveika gyvensena be meilės sau – liūdnas ir nelaimingas mazochistinis žaidimas.

Ar mylite savo kūną? Ar juo rūpinatės?

Jūsų kūnas malonumo Jums suteiks tiek, kiek Jūs suteiksite jam. Jei nemylėsite savo kūno, nesirūpinsite juo, kūnas daug greičiau sens ir nebeteiks Jums pasitenkinimo.

Visi norime būti gražūs, bet vien noro neužtenka.

Tereikia nedidelių pastangų ir šiek tiek laiko.

Negailėkite to SAU, atlikite svarbiausias grožio procedūras, puoškitės ir greitai pamatysite, kaip Jūs tampate žavesni. Tai suteiks Jums pasitenkinimo ir jėgų tolesniam žingsniui.

Penktasis žingsnis - žalingų įpročių atsisakymas

Jei nerūkote – puiku. Sėkmės pereinant prie šeštojo žingsnio.

Manau neverta kalbėti apie rūkimo žalą, nes kiekvienas rūkantysis tai žino.

Metimas rūkyti – didelis stresas organizmui ir reikalauja daug valios pastangų. Tačiau šį stresą būtina išgyventi.

Atidėliojimas nieko gero neduos – Jūs turėsite pereiti per šią ugnį, jei nenorite ir toliau žaloti savo sveikatos tuštindami piniginę.

Vieno filmo herojus yra pasakęs:„jei nerūkęs galiu išgyventi tris dienas – vadinasi galiu ir visą gyvenimą“.

Prisiminkite šią frazę, ji gali būti Jūsų vedlys. Metant rūkyti geriau pakeisti aplinką– išvažiuokite bent savaitei į kurortą, kur galėtumėte atsiplėšti nuo rutinos. Nauji įspūdžiai – geriausia alternatyva rūkymui ir tai labai padeda.. Nepamirškite rūpintis savo kūnu, tai suteiks Jums stiprybės.

Prisiminkite – alkoholikas pasigeria nuo pirmos taurelės, atkirtis į rūkymą prasideda nuo pirmos cigaretės, net nuo pirmojo dūmo.

Jei Jums tikrai pabodo nesirūpinti savimi, pats metas suplanuoti tikslią aplinkos pakeitimo datą ir mesti rūkyti, tik tada galėsite žengti šeštąjį žingsnį ir džiaugtis sveiku gyvenimu.

Šeštasis žingsnis - sveika mityba

Mityba – tai fiziologinis procesas, susijęs su gyvybei būtinų medžiagų priėmimu, perdirbimu bei įsisavinimu.

Sveika mityba – tai mityba pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sveikos mitybos principus ir taisykles.

PSO sveikos mitybos principai yra nuosaikumas, įvairumas, subalansuotumas.

Nuosaikumas – vienos medžiagos negali būti per daug, nes net ir reikalingiausios medžiagos perteklius gali būti kenksmingas sveikatai.

Įvairumas – valgant įvairesnį maistą atsiranda didesnė tikimybė gauti visas organizmui reikalingas medžiagas.

Subalansuotumas – tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis.

Sveikos mitybos taisyklės

1. Valgyti kuo įvairesnį maistą.

2. Išlaikyti normalų kūno svorį.

3. Pasirinkti maistą, turintį mažai riebalų, ypač sočiųjų, ir cholesterolio (palmių aliejus, kiaulienos taukai ir kt.).

4. Kuo daugiau valgyti įvairių daržovių, vaisių, uogų ir grūdinių produktų.

5. Kuo mažiau vartoti cukraus ir saldumynų.

6. Kuo mažiau vartoti valgomosios druskos.

7. Kuo mažiau vartoti alkoholio.

Sveika mityba – tai kiekybė, kokybė, režimas.

Kiekybę ir kokybę puikiai vaizduoja sveikos mitybos piramidė, tačiau ne ką mažiau reikšmingas yra valgymo režimas.

Mitybos režimas – tai valgymas tam tikru laiku.

Mitybos režimas yra labai svarbus, nes atėjus valgymo laikui, gausiau išsiskiria virškinimo sultys, atsiranda apetitas, o pavalgius – maistas geriau suvirškinamas.

