Nicole

Kas yra fotografinis filtras? Fotografinis filtras yra tiesiog optinis filtras, veikiantis šviesos srautą, keliaujantį pro jį. „Fotografinis" nėra tikslus terminas, tačiau kadangi kalbėsime būtent apie optinių filtrų naudojimą fotografijoje, toliau jis ir bus vartojamas. Taigi fotografinis filtras yra papildomas stiklo ar plastiko gabalas, tvirtinamas prie fotoaparato objektyvo priekinės dalies (nors išskirtiniais atvejais filtrai dedami ir ant objektyvo vidinės dalies, kuri yra fotoaparato viduje). Filtrai būna dviejų tipų. Dažniausiai naudojami srieginiai filtrai, kurie įsukami į objektyvo priekyje esantį sriegį. Deja, dauguma kompaktinių fotoaparatų objektyvų tokių sriegių neturi, tad jiems reikalingi papildomi aksesuarai. O keičiami veidrodinių fotoaparatų objektyvai tokį sriegį turi beveik visada. Išskyrus tuos atvejus, kai objektyvas yra labai plataus kampo ir jo priekinis elementas smarkiai išgaubtas ir išlindęs už paties objektyvo ribų. Tokiam objektyvui reikėtų ir išgaubto filtro, o tai reikštų didžiulę kainą. Todėl kai kurie plačiakampiai objektyvai pagaminti taip, kad galima įdėti filtrą kitoje pusėje, kuri paslepiama fotoaparato viduje. Olympus E-500, naudotas infraraudonasis filtras „HOYA R72". Po to nuotrauka kompiuteryje paversta nespalvota.. 1 nuotrauka: ISO 200, 1.3 s, f/3.5, EV +5. 2 nuotrauka: ISO 100, 40 s, f/3.5, EV +5 Vido Biveinio nuotrauka * Vido Biveinio nuotrauka * Paprastai srieginiai filtrai būna stikliniai, kai kuriais atvejais jie gali būti pagaminti iš aukštos kokybės plastiko ar kalnų krištolo. Yra ir kitokios rūšies filtrų. Tai želatininiai filtrai, pardavinėjami lakštais. Jiems reikalingas specialus laikiklis, taip pat tvirtinamas prie objektyvo. Jie pigesni, lengviau pritaikomi prie objektyvo dydžio, lengviau keičiami. Tokį filtrą galima „uždaryti" ir „atidaryti" bet kuriuo momentu. Su srieginiais filtrais paprasčiausiai sugaištama daugiau laiko. Visgi dėl mechanizmo gremėzdiškumo želatininiai filtrai nėra labai populiarūs. Jie naudojami dažniausiai specializuotoje fotografijoje. Dydžiai, dydžiai... Gauti kompaktiniams fotoaparatams tinkamą filtrą yra ganėtinai nelengvas uždavinys. Kai kurie fotoaparatai gali turėti papildomą vamzdį, kurio viduje telpa visas objektyvas. Ant šio vamzdžio galo galima užsukti norimą filtrą. Kartais vamzdžiai iš karto būna su kuriuo nors vienu filtru. Būna taip pat paprasčiausiai užmaunamų filtrų. Na, o paskutinis pasirinkimas - tiesiog pačiam laikyti filtrą prispaudus prie objektyvo galo. Tai nėra labai saugu: galima pažeisti objektyvo mechanizmą, subraižyti filtrą, praleisti šviesos pro plyšelius. Tačiau jei nėra kitos išeities, tinka ir toks variantas. Filtrai * Veidrodinių fotoaparatų objektyvų savininkams gali kilti papildoma problema: jie paprastai turi ne vieną objektyvą savo kolekcijoje. Na, o skirtingų objektyvų sriegiai skirtingo skersmens: 43, 56, 62, 77 ar netgi 82 milimetrų (yra ir daugiau variantų, šie skaičiai tik kaip pavyzdys). Tad