oksana

oj- kiek man aiskino, tai kad nejauti visai to ziedo, kad lengva isideti bei issiimti, kad tikrai mylintis jis neiskrenta.

nebloga, bet savotiskai ziaurus filmas yra SLUMDOG.MILIJONAIRE. arba as ji pavadinciau- KAS NORI TAPTI MILIJONIERIUM.... apie berniuka kuris anksti prarado motina, kuris pakeliui savo gyvenimo surado drauge..., ir kaip jis laimejo 20 milijonu...... idomu-man patiko

is tikruju kai oras gereja, tai nuotaika gereja ir dingsta tas tingejimas, o jus vakar isvaret ziema is kiemo- tad tigejimai turi iseiti kartu

as ir jau pamastau apie zieda- man visos drauges siulo- sako patogiausias dalykas.

aciu tau- apraminai mane, o tai pradejau pegyventi,kad manajai niekas nebeidomu

is tikruju grozis nepakartojamas

na po 20 metu jeigu ir paaugs tai bus jau dzyn manau :) :( tiek metu kartu nugyvenau-tai keli lisni 10 metu nieko nepakeis ;) :( :) :lol:

prasau parasykit-ka jusu vaikiukai tokiu metu mokejo jau daryti-kuom is tikruju domejosi ir panasiai- nes tos teorines medziagos-kartais neatitinka realybes

o ka daryt kai vaikutis visai nenori mokintis rasyti? net ir zaizdamas..... jam parasai raidele A o jis ja taip paraso lyg ten butu saule :) :)

niu jau 12 metu is tikruju myliu tik viena zmogu. manau klausimeli reiktu kitaip sudelioti- ar daznai jus susizavite.....? o susizavet tai kaip ir kiekvienas zmogus- daznai

Sakoma, kad greitai vaikų nereikės mokyti rašyti. Kam vargti raitant raideles, jei yra kompiuteriai. Vadinasi, tušinukus galima mesti lauk. Ar tikrai šitaip? „Neskubėkite mėtyti pieštukų, – perspėja psichologė Ramunė Stankevičienė. – mokėjimas valdyti rašymo priemonę – labai svarbu vaiko raidai. Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad mažiukas mechaniškai brauko per popierių apskritimus ar pagaliukus. Iš tikrųjų jo smegenų pusrutuliai formuoja tarsi naują centrą. Šis gi ne tik įsimena, kaip parašyti naują raidę ar žodį, bet kartu ir aktyviai veikia kaimyninius centrus, kurie atsakingi už kalbos vystymąsi, atmintį, koordinaciją. Pradėję mokyti vaikutį rašto dažnai tėvai nerimauja, ar vaikas tai „sukrims“. Žinoma, ne per savaitę. Turės praeiti ne viena mėnuo. Tačiau kartu atkreipkite dėmesį: jūsų vaikas gali pasikeisti. Įgauti naujų savybių, pavyzdžiui, ne tik aiškiau pradės kalbėti, bet ir lengviau reikš mintis, mokės susikaupti. Dėl viso šito „kalti“ rašymo mokslai. Kita vertus, visiems žinoma, kad pagal tai, kaip žmogus rašo, galim apie jį kai ką pasakyti. Šiuolaikiniai psichologai tikina, kad rašto pagalba galima pakeisti kai kurias žmogaus charakterio savybes. Mokydami vaiką rašyti dailyraščiu, skatinate būti kantrų, darbštų, siekti užsibrėžto tikslo. Su kompiuteriu šių savybių vargu ar pasieksite.“