Septintas žingsnis - Fizinis aktyvumas

Fizinis aktyvumas yra svarbi sveikatos gerinimo dalis. Dėl technologijų plėtros žmonės visa mažiau juda. Į darbą daugelis važiuoja automobiliu, namie daug laiko praleidžia prie televizoriaus ar kompiuterio ir dažnai juda tik tiek, kiek reikia nueiti iki virtuvės ar tualeto. Toks gyvenimo būdas nėra fiziologiškai būdingas žmogui, todėl nenuostabu, kad labai didėja sergamumas dėl fizinio pasyvumo atsiradusiomis ligomis.

Dėl fizinio pasyvumo atsiradusios ligos

Organizmo sistemos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, todėl, pakenkus vieną sistemą, netrukus pradeda šlubuoti ir kitos.

Norėčiau išskirti pagrindines su fiziniu pasyvumu susijusias ligų grupes:

1. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos.

Daugiau kaip pusė visų mirčių Lietuvoje yra dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Raumenys yra didžiausias širdies pagalbininkas varinėjant kraują, todėl kartais dar vadinami „antrąja širdimi“. Hipodinamija visų pirma apkrauna širdį, jai tenka vienai, be raumenų pagalbos, varinėti kraują. Organizmas bando tai kompensuoti – pradeda vystytis tachikardija, pirminė arterinė hipertenzija, širdis hipertrofuoja (didėja). Šie „kompensaciniai“ veiksniai dar labiau padidina riziką susirgti miokardo infarktu.

Miokardo infarktas – tai širdies raumens pažeidimas atsirandantis ūmiai sutrikus širdį maitinančių kraujagyslių kraujotakai. Dažniausia širdį maitinančių (vainikinių) arterijų kraujotaka sutrinka dėl trombo, kuris susiformuoja jose ar tolimesnėse kraujagyslėse, ir vieną kartą užkemša širdį maitinančias kraujagysles. Arterinės hipertenzijos metu yra pažeidžiamas kraujagyslių endotelis (vidinis kraujagyslių sluoksnis) ir sudaromos geros sąlygos trombams formuotis.

Jei sergate arterine hipertenzija, fizinis aktyvumas arterinį kraujo spaudimą sumažins 5–10 mmHg.

Tai gali labai prailginti Jūsų gyvenimą ir pagerinti jo kokybę.

2. Nutukimas ir su juo susijusios ligos.

Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje vis daugiau žmonių turi antsvorį ar yra nutukę. Fizinis pasyvumas ir nesveika mityba yra svarbiausi nutukimą sukeliantys veiksniai.

Dėl nutukimo labai padidėja rizika susirgti tokiomis ligomis kaip antro tipo cukrinis diabetas, klubo ar kelio sąnarių artrozė ir kitomis.

Dėl nutukimo, nesveikos mitybos ir fizinio pasyvumo didėja lipidų, tarp jų ir cholesterolio, kiekis kraujyje, dar labiau didėja aterosklerozės, kuri skatina trombų formavimąsi, rizika. Be to, yra žinoma, kad daugelis nutukusiųjų dėl savo išvaizdos nuolat jaučia psichologinį diskomfortą. Mažai judantys žmonės dažniau serga depresija ar distimija.

Reguliarus fizinis aktyvumas ir sveika mityba yra svarbiausi organizmo nežalojantys antsvorio mažinimo būdai.

Be minėtų ligų grupių, yra nemažai sutrikimų, kurių išvengti gali padėti reguliarus fizinis aktyvumas.

Jei 15–30 min. per dieną skirsite vidutinio intensyvumo fiziniam aktyvumui:

1. Sumažinsite daugelio mirtinų ligų riziką.

2. Reguliuosite kūno svorį, padailinsite kūno formas.

3. Pagerinsite atmintį ir koncentraciją, padidinsite darbo efektyvumą.

4. Pakylėsite nuotaiką ir išvengsite depresijos.

5. Sumažinsite cholesterolio kiekį kraujyje.

6. Pagerinsite gyvenimo kokybę ir jį prailginsite.

Visa tai galite pradėti jau šiandien.