vieno objektyvo filtras netinkamas kitam. Prisipirkti visų dydžių filtrų tikrai neverta - tai kainuos daug, o ir filtrų krūva išaugs. Todėl, žinoma, kažkas sugalvojo pereinamuosius žiedus. Taip galima 62 mm skersmens filtrą su pereinamuoju žiedu įsukti į mažesnio, 56 mm, skersmens objektyvą. Yra ir kitokių žiedų, kurie padeda mažesnį filtrą įsukti į didesnio skersmens objektyvą. Tai retesnis atvejis, nes tada pats filtras gali patekti į objektyvo „regos lauką". Deja, nuo filtro dydžio priklauso ir jo kaina. Kuo didesnio skersmens filtras, tuo kaina didesnė. Ir dažniausiai labai „nesąžiningai". Jeigu tam tikras 62 mm filtras kainuoja 160 Lt, tai 72 mm gali kainuoti daugiau nei 250 Lt. Skirtumas gana didelis. Gera buvo fiksuoto židinio objektyvų laikais - jų skersmuo dažnai mažesnis. Na, o šiuolaikiniai „zoomai" paprastai yra didelio skersmens. Natūraliai kyla mintis, kad geriausia įsigyti filtrus, kurie tinka didžiausio skersmens objektyvui, ir apsirūpinti pereinamaisiais žiedais kitiems. Tai beveik teisinga mintis. „Beveik" todėl, kad kartais geriau turėti netgi didesnio skersmens filtrą, nei turimas didžiausias objektyvas. Ir štai kodėl. Noriu daugiau filtrų! Kiekvienas filtras turi du sriegius: vienu jis įsukamas į objektyvą, o į kitą galima įsukti antrą filtrą. Taip galima gauti keleto filtrų efektus. Tačiau dažnai net ir naudojant antrą filtrą pastebimas vinjetės efektas - patamsėja nuotraukų kampai. Taip yra todėl, kad filtrai, sukami vienas ant kito, sudaro papildomą „vamzdį", kuris užstoja šviesą. Susukus daugiau filtrų, jie paprasčiausiai tampa matomi. Taigi jei tikrai ruošiatės naudoti tokias filtrų „krūvas", geriau pasirūpinti didesnio, nei yra skirta objektyvui, skersmens filtrais ir naudoti pereinamąjį žiedą. Įvadas į filtrų pasaulį Taigi užteks abstrakčių pasakojimų apie filtrus. Toliau bandysime apžvelgti filtrų rūšis, ką galima su jais padaryti, kurių funkcijas galima visiškai ar iš dalies atkartoti skaitmeninėmis apdorojimo priemonėmis. UV, „Skylight", paprastas stiklas... UV filtrai skirti ultravioletiniams spinduliams sulaikyti. Skaitmeniniams fotoaparatams tai nelabai aktualu. Juostelės yra šiek tiek jautresnės šiems spinduliams. Dažniausiai šie filtrai naudojami tiesiog objektyvo apsaugai nuo pažeidimų. Aukštai kalnuose, kur ultravioletinių spindulių intensyvumas didesnis, rekomenduojama naudoti šį filtrą, kad neatsirastų melsvos spalvos pertekliaus. „Skylight" filtras panašus į UV, tik jis „griežčiau" filtruoja UV spindulius ir netgi dalį mėlynos spalvos. Jis suteikia nuotraukoms vos šiltesnį atspalvį. Taip pat dažnai naudojamas objektyvo apsaugai. Paprasto stiklo filtrų paskirtis vienintelė - objektyvo apsauga. Subraižytą ar įskeltą filtrą tiesiog pigiau pakeisti nei objektyvą. Nėra griežtų šių filtrų naudojimo rekomendacijų. Vieni fotografai saugo savo objektyvus. Kiti siekia tobulumo ir sako, jog papildomas stiklo gabalas gadina nuotraukų kokybę, nes tai yra papildomas paviršius šviesos