Ar prisimenate, kai vaikystėje ar paauglystėje tiesiog negalėdavote atsiplėšti nuo knygos, panirę į keistą viliojantį nuotykių ir draugystės pasaulį? O dabar prisiminkite pašnekesį, nugirstą autobuse, kaimynės padejavimus, jūsų vyriausiojo sūnaus mokytojos pastabą – vaikai skaito pernelyg mažai, jie nesugeba atlikti kūrybinių užduočių. Ar tiesa, kad knyga praranda savo žavesį? Ar gali kompiuteris, televizorius išstumti knygą ir mūsų mokinukui pasiūlyti tokios pat traukos ir fantazijos pasaulį? Ne, pasakys kiekvienas, tik knyga ugdo vaiko vaizduotę, iškalbą, turtina jo žodyną. Deja, tėvai retai pagalvoja apie tai, kad skaitymo malonumas turi atsirasti ne vien dėl mokytojo pastangų. Skaitymo motyvacija pradedama ugdyti dar prieš mokyklą. Kaip parodyti mažajam patrauklų knygos pasaulį, skatinti jį pajusti teksto žavesį? Jums puikiai gali padėti nauja Alma litteros lavinamųjų knygelių serija: Skaitymo kopėčios. Ši knygelių serija yra ypatinga. Tai skaitymo programa, sudaryta atsižvelgiant į skaitytojo amžių, pomėgius bei skaitymo gabumus, gebėjimą susikaupti ir išlaikyti dėmesį, suvokti skaitomą tekstą. Lipant kopėčiomis tekstas sudėtingėja, „auga“ kartu su mažuoju skaitytoju. Vadovaujamasi mintimi, kad skaitymo procesas turi būti malonus ir nevarginti vaiko. Nuobodulys ir nuovargis reiškia nusivylimą, o galų gale – ir priešinimąsi knygai. Svarbu, kad pasakojama istorija būtų įdomi ir smagi. Taip pat nepaprastai svarbios iliustracijos, jos - tarsi greta esantis vaizdinis „tekstas“, padedantis geriau suvokti skaitomus sakinius. Pradėkime nuo pirmosios pakopos. Knygutės skirtos vaikams nuo 5 metų. Tai skaitymas su paveikslėliais – daiktavardžiai pakeisti piešinukais, kuriuos reikia „perskaityti“. Kiekvienas sakinukas tampa ir smagiu mažu žaidimu. Žodis ir paveikslėlis pakaitomis nenuvargina mažojo skaitytojo. Vaikas ne tik išgirsta naujų žodžių, bet juos mato vizualiai. Tai nuostabus ir paprastas įsiminimo būdas, padedantis ugdyti atmintį ir plėsti šio amžiaus vaikų žodyną. Pirmosios pakopos knygelės paženklintos pelytės ir varlytės piešinukais. Pelytė – tai knyga, kurioje rasite keletą mažų draugų pasakojimų su mielais veikėjais. Trumpas, greitai įveikiamas tekstas nesukelia nuovargio, o smagus pasakojimas palieka malonių įspūdžių. Varlytė – įdomūs pasakojimai. Smagios, kupinos nuotykių istorijos patraukia dėmesį, ugdo vaizduotę. Vaikai skaito apie į save panašius berniukus ir mergytes ir dalyvauja jų nuotykiuose. Serijos kūrėjai atsižvelgė ir į raidžių dydį: jos aiškios, didelės ir nevargina vaikams akių. Palipęs kopėčiomis ant antrosios pakopos atsistoja šešiametis smalsutis. Vaiko laukia tigriuko ir žvirbliuko paveikslėliais pažymėtos knygelės. Tai trumpi pasakojimai su puikiomis kiekvieno sakinio iliustracijomis. Aiškūs tekstai ir paveikslėliai „draugauja“ ir vienas kitą papildo. Tokia knyga būsimajam pradinukui puikiai tinka kaip savarankiško skaitymo pradžiamokslis. Jei iš tiesų norite, kad jūsų vaikas patirtų skaitymo malonumą – skaitykite kartu. Pirmojo ir antrojo kopėčių laiptelio knygelės yra puiki priemonė bendrauti. Jūsų vaikas pajus ir skaitymo, ir buvimo kartu džiaugsmą. Yra ir kitų svarbių motyvų. Skaitydami garsiai kartu lavinsite vaiko kalbą. Mažasis skaitytojas sieja garsinę ir rašytinę žodžio raišką. Gerėja artikuliacija, kalbos raiškingumas, iškalba. Trečiosios pakopos skaitytojas jau turi skaitymo patirties. Jis – septynerių metų pradinukas, pradėjęs savarankišką kelią žinių link. Savo knygeles jis atpažins iš pirato ir drambliuko paveikslėlių. Trumpi, nuotykingi pasakojimai vaikams įdomia tema suteiks daug smagių skaitymo akimirkų. Tai pirmieji skaitiniai sau su daugybe spalvotų paveikslėlių. Jau galima nusipirkti šias Skaitymo kopėčių knygeles: Patiems mažiausiems - paveikslėlių knygelė „Pasakojimai apie mažąjį ponį“, kurios autoriai Werner Faber ir Sabine Kraushaar. Šioje pelytės knygelėje jūsų mažylio laukia smagus pasakojimas apie nepaprastą išdykėlį ponį ir jo mažąją šeimininkę Katią. Varlytės paveikslėliu pažymėtą knygą „Pilies vaiduokliukas mokykloje“ sukūrė Claudia Ondracek ir Christian Zimmer. Skaitykite kartu su vaiku apie neįprastą vaiduokliuko ir berniuko draugystę. Skaitymas su paveikslėliais jūsų mažyliui suteiks žaidimo malonumą ir padės sužinoti naujų žodžių. Antrosios pakopos skaitytoją turėtų sudominti linksmojo tigriuko knygelė „Pasakojimai apie ponius“, kurios autorė Katja Reider ir iliustratorė Ines Rarisch. Trumpos, smagios istorijos iš vaikų gyvenimo, o pasakojimai parašyti šeimos, draugystės, santykių su šalia esančiu žmogumi temomis. Itin įdomią knygą siūlo Cornelia Funke. „Užburta klasė“ yra trumpas pasakojimas apie nepaprastą naujokę 2b klasėje. Sunkios matematikos užduotys sprendžiamos mažais skraidančiais begemotais, o kreida pati ima šokti! Marliese Arold – itin daug kurianti rašytoja. Jau išleista daugiau nei 100 knygelių vaikams ir jaunimui. Paklausta, kaip jai atsivėrė nuostabus knygų pasaulis, ji prisiminė mamos skaitytas pasakas… Skaitymo kopėčios jums siūlo dvi šios autorės knygas. Palipę ant trečiosios pakopos vaikai į rankas paims knygelę su pirato paveikslėliu „Draugystė su arkliais“. Daug trumpų nuotaikingų pasakojimų. Ar gali arkliai turėti laisvadienių? Kaip pasidalyti arklį dviem? Ką veikia arkliai mokykloje? Prakutusiems skaitytojams skirta drambliuko knygelė „Delfinukui gresia pavojus“. Tai puikus pasakojimas apie laisvės ilgesį, žmonių ir gyvūnų santykius. Jau minėtas rašytojas Werner Faber yra ypač susirūpinęs didėjančia praraja tarp skaitančių ir neskaitančių vaikų. Jo nuomone, skaitymas nėra privilegija, o kiekvieno vaiko teisė. Ugdyti norą ir malonumą skaityti reikia pradėti nuo mažųjų. Lavinsite ne tik skaitymo įgūdžius, bet ir iškalbą, kūrybingumą, stiprinsite vaizduotę. Skaitymo kopėčios jums siūlo dėsningą ugdymo programą – patrauklias lavinamąsias knygeles. Jos padės jūsų vaikui patirti tikrą skaitymo malonumą. Leidybos įmonė ,,Alma littera