Aštuntas žingsnis – Streso kontrolė

Stresas – tai žmogaus fiziologinės ir psichinės įtampos būsena, kurią sukelia išoriniai ir vidiniai dirgikliai – stresoriai. Streso poveikis organizmui priklauso nuo jo kiekio ir intensyvumo. Trumpai trunkantis stresas skatina veiklumą, kūrybiškumą, stimuliuoja imuninės sistemos funkcijas. Ilgai trunkantis nekontroliuojamas stresas žalingas organizmui, jis išsekina psichiką ir imuninę sistemą ir dažnai tampa daugelio ligų priežastimi.Visiškai išvengti streso niekada nepavyks, tačiau to ir nereikia, daug svarbiau yra jį suprasti ir nukreipti palankia linkme.

Visų pirma yra labai svarbu suprasti, kad stresą sukelia ne pati problema, tačiau požiūris į ją. Tai reiškia, kad streso yra tiek, kiek tu jam leidi būti. Išankstinis požiūris į problemas, jų išsprendžiamumą ir aktualumą lemia sugebėjimas kontroliuoti stresą.

Neigiami vidiniai pokalbiai didina stresą.

Kilus stresui, labai svarbu suprasti vidinę ir išorinę jo aplinką.

Įvertink problemą sukeliančius veiksnius (surašyk juos):

1. Kas yra svarbiausia ir priklauso nuo tavęs.

2. Kas yra svarbiausia, tačiau nuo tavęs nepriklauso.

Tik įvertinus vidinę ir išorinę streso aplinką galima pradėti konkrečius veiksmus.

Prisiimk atsakomybę už tai, kas svarbiausia, ir priklauso tik nuo tavęs ir veik. Tai bus patys protingiausi veiksmai, kuriuos gali atlikti streso metu.

Yra dalykų, kurie yra svarbūs, tačiau nuo mūsų nepriklauso. Čia būtina suprasti, kad jie nuo mūsų ir nepriklausys, kad ir kaip mes to norėtume. Jei lauke pūga, galime daryti bet ką – pūgos nenumalšinsime, todėl svarbu nepradėti bandyti jos malšinti. Verčiau tą energiją skirti tam, ką iš tiesų galime pakeisti – tai yra save.

Žinokite, kad išspręsti kiekvieną problemą Jums gali padėti konsultantai – žmonės, kurie jau yra išsprendę ar net padėję išspręsti kitiems tokias problemas, – tai Jūsų draugai, draugų draugai, net ir mokami konsultantai. Sprendžiant svarbias problemas, verta pasikonsultuoti su tais, kurie šioje srityje turi didesnį patyrimą nei Jūs.

Jei tie patys sunkumai kartojasi, verta susimąstyti, ar nepriimat trumpalaikių sprendimų ilgalaikėms problemoms. Tokie sprendimai tik eikvoja Jūsų energiją ir dar labiau gilina problemą.

Devintas žingsnis – Sveika aplinka

Nustatyta, kad aplinka lemia sveikatą 20%. Tai, be abejo, santykinai nedaug palyginus su tuo, kad gyvenimo būdas lemia sveikatą net 50%. Tačiau kelyje į sveiką gyvenseną būtina atsižvelgti į visus veiksnius.

Ar dažnai susimąstome, kokioje aplinkoje gyvename. Kur miegame, dirbame, pramogaujame? Kiek daug veiksnių turi mums įtakos šioje aplinkoje.

Paminėtini yra oro, vandens užterštumas, triukšmas, elektromagnetinis smogas.

Oro užterštumo įtakos visiškai galima išvengti tik persikėlus gyventi į kalnus ar kitą industrijos nepaliestą kampelį, ar nuolat nešiojant dujokaukę. Abu būdai daugeliui mūsų yra neįgyvendinami. Viskas, ką tikrai galime – tai sumažinti oro taršos įtaką mums.

Vėdinkite patalpas, kuriose praleidžiate daug laiko, tačiau vėdinkite jas ne piko metu, kai visas „miestas“ važiuoja į darbą ar namo, tačiau prieš ar gerokai po šio proceso.

Važiuodami automobiliu, prieš įvažiuodami į kamštį dažniau naudokite vidinės oro cirkuliacijos mygtuką, kad kamštyje kvėpuotumėte tą orą, kuris į automobilį įėjo mažiau užterštoje vietoje.

