Karvingas

Karvingas, išvertus iš anglų kalbos, reiškia „pjaustymą“. Tarptautiniu mąstu šis žodis įsitvirtino, kaip „meninis pjaustymas įvairių daiktų“ - medžio, vaisių, daržovių.

Daržovių ir vaisių meninio pjaustymo ištakos siekia Tolimuosius Rytus. Per tūkstančius metų jis tapo netgi reikšminga nacionalinių tradicijų dalimi. Šis užsiėmimas reikalauja susikaupimo, didelių pastangų, jo paslaptys buvo perduodamos iš kartos į kartą.

Dažnoje Rytų šalyje susiformavo savita karvingo tradicija ir technika. Antai kinų ir japonų technika bei tematika labai panaši - vyrauja tendencija iš vaisių ir daržovių išpjaustyti gyvūnus, žmones, hieroglifus. Neretai sutinkami drakonų ir kovų vaizdai, sveikinimo užrašai... Meistrai naudoja įvairius trafaretus bei išėmoms skirtus įrankius. Kitaip dirba tailandiečiai - eilę metų iš vaisių ir daržovių jie išpjausto subtilias gėlių kompozicijas. Pagrindinis darbo įrankis čia - vadinamas tailandiečių peiliu. Naudojami ir kiti pjaustymui ar išėmoms pritaikyti įrankiai. Kiekviena dekoratyvinio pjaustymo technika turi savų privalumų ir trūkumų. Kinų technologija, besiremianti į trafaretus ir įvairias formas, lengviau išmokstama, vienok neturi tokių subtilybių, kurių galima pasiekti Tailando meistrų technikos ir instrumentų dėka.

Dekoratyvinio vaisių ir daržovių pjaustymo subtilybes iš Rytų Azijos valstybių pirmiausia perėmė JAV restoranai, o vėliau ir Europos restoranai.

Šiandien nė vieno rimtesnio restorano virtuvė negali išsiversti be karvingo. JAV plačiai paplitęs mokymo kursas „Culinary Carving and Plate Decorating“, paruoštas kinų karvingo mokyklos pagrindu. Mokymo kursą ruošė žinomi šios srities specialistai Chef Harvey Rosen ir Chef Jonathan S. Rjsen, o juos konsultavo garsus kinų dekoratyvinio vaisių ir daržovių pjaustymo meistras Chang Wen Liang.

- Karvingo techniką gali įsisavinti bet kuris nors šiek tiek meniniu skoniu pasižymintis žmogus