Tai kausimas, kurį matau mamyčių žvilgsnyje ar išgirstu, kai kalbama apie 1,5-2 metų amžiaus pyplių piešimą. Ne kartą esu girdėjusi tokias tėvelių ir net pedagogų nuomones: „Prisipieš dar mano vaikas, kai pradės lankyti mokyklą“, „Ką tie mažyliai gali nupiešti, juk jie tik terliojasi...“ Arba: „Mano Agnytė nemėgsta piešti, ji bijo susitepti.“ Visiems akivaizdi fizinės mankštos nauda, dėl ankstyvojo muzikavimo svarbos taip pat nesiginčijama. Šiame straipsnyje norėčiau pabrėžti ir plėtoti mintį, kad vaikų piešimas nuo pat savo ištakų yra fizinės, psichinės, emocinės būsenos atspindys. Piešimas vaikystėje tokia pat natūrali ir spontaniška veikla, kaip žaidimas, vaikščiojimas, kalbėjimas žodžiais. Ankstyvojoje vaikystėje piešiant daug lengviau išreikšti savo patirtį, jausmus nei žodžiais. Piešimas – tai kompleksiškas procesas, įtraukiantis judesių įgūdžius, akių- rankos koordinaciją, jutimus, įsivaizdavimą, kūrybą ir t.t. Pirmieji universitetai Žinome, kad pirmaisiais gyvenimo metais vaikas susipažįsta su jį supančiu pasauliu visais pojūčiais: regos, uoslės, klausos, lytėjimu, skonio. Taigi įvairių medžiagų lietimas yra natūralus ir reikalingas vaiko pažinimo kelyje. Vaiko poreikį žaisti ir liesti skystas medžiagas galime tenkinti pasiūlydami jam molio bei rankų dažų. Augant vaikučiui, vystosi jo kūno galimybės, plečiasi judesių amplitudė. Tyrinėjant aplinkos objektus, formuojasi nauji įgūdžiai. Visa tai vyksta žaidžiant. Būtent dėl to daugumas tėvelių bei ugdytojų nuo pirmųjų kūdikio gyvenimo metų ieško lavinamųjų žaidimų, žaislų. Iš tiesų vaikų žaidimai yra pirmieji universitetai. 1,5–3 metų mažylio žaidimo procese vyksta svarbios transformacijos: nuo jutiminių paviršių tyrinėjimo ir eksperimentavimo judesių iki simbolinio vaizdavimo judesių, asociacijų su įvykiais iš aplinkos, savęs vaizdavimo. J. K.Dubowski žodžiais, šis procesas – tai nepakartojamos žmogaus sąmonės formavimasis. Jau piešia...ant sienų... Kada galėsite sušukti: mano vaikelis jau piešia! Tai bus laikas, kai jus ilsėsitės, o jūsų mažylis „darbuosis“ artimiausioje patalpoje, o suklususi dėl „įtartinos“ tylos, eisite ieškoti savo kūdikio. Tuomet išvysite, kad mažasis tyrinėtojas jau yra paragavęs jūsų lūpų dažų, flomasterį, jogurtą ir visa tai užtepęs ant sienų. Štai dabar jūsų vaikas pradėjo piešti! Daugelis vaiko piešinio tyrėjų (F.I. Šmitas, L.S. Vygotskis, J. Matthews, M.V. Cox ir kt.) išskiria judesį kaip pirminį veiksmą piešinio atsiradimo procese. Iš tiesų šiuo laikotarpiu piešimas – keverzojimas labiau primena kūno kultūrą. Pirmasis brūkšnys dažniausiai nupiešiamas atsitiktinai, bėgant kur nors su pieštuku rankoje. Vaikai piešia gulėdami ant grindų, stovėdami prie sienos ir stengdamiesi pasiekti kuo aukščiau, norėdami užpildyti didelį lapą. Rankos juda įvairiomis kryptimis, ir, kai tik jose atsiranda pieštukas, pradedami kurti įvairūs „rankų judesių piešiniai“. Manyčiau, taip vaikas gauna nepalyginti daugiau informacijos apie savo kūną ir jo galimybes erdvėje negu per įprastą kūno kultūros pamokėlę. Vaikas stebi ir gali pamatyti savo judesio paliekamą