Triukšmas yra nuolatinis mūsų palydovas. Jis veikia mūsų nervų sistemą, sukelia stresą, vargina ir keičia nuotaiką. Jis atsiranda dėl išorinių priežasčių, kurios nuo mūsų nepriklauso (eismas, kaimynai ir kt.), tačiau dalį triukšmo mes keliame sau patys. Į tai ir norėčiau atkreipti dėmesį. Jei dažnai jaučiatės pavargę, dirglūs, verta susimąstyti, ar to nedidina triukšmas, kurį sukeliate pats sau.

Per pastaruosius 20 metų itin padidėjo elektromagnetinis smogas. Mes jo nematome, tačiau jis mus veikia. Televizijos ir radijo siųstuvai įrengti seniai, tačiau dabar kaip grybai po lietaus dygsta mobiliųjų telefonų, bevielio interneto ir kiti siųstuvai, kurie nuolat skleidžia elektromagnetines bangas. Šalia pastatyto siųstuvo mes nenugriausime, tačiau verta susimąstyti, kaip mes elgiamės su savo mobiliaisiais telefonais. Kur juos nešiojame, kur laikome naktį.

Daugelis net nepagalvojame, kad kiekvienas mobilusis telefonas kas 2–4 sekundes susisiekia su stotimi, nuolat siunčia signalą ir šis signalas praeina pro mus. Telefono siunčiami signalai intensyvesni pokalbio metu, siunčiant sms žinutę ar naršant mobiliajame internete.

Mes jau nebegalime gyventi be šių komunikacijos priemonių, bet svarbu žinoti, kad jie mus veikia, ir protingiau su jais elgtis:

1.Naktį išjunkite telefoną ar laikykite jį toliau nuo lovos.

2. Įjungimo ar trumposios žinotės siuntimo metu telefoną atitraukite toliau nuo savęs. Poveikio mažėjimas atitinka atstumą, pakeltą kvadratu.

3. Naudokite laisvųjų rankų įranga ne tik vairavimo metų. Čia tinka tiek laidinė, tiek bevielė. Jei telefono aparatą laikote toliau nuo savęs, net naudodami per blue tooth pajungtą bevielę pokalbių įrangą, sumažinate spinduliavimo poveikį.

Tai tik keletas paprastų patarimų, kurie gali padėti Jums sumažinti elektromagnetinių bangų, sklindančių iš kasdienio naudojimo prietaisų, poveikį sveikatai.

Dešimtas žingsnis – Medicininė priežiūra

Gal nustebsite sužinoję, kad medicininė/sveikatos apsaugos kokybė lemia tik 10% mūsų sveikatos. Tačiau visiškai nereiškia, kad tai nėra svarbu. 10 %mūsų sveikatos yra ganėtinai daug.

Daugelis mūsų medicininę priežiūrą įsivaizduoja kaip ligoninę. Tačiau medicininė priežiūra nėra tik ligų gydymas.

Ligų gydymas yra labai svarbus, tačiau dar svarbiau yra jų prevencija. Šiandienė medicina išgydo toli gražu ne visas atsiradusias ligas. Todėl vis populiaresnis terminas „liga kontroliuojama“. Tai reiškia, kad kol geriate vaistus, liga santykinai rami, tačiau iš tiesų neesate sveikas.

Daugelis ligų, ypač sunkios, pvz., onkologinės, yra visiškai išgydomos jas diagnozavus jų atsiradimo pradžioje. Deja, daugelis Lietuvos gyventojų neskuba tikrinti sveikatos, „eina tol, kol paeina, o kai jau nebepaeina, tai ir medicina nelabai kuo gali padėti“.

Jūs galite išnaudoti visas Jums teikiamas medicininės priežiūros galimybes, tačiau iniciatyvos turite imtis pats.

Kiekvienas galime rasti gydytoją profesionalą, kuris visapusiškai patikrins Jūsų sveikatą. Ir tai bus viena geresnių Jūsų investicijų.

Apibendrinimas

50% sveikatos priklauso nuo Jūsų. Nuo to, kaip Jūs gyvensite rytoj. Iš esmės visi turime vienodas galimybes, tačiau skiriasi mūsų noro kiekis.

Kiekvienas žmogus vengia sunkumų ir siekia malonumų.

