Visa tiesa apie maisto pramonę

Ar žinote, kas yra „riebalai žudikai“?

„Riebalai žudikai“ – toks šių riebalų apibūdinimas dažniausiai sutinkamas literatūroje, kurioje rašoma apie transformuotus riebalus, tačiau tikrai ne veltui jie taip vadinami, nes šie riebalai (dar vadinami hidrogenizuotais arba trans-riebalais) yra blogiausia, ką galėjo pasiūlyti maisto pramonė.

Šie, chemiškai pakitę, augaliniai riebalai susidaro jų kietinimo metu. Jų kietinimas vyksta keletą valandų 150-240 laipsnių temperatūroje kaitinant augalinį aliejų, todėl šio proceso metu susidaro daugybė gamtoje normaliai neegzistuojančių riebalų molekulių, kurios mūsų organizmui yra ypatingai žalingos.

Apie šiuos riebalus beveik niekur nėra užsimenama (visiškai nesistebiu, kodėl), nes tai – vienas didžiausių su maisto pramone susijusių skandalų, apie kurį stengiamasi kuo mažiau kalbėti.

Blogiausi iš visų riebalų

Trans-riebalų poveikis fatališkas. Šiuo metu mokslininkų yra visiškai įrodyta, jog trans-riebalai tiesiogiai sukelia širdies ir kraujagyslių ligas, taip pat skatina nutukimą bei sukelia antrojo tipo diabetą.

Jie kraujo riebalus veikia blogiau už bet kuriuos kitus riebalus – tai ne tik didina blogojo cholesterolio MTL kiekį, bet ir tuo pačiu mažina gerojo DTL cholesterolio kiekį. Tokios neigiamos įtakos neturi jokie kiti riebalai.

Didžiausia blogybė yra ta, kad kol kas Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių ant maisto produktų pakuočių neprivaloma nurodyti transformuotų riebalų kiekio, o taip pat nėra ir nustatytas leidžiamas didžiausias jų kiekis, todėl šiuo metu nei vienas iš mūsų negalime žinoti, kokią trans-riebalų „bombą“ perkame.

Tos pačios rūšies produktuose jų kiekis gali labai skirtis. Vienuose jų gali būti labai daug, kituose – mažai.

Ant produktų pakuotės transformuoti riebalai vadinami visiškai nekaltai – augaliniais riebalais, todėl šiuo metu vienintelis kelias nustatyti maiste esantį šių „riebalų žudikų“ kiekį yra laboratorinis tyrimas.

Trans-riebalai maitinimo įstaigose

Ne išimtis kavinės ar restoranai, kurie patiekalų ruošime naudoja gruzdintą aliejų. Būtent toks jų ruošimo būdas prisotina patiekalą transformuotais riebalais. Žinoma, daugiausia šių „riebalų žudikų“ galima aptikti greitojo maisto restoranuose, žinant, kad aliejaus virimas yra vienas iš pagrindinių jų maisto ruošimo būdų.

Blogai dar ir tai, kad maitinimosi įstaigose išvis nėra privaloma nurodyti patiekale esančių maistinių medžiagų kiekį.

Labai retai, jei ir nurodomas, tai tik bendras patiekalo kalorijų skaičius, kuris daugiau naudojamas reklamos sumetimais, o šios informacijos nauda mums praktiškai yra bevertė.

Slypi įvairiuose produktuose

Gausiausias jų kiekis, žinoma, greitajame maiste – tai gruzdintos bulvytės, mėsainiai ir pan. Taip pat spurgos, sausainiai, skrudinta duona, šokoladiniai batonėliai, kietas margarinas, bulvių traškučiai, šokoladinis tepamas kremas, padažai kepsniams, salotų užpilai, miltų mišiniai, javainių batonėliai, sluoksniuotos tešlos bandelės, krekeriai bei daugelis kitų rinkoje esančių maisto produktų.

Visų jų išvardinti tiesiog neįmanoma, lygiai taip pat, kaip sužinoti juose esančių trans-riebalų kiekio.

„Riebalai žudikai“ naudingi tik maisto pramonei

Dėl ilgo galiojimo laiko ir ekonominių sumetimų transformuoti riebalai yra labai naudingi maisto pramonei, nes jie negenda ir neapkarsta, todėl maisto produktai gali ilgiau išlikti neprarasdami skonio.

Be to, transformuotų riebalų naudojimas yra pigesnis nei natūralių riebalų, o tai maisto pramonei taupo milijonus, tik gaila, kad mūsų sveikatos sąskaita.

JAV jau kovoja su trans-riebalais

JAV vyriausybė, atsižvelgusi į transformuotų riebalų poveikį žmogaus organizmui (nuo širdies ir kraujotakos sistemos ligų kasmet JAV miršta 30-40 tūkst. žmonių), jau senokai yra priėmusį įstatymą įpareigojantį visus maisto produktų gamintojus deklaruoti perdirbtų riebalų kiekį, esantį jų pagamintame maiste.

Nesenai Niujorko savivaldybė įvedė įstatymą, įpareigojantį maitinimo įstaigas išimti iš apyvartos trans-riebalų turinčius aliejus. Akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais JAV valdžia parodo, jog žmonių sveikata jiems yra svarbiau už maisto pramonės ekonominę naudą.

Iš Europos valstybių vienintelė Danija yra uždraudusi maisto produktus, kuriuose yra daugiau nei 2 procentai trans-riebalų.