pėdsaką. Savo kūno suvokimas erdvėje, gebėjimas kontroliuoti kūną tokio amžiaus vaikui yra svarbiausias dalykas. Rankų ir viso kūno judesių amplitudę galima plėsti, pakeitę vien tik popieriaus lapo formatą: mažas popieriaus lapas skatins „smulkiuosius“ kūno judesius, didelis – plačiuosius. Po tokios veiklos mažyliai jaučiasi pavargę kaip po kūno kultūros pamokos – puola gerti ir valgyti atsineštų sumuštinių. Pirštukų miklumas Nukreipkime savo žvilgsnį į mažylio delniukus ir pirštukus: jis liečia, tyrinėja įvairius daiktus, maigo, baksnoja molį. Rankutę įkiša į dažus, brauko, plekšnoja. Piršteliai šokinėja taip, lyg vaikas grotų fortepijonu. Iš pasitenkinimo mažyliui tįsta seilė, visas dėmesys sutelktas į šį „darbą“. Ankstyvasis piešimas – tai lavinamieji pirštelių, pojūčių, kūno mankštos žaidimai. Nustatyta, jog pirštukų miklumas ir sklandi vaiko kalba yra tiesiogiai susiję. Mat kairiojoje kaktos skiltyje yra už kalbą „atsakinga“ Broca sritis. Ji tiesiogiai susijusi su smulkiąja (rankų ir kalbos padargų) motorika. Kuo aktyviau juda pirštukai, tuo daugiau impulsų gauna Broca sritis. Taigi tuo daugiau stimulų pradėti kalbėti. Kaip rašo logopedė J.Stasiūnaitė, ne veltui žmogus, „nerandantis“ tinkamo žodžio savo minčiai išreikšti, dažniausiai pasitelkia gestus. Antai japonai, įvertindami išlavėjusios rankų motorikos įtaką vaiko raidai, siūlo mankštinti net 2–3 mėnesių kūdikių pirštelius. Nėra puikesnės pirštukų mankštos už žaidimus su dailės priemonėmis. Piešiant lavinama smulkioji motorika, sensomotorika, įsivaizdavimas, emocinė raiška. Tyrinėdamas medžiagas ir žaisdamas su jomis, vaikas turi galimybę visa tai asocijuoti su aplinkos įvykiais ir veiksmais. Pirštukais ir rankytėmis spaudžiama, glostoma, maigoma. Liesdamas medžiagas, vaikas kaupia skirtingą sensorinį patyrimą. Šiame procese pirštukų judesio amplitudė labai plati, ji gali būti prilyginama tik grojimui kanklėmis ar fortepijonu. Asociacijos, įsivaizdavimas, nusakymas siekiant išreikšti patyrimą skatina sąvokų ir kalbėjimo formavimąsi. Atėjęs į dailės pamokėlę dar menkai kalbantis 2,5 metų mažylis po mėnesio jau emocingai pasakoja, ką jis vaizduoja, o po dviejų – aiškiai taria žodžius. Taigi matome, kad piešimas ir kita dailinė veikla ankstyvojoje vaikystėje turi įvairią ir labai svarbią reikšmę vaiko visapusiškam augimui, jo lavinimui. 2,5-3 metų amžiuje, atsiradus pirmajam vaizdavimui (apskritimai, saulės, galvakojai – žmogeliukai ir kt.) bei vėlesniame ikimokykliniame amžiuje piešimas išlieka pagrindiniu būdu išreikšti savo pažinimą, emocijas, lavinti kūrybiškumą, aplinkos suvokimą ir kt. Kiekviename amžiaus tarpsnyje vaiko kūrybinės veiklos formos kinta, priklausomai nuo jo visuminio augimo. Kūrybinės veiklos kitimai ikimokykliniame amžiuje vaizdžiai parodomi pateiktoje lentelėje. Matome, kad visa kūrybinė veikla reiškiasi kompleksiškai: piešiant, lipdant molį, žaidžiant konstrukcinius bei draminius žaidimus. Tokiu būdu lavinami visi vaiko asmenybės įgūdžiai bei suvokimas: motoriniai, jutiminiai, erdviniai, socialiniai, emociniai, kūrybiniai, savęs ir kitų pažinimas.