Motyvacija yra paremta paprastu matematiniu veiksmu – iš planuojamo malonumo atėmus sunkumą turi likti teigiamas skirtumas.

Noriu padėti Jums žengti sveikos gyvensenos keliu, todėl pasidalysiu keliais ypač svarbiais principais:

1. Turėkite vizija, kokiu norite tapti. Ne kokiu nebenorite būti, ko nebenorite veikti, bet kokiu NORITE būti, ką NORITE veikti. Jei tai įsivaizduosite, Jūsų kūnas pats seks paskui Jūsų viziją.

2. „Jokių turėčiau – tik privalau“. Tol, kol bandysite pakeisti savo gyvenimą, jo nepakeisite, reikia imti ir keisti. Tas pats, jei norite pakelti kėdę, kol bandysite pakelti, tikrai jos nepakelsite, pakelsite ją tik keldami. Nereikia bandyti veikti – reikia veikti.

3. Sugriaukite dabartinius elgesio šablonus. Jei Jums atrodo, kad aplinka valdo Jus – Jūs klystate. Save valdome mes ir tik mes sprendžiame, kas mums geriausia. Ir jei visą gyvenimą neįsivaizdavote, kad galima tam tikrus momentus praleisti kitaip, tiesiog praleiskite juos kitaip ir nustebsite, kad tai įmanoma.

4. Atsiradusias tuštumas užpildykite malonumais. Ydingus įpročius lengviau pakeisti, nei atsisakyti. Vietoje nesveiko įpročio, pvz., persivalgymas, palepinkite save stikline šviežiai spaustų sulčių, tokiu būdu patys save skatinsite veikti toliau.

Sukursite naują sąmoningo elgesio šabloną, testuokite jį ir po truputį tobulinkite.

Po kiek laiko nustebsite, kad daugelį sveikos gyvensenos elementų darote automatiškai, pvz., atsikėlę einate į virtuvę ir išgeriate stiklinę vandens, darote rytinę mankštą ir daugelį kitų dalykų, be kurių gyvenimas tapo nebeįsivaizduojamas.

Sveikinu! Tai tapo Jūsų gyvenimo dalimi !

Nuoširdžiai,

Tomas Bagdonavičius

www.imunitetas.lt

Aciukas kicule :)

Taisyklingos mitybos taisyklės

Duona tuo kenksmingesnė, kuo baltesnė. Organizmo medžiagų apykaitos atžvilgiu balti miltai mažai kuo skiriasi nuo gryno cukraus. Todėl nenuostabu, kad daugybė tyrimų patvirtino juodos duonos naudingumą.

Valgantieji juodą kuo mažiau apdorotų grūdų duoną gyvena ilgiau ir sendami išlieka sveikesni nei baltos duonos mėgėjai.

Nevalgykite sausų pusryčių, nudažančių pieną arba vandenį. Sausi pusryčiai ir įvairūs greitai paruošiami dribsniai daugelio mėgstami kaip sveikas maistas. Bet jei užpylus juos vandeniu arba pienu pakinta skysčio spalva, galima neabejoti - dribsniuose yra daug kenksmingų priedų ir cukraus.

Be to, paprastai jie būna taip smarkiai perdirbti, kad spėja prarasti visas naudingąsias savybes dar iki patekdami ant stalo.

Nebūtų palaikę maistu

Nevalgykite to, ko nevalgytų jūsų močiutė. Maisto pramonė nestovi vietoje, ir parduotuvių lentynose nuolat atsiranda naujų maisto produktų - tokių, kurių mūsų senoliai nė nebūtų palaikę maistu. Jums jie patinka, deja, jūsų organizmui - ne.

Instinktyviai ieškoma tokio maisto, kuriame būtų gausu cukraus arba druskos ir riebalų. Gamintojai pataikauja vartotojų skoniui ir tuština jų pinigines.

Evoliucijos požiūriu toks maistas visai nenatūralus.

Kuo daugiau protingų galvų mąstė, kaip sukurti kokį produktą, tuo jis nenaudingesnis.

Tai, kas išaugo darže, geriau nei tai, kas pagaminta fabrike.

Šio teiginio turbūt neimtų ginčyti ne tik sveikuoliai, bet ir nelinkę galvoti, ką valgo, žmonės.