kelyje, galintis sukelti daugiau atspindžių ar paveikti ryškumą. Tad ar naudoti vieną iš šių filtrų, ar ne - kiekvieno fotografo skonio reikalas. Kartais reklamuojama, kad šie filtrai sumažina ūkanotumą ar miglas. Tai nėra teisybė, pastebimo efekto su UV ar „Skylight" filtrais tikrai negausite. Bandymas Norėdami palyginti populiariausius fotografinius filtrus, atlikome nedidelį testą, kurio rezultatus galite įvertinti ir jūs. Kaip matote, didžiausią poveikį vaizdui padarė infraraudonasis fotografinis filtras. Jis nepraleido žmogui matomos šviesos, o užfiksavo atsispindėjusį infraraudonųjų spindulių spektrą. Todėl tamsiai raudonoje nuotraukoje ryškiausiai matomi labiausiai infraraudonuosius spindulius atspindėję objektai - sušilę lapai, žolė, įkaitę vandens purslai. Tokios nuotraukos dažnai paverčiamos nespalvotomis ir gaunamas neįprastas akiai, bet įdomus nuotraukos variantas. Antrasis pagal efektyvumą pasirodė poliarizacinis filtras. Jis nepraleido atsispindėjusių poliarizuotų spindulių, todėl dangus tapo tamsiai mėlynas, vanduo tamsesnis ir skaidresnis (labiau permatomas), taip pat šiek tiek sumažėjo tamsiausių ir šviesiausių vietų kontrastas. „UV" ir „Skylight" filtrai sukėlė bene mažiausią efektą, bet, eliminuodami ultravioletinius spindulius, jie labai pagerino nuotraukų kokybę. Tą rodo sumažėjęs tamsiausių ir šviesiausių nuotraukos vietų kontrastas, taip pat geriau užsifiksuota objektų spalva ir faktūra. „Skylight" filtras dar papildomai suteikė nuotraukai šiltesnį atspalvį. Apsauginis filtras, kaip ir deklaruojama, nesuteikia nuotraukai efektų, tiesiog atlieka savo tiesioginę paskirtį - saugo objektyvą. Bandymai Be filtro, Apsauginis UV filtras, Skylight filtras Be filtro * Apsauginis filtras * UV filtras * Skylight filtras *

Kelionė – magiškas, nekasdieniškas įvykis. Tai galimybė pamatyti pasaulį, jį pajusti ir užfiksuoti. Kelionė – prisiminimai ir nutikimai. Jie – savotiškas turtas mūsų galvoje. Prisiminimais galima džiaugtis, pasakoti draugams, dar kartą išgyventi ir pajusti patirtas emocijas, įvykius. Kad tie įvykiai nenublanktų mūsų prisiminimuose, vienas iš patikimesnių būdų – užfiksuoti juos fotoaparatu. „Olympus E-P1“ fotoaparatas puikiai tinka kelionėje, nes yra mažas ir kokybiškas, jį patogu nešiotis. Neabejoju – atsiras priekaištaujančių, kad tai vėl reklama. Neprieštarausiu. Taip, tai reklama, bet tuo pačiu ir būdas informuoti. Jei šio straipsnelio nebūtų, galbūt ir nesužinotumėte, kad toks fotoaparatas apskritai yra… Nuo ko viskas prasideda? Manau, kad nuo lango, jei skrendate ar važiuojate. Kartais jis būna idealiai švarus, o kartais apmusijęs ir purvinas. Tada fotografuoti labai sudėtinga, bus daug atspindžių, prarasite šviesos, bus sudėtinga nustatyti judesį ir pan. Todėl patarčiau, jei įmanoma, langą praverti, išlįsti pro atidarytą stoglangį, o jei vis vien tenka fotografuoti pro jį – naudokite poliarizacinį filtrą, kuris sumažins atspindžius. Kartais atradimai prasideda nuo miesto