Būdamas 2,5 - 3 metų amžiaus vaikas dažnai kalbasi pats su savimi. Jo taip vadinama egocentriška kalba – vienintelė ir puiki galimybė garsioje vaiko kalboje išgirsti logiką, jo minčių nuoseklumą arba nenuoseklumą, nes viskas, apie ką jis šiuo metu galvoja, yra išsakoma. Šis etapas nėra per daug ilgas: palaipsniui monologai tampa vidiniais, ir apie žmogaus mąstymo ypatumus toliau bus galima spręsti tik netiesiogiai. 3,5 - 4 metų amžiaus: Kalbą vaikas pradeda vartoti tikslingai ir sąmoningai. Tai reiškia, kad kalbėdamas jis sprendžia savo problemas ir, pavyzdžiui, gali paprašyti draugą užtraukti langą, o neiti pats. Vaikas suvokia savo minties, kuri reiškiama su taisyklingos kalbos pagalba ir todėl yra suprantama aplinkiniams, jėgą. Šio amžiaus vaikai gyvai domisi garsų simboliais – raidėmis, su malonumu apvedžioja raides iš grublėto popieriaus ir t. t. Jie gali dirbti su nešiojamu raidynu, dėliodami raides, reiškiančias atskirus garsus, jų junginius ir net paprastus žodžius.