Malšina alkį, bet ne nuobodulį

Keista, bet daugelis valgo visai ne todėl, kad yra alkani. Dažnai valgoma iš nuobodulio, norint nusiraminti susierzinus arba už ką nors save apdovanoti. Saldus ir riebus maistas tapo savęs paskatinimo priemone, o streso ir nuobodulio įveikimo būdu - dažnas užkandžiavimas.

Maistas turi būti spalvingas

Pasistenkite, kad jūsų lėkštėje būtų ne mažiau kaip keturių skirtingų spalvų (geriausia ryškių) produktų. Natūralios sodrios spalvos būdingos daržovėms ir vaisiams (mėsa, duona, pyragas spalvingumu nepasižymi). Psichologai teigia, kad įvairių spalvų maistas padeda numalšinti alkį vien į jį pažiūrėjus. Be to, įvairiaspalvės daržovės leidžia gauti visų būtinų naudingųjų medžiagų ir apsaugo nuo daugelio ligų.

Rinkitės maistą, kuris netaps balastu

Atsibodo skaityti produkto sudėtį? Jo nevalgykite.

Kuo daugiau sudėtinių dalių produkte, tuo labiau yra apdorota žaliava, iš kurios jis pagamintas.

Vadinasi, tokiame maiste itin gausu konservantų, saldiklių, tirštiklių, kvapo stipriklių ir kitų dirbtinių medžiagų, žmogaus organizmui visai nereikalingų.

Etiketėje - gąsdinantys žodžiai ir skaičiai. Nevalgykite. Natrio glutamatas, celiuliozė ir daugybė E su skaičiukais... Argi visa tai dedate į patiekalus, kai gaminate namuose? Žinoma, ne, taigi neleiskite, kad gamintojai kimštų tokius dalykus į jūsų valgomą maistą.

Nieko keisto, kad norima pailginti produkcijos tinkamumo vartoti laiką ir padaryti ją patrauklią vartotojams, bet jūsų užduotis - rinktis tokį maistą, kuris netaps balastu organizme, o bus turtingas naudingų medžiagų.

Tiesa, maisto priedai iš pradžių būna visapusiškai ištiriami ir imami vartoti tik tada, kai nustatoma, kad yra nekenksmingi. Bet mūsų protėviai tūkstančius metų nėra ragavę valgio su kokiais nors „-ikliais", „-atais" ir buvo visai patenkinti. Tai kam laužyti per amžius nusistovėjusius natūralios mitybos dėsnius ir būti suviliotiems reklamos kampanijos?

Pirkite tai, kas nugrūsta toliau nuo akių. Daugelyje prekybos centrų prekės išdėstomos taip, kad šaldytas, greitai paruošiamas ir visoks „patobulintas" maistas atsiduria labiausiai matomose vietose, o šviežias ir natūralus - parduotuvės kampuose ir pasieniuose. Netingėkite paieškoti.

Ne viskas, kas riebu, kenksminga

Valgykite tai, kas yra bakterijų maistas. Pasirūpinkite, kad ant jūsų stalo būtų produktų, jau iš dalies apdorotų grybelių ir bakterijų - kefyro, jogurto, sūrio, sojų padažo, t. y. viso to, kas yra rauginama.

Ne viskas, kas riebu, kenksminga. Apskrudusių pyragėlių ir traškučių, žinoma, reikia vengti, bet visai kas kita - riebi žuvis (lašiša, ančiuviai, skumbrė). Žuvų taukuose gausu nesočiųjų riebiųjų rūgščių, labai naudingų širdžiai, nervų sistemai ir kraujagyslėms.

Nevalgykite to, kas nepūva. Ilgas tinkamumo vartoti laikas paprastai liudija, kad produktas buvo smarkiai apdorotas ir jo maistinė vertė pasidariusi minimali. Be to, veikiausiai tokiame maiste gausybė konservantų. Neapdorotas įvairiomis cheminėmis medžiagomis ilgai tinkamas vartoti ir negendantis yra medus ir kai kurie rūgimo produktai (pvz., vynas).

Netikėkite užrašu „liesas". Tai, kad maiste nėra riebalų, nereiškia, kad jis ypač naudingas. Greitai pasisavinami angliavandeniai tukina kaip riebalai, bet, skirtingai nei pastarieji, net nenumalšina alkio.