Ignoruokite trans-riebalų turintį maistą

Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje ši problema neegzistuoja, todėl valdžios dėmesio kontroliuojant trans-riebalus, esančius maisto produktuose, artimiausiu metu, manau, tikrai nesulauksime.

Todėl jei mes patys ignoruotume ir nepirktume šių žalingų trans-riebalų turinčių maisto produktų, tai pajutusi maisto pramonė, manau, tikrai sureaguotų: gal visiškai neišimtų šių riebalų iš maisto produktų gamybos, bet bent jau sumažintų jų kiekį, todėl viskas priklauso nuo mūsų pačių, kokį maistą turėsime ateityje.

Tema labai gera ir naudinga, pagalvoju kas diena, kas karta kai važiuoju i turgeli, einu i parduotuve ir renkuos maista. Ir kuo toliau tuo baisiau daros. O dar masiškas antpludis per visas kanalus apie tai ka mes valgom ir iš ko maistas susidieda tai tikrai baisu

Radau pora puslapiuku manau kai kurie mate ir žino o tie kurie ne tai tykiu jog pasinaudos

Sveikasvaikas

ka turi rašyti ant etikečiu

Kaip atpažinti sveikatai naudingą jogurtą

Jogurtus, kurie laikomi vienu naudingiausių maisto produktų, rinktis reikėtų labai atidžiai. Šis rūgštaus pieno produktas gaunamas pridedant gyvų laktobakterijų. Tačiau jeigu jame yra nors 2 gyvos bakterijos, po savaitės jų bus 2 milijardai ir indelis išsipūs. Ne paslaptis, kad net bifido bakterijomis praturtinti produktai išbūna kur kas ilgiau. Taip yra todėl, kad tų bakterijų iš tiesų ten nėra. Mat bakterijos paprastai gyvena 7 dienas, o produkto galiojimo laikas nurodomas ne mažiau kaip dvi savaites. Kita vertus, galima rasti jogurtų, kurie po savaitės šaldytuve tikrai išsipūs.

Jeigu jogurte yra vaisių gabaliukų, būtina žinoti, kad tada jie būna švitinti, chemiškai apdoroti, pridedama antibiotikų. Kitaip jogurtas sugestų. Taigi pats geriausias jogurtas – be jokių priemaišų, kurio galiojimo laikas – labai trumpas.

Šiuo metu pasaulyje naudojama daugiau kaip 500 maisto priedų, Lietuvoje – per 300. Kuo produkte maisto priedų mažiau, tuo jis brangesnis. Jei suskaičiavote jų apie 10, tokio produkto reikia atsisakyti. Mažai tikėtina, kad tie priedai bus natūralūs ir nepavojingi.

Yra itin pavojingus maisto priedus. E250 (natrio nitritas) – dažiklis ir konservantas, kuris tam tikromis dozėmis sukelia apsinuodijimą, laikomas kancerogenu, tačiau kol kas jo nėra kuo pakeisti. Kad šio maisto priedo yra daug, galima įtarti, jei produktas sūrus. Jo dedama į dešreles, kitus mėsos gaminius, sūrį.

Kitas pavojingas maisto priedas – E621 (natrio glutamatas). Tai aromato ir skonio stiprintojas, kuris gali būti natūralus (gaunamas iš jūros dumblių), tačiau brangus, ir cheminis (pigesnis). Glutamatas sukelia depresiją, nuovargį, hiperaktyvumą. Be to, prabilta apie tai, kad tai viena iš plintančio nutukimo priežasčių, kadangi glutamatas veikia mūsų smegenų centrus, susijusius su alkiu. Taip pat yra duomenų, kad šis maisto priedas sukelia akies tinklainės irimą ir glaukomą. Jo gausu vaikų mėgstamose dešrelėse, bulvių traškučiuose, užšaldytuose pusfabrikačiuose.

Reikia vengti gazuotų gėrimų, virtų dešrelių, saldainių su dažikliais, tortų, kuriuose gausu E, bulvių traškučių. Taip pat reikia nepamiršti kruopščiai plauti vaisius, kadangi jie, kad negestų, apdorojami konservantais Е230, Е231 ir Е232. Tai fenoliai, kurie net mažomis dozėmis sukelia vėžį.

Paskutiniais metais išaiškėjo, kad labai plačiai vartojamas saldiklis sacharinas (E954) taip pat yra kancerogenas. reikia vengia butiloksianizolio (E320), kurio yra čipsuose ir kramtomojoje gumoje, bei visų dirbtinių dažiklių, kurie yra saldainiuose, konditerijos gaminiuose, gėrimuose, nervų ląstelių pažeidimus skeliančio natrio gliukonato (E576) – rūgštingumą reguliuojančios medžiagos, dedamos į padažus, sriubas, šaldytus pusfabrikačius.

„Verta žinoti, kad konservantai ir stabilizatoriai veikia kaip antibiotikai. Stabilizatoriai dažniausiai būna gyvulinės ir augalinės kilmės, pavyzdžiui, E406 (agaras), bet nemažai jų yra chemiškai apdoroti. Emulgatoriai yra mineralinės medžiagos, tačiau gamtoje rasime natūralių emulgatorių, kurie toksiški arba net nuodingi. Antioksidantai gali būti gamtiniai (citrinos rūgštis E330, lecitinas E322, askorbo rūgštis E 300, vitaminas E E307, soda E500), tačiau labiau paplitę dirbtiniai antioksidantai.