noreciau labai suzinoti ka tokio amziaus vaikas turi moketi? nes mano mazoji nenori dar nei raidytes zinoti, nei skaiciukus ir spalvytes nenori zinoti.... bandom graziuoju -zaisdami su ja mokintis- niekaip.... bandom piktuoju-irgi niekaip..... neidomus jai dar tie dalykai..... tai gal turite patarimu kaip ir ka daryti?????? ko mokinti,o kas dar per anksti tokiam vaikui.....

as ir tokia pati- jeigu kaltas turi pats prieiti nors ir simta kartu....

siaip ar butina ar ne tai nezinau- negalvojau apie tai, bet malonu kai mylimas zmogus prisimena ir geliu atnesa.... siaip is tikruju del manes-jos galetu ir nebuti :)

cia tai tu gryna tiesa parasei-dauguma visa savo kiema uzlieje cementu, kad nebutu zolytes, geliu-nieko....kad maziau darbo butu.

o as noreciau pabaigti mokslus ir istoti i koledza anglijoje- tiesiog gerai ismokti anglu kalba, o poto noreciau istoti i ir pratesti savo teisininko studijas anglijoje :wub1: siaip ispildoma mano svajone- tik reikia daug kantrypes, pastangu bei pasirizimo :wub1:

suprantu tave Nicole- is tikruju nenoreciau toki vaizdeli matyti pro savo langa.... bet kokie parsai- kaip jie gali taip lengvai iskirsti medzius kad padaryt futbolo aikste....as to nesuvokiu...... juk ir taip tose uzsienio salyse mazai gamtos..... :wub1: :)

zana dabar man iskilo klausimas- o kur tevas? kodel visa laika kalbama viena apie tave ir apie sunu. gal laikas pakalbet ir apie teva. gal berniukui reikia tevisko balso????? griezto tevisko balso- ir apsiramins manau...... siaip vaikai visada viena is tevu negerbia,o kito bijo.....

ziurint kas kaltas- gal jis mano,kad tu, o tu galvoji,kad jis....... siaip uzjauciu del tokios situacijos- suprantu kaip nemalonu but tokioj aplinkoj.... laikykis :wub1: viskas praeis, bet kad jis nepasveikino nei su gimtadieniu nei su valentino diena, tai jis tikras kiaule.....ne tas zodis....parsas!

girdejusi esu apie sita liga, bet ne taip smulkiai- aciu vilke :wub1: is tikruju naudinga paskaityt- bei poto tinkamai pasitikrinti :wub1:

oj...labai man nepatinka sita krempudra.

manau- niekada nepamirsi. apsiraminsi, apgysi siek tiek, bet vistiek ugnele degs viduje.......