Be to, daugelis sumažinto riebumo produktų yra saldūs - sausi pusryčiai, varškės sūreliai, ledai ir pan. Tokiais neriebiais užkandžiais sunku pasisotinti, todėl jų suvalgoma paprastai gana daug, taigi iš jų gaunama netgi daugiau kalorijų nei iš riebių patiekalų.

Valgykite neskubėdami. Smegenims prireikia 20 min., kad suprastų, jog pasisotinote, ir apie tai „pranešti" skrandžiui. Taigi kuo lėčiau valgote, tuo greičiau pavalgote.

Sultinio taisyklė

Mėsos sultinys - vienas iš netinkamiausių sveikos mitybos požiūriu patiekalų. Gydytojai tvirtina, kad verdant mėsai į vandenį pereina visos kenksmingosios medžiagos, viena iš jų - sunkiai pasisavinami gyvuliniai riebalai.

Kaip tik dėl jų didėja cholesterolio kiekis kraujyje, užsikemša kraujagyslės ir netgi gali ištikti infarktas. O štai daržovių sultinys - visai kas kita. Jame lieka daug maistingųjų medžiagų, todėl išvirus daržoves jų nuoviro nereikia išpilti, o sunaudoti ruošiant kitus patiekalus.

Laikykitės tradicijų

Galima ilgai ginčytis apie japonų, prancūzų, graikų, italų ir kitų šalių atstovų virtuvės privalumus ir trūkumus, vis dėlto viena tiesa neabejotina: pagal senąsias tradicijas pagaminti patiekalai yra daug naudingesni nei vadinamieji vakarietiški - dešrainiai, mėsainiai, skrudinti viščiukų sparneliai, bulvių traškučiai ir gazuoti gėrimai.

O visų geriausia, kaip teigia gydytojai, valgyti nacionalinius - savo šalies, savo krašto patiekalus.

Nevalgykite iki soties

Smegenys ne iš karto suvokia, kad skrandis jau pilnas. Padėkite šakutę ant stalo dar prieš tai, kol pajusite, kad daugiau nebetilps nė kąsnelis. Nusipirkite mažesnes lėkštes. Po Anglijoje atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo keli šimtai savanorių, paaiškėjo, kad tiesiog pakeitus visas namuose esančias lėkštes mažesnėmis suvalgoma maždaug 22 proc. mažiau maisto.

Neužkandžiaukite, nes beveik visuose užkandžiuose, pardavinėjamuose kioskuose, gausu konservantų, riebalų ir labai mažai naudingų medžiagų. Toks maistas nepasotina.

Keletas atliktų tyrimų parodė, kad žmogus suvalgo gerokai daugiau, jei prie stalo sėda vienas, o ne su šeimos nariais ar draugais. Kai pietaujate su kompanija, valgymas nustoja būti vien tik skrandžio pripildymo procesu ir tampa tam tikru bendravimo ritualu.

Skanėstai turi likti skanėstais

Nieko baisaus pasilepinti saldumynais arba mėsos kepsniu. Juk gyvenimas, susidedantis vien iš apribojimų ir taisyklių, prarastų didelę dalį žavesio.

Bet nedera lepintis nuolat, ir šokoladiniais pyragaičiais reikėtų mėgautis tik ypatingais atvejais - per šventes, poilsio dienomis arba vakarėlyje. Antraip bet kokie gardumynai taps įprastu maistu ir nebesuteiks tokio malonumo, bet papildomų kilogramų tikrai priaugins.

Beje, kai kuriems žmonėms šiokie tokie nukrypimai nuo besilaikomos dietos tik padeda sveikai gyventi. Kas antrą dieną suvalgytas šokolado arba pyrago gabaliukas paskatina papildomai pasportuoti, nes bijoma papilnėti, ir kartu suteikia pasitenkinimą.

Kartais taisykles galima pažeisti

Perlenkti lazdą nepatartina nė vienoje gyvenimo srityje. Beatodairiškas sveikos mitybos principų laikymasis kenkia psichikai ir sukelia papildomų stresų, o kartu - ir sveikatos sutrikimų. Taigi saikas reikalingas visada, kaip sakė Oskaras Vaildas, ir laikantis saiko.