pavadinimo iškabos, jei keliaujate pėsčiomis ar dviračiu. Nufotografuokite ir ją. iškabos kiekvienoje šalyje gerokai skiriasi, tai galėtų būti Jūsų užuomazga ir intriga, kad pamatysite kažką, ko dar niekada nematėte. Įsimintinos vietos Kiekviena vieta turi savo istorinių objektų, kurios lyg magnetas traukia turistus, jos – tos vietos pažiba ir įdomybė. Yra žmonių, kurie kolekcionuoja ir fotografuoja pačias įdomiausias vietas. Bėgioja po erdvę ieškodami geriausio kampo ir rakurso. Tokiems žmonėms patarčiau pirmiausia nueiti prie spaudos kiosko ar turizmo informacijos centro, kur rasite daug atvirukų su tos vietovės įsimintinais objektais. Jos bus vedlys, nurodantis, kas svarbiausia ir įdomiausia. Be to, pagal atvirukus Jūs galėsite iš karto nustatyti, kaip geriausia fotografuoti būsimą objektą. Nes įprastai į tokius atvirukus patenka išieškotos ir laiko patikrintos nuotraukos, kuriose geriausias fotografavimo kampas, vieta ir laikas. Siūlau atlikti mažą eksperimentą. Nusipirkite jau objekto atviruką, kurį kurdamas vietinis fotografas padarė ne vieną šimtą variantų, kad atrinktų geriausiai atrodantį kadrą. Vėliau Jūs patys pabandykite nufotografuoti tą patį ir palyginkite atviruką su savo nuotrauka. Matydami skirtumus geriau suprasite, kas buvo negerai, o kas pavyko gal net geriau. Pirmas įspūdis Vieni keliautojai stengiasi fiksuoti jų kelionės akimirkas parodydami tų vietovių gražias vietas, kiti – daugiau savo asmeninius įspūdžius. Manau, pastarieji yra vertingiausi. Juk prie savųjų prisiminimų prisidėsite fiksuodami asmeniškus dalykus, antai sutikti žmonės, išgertas kavos puodukas jaukioje kavinėje ir pan. Taigi patys spręskite, ko norite – kelionių pompastikos ar asmeninės nuomonės ir istorijos. Oras Vieną savaitgalį teko pabuvoti Klaipėdoje. Visą dieną paskyriau pasivaikščiojimui po miestą. Dangus buvo apsiniaukęs ir pūtė stiprus vėjas. Supratau, kad gražių ir saldžių saulėtų peizažų ir miesto fasadų nepavyks nufotografuoti. Todėl nusprendžiau eiti savo linija ir fiksuoti sutiktus žmones, draugus ir nuotaiką. Tai, kas įdomu Nufotografuoti visko keliaujant praktiškai neįmanoma, todėl tenka rinktis. Patartina klausyti širdies ir nepasiduoti bandos jausmui. Jei visi puola fotografuoti kokią bažnyčią, apsidairykite aplinkui. Gal koks lieptelis ar senas kiemas Jums bus įdomiau?.. Kompozicija (arba aš ten buvau) Kelionės fotografijoje kaip įprasta vyrauja daug fotografinių žanrų, kaip antai portretas ar peizažas, dokumentika. Apie jų fotografavimo patarimus galite paskaityti kituose blogo įrašuose. Šiuo atveju norėčiau išskirti tokį fotografavimo būdą, kaip autoportretas. Dažnai keliaujantys nori užsifiksuoti patys kartu su esama aplinka fone. Kai kas paprašo kitų žmonių tai padaryti, o kai kas turi galimybę duoti kamerą draugui. Šiuo atveju patarčiau vaizdą komponuoti taip, kad gerai matytumėtės Jūs patys ir fone matytųsi fragmentas įsimintinos vietos. Proporcija turėtų būti panašiai tokia – Jūs iki pusės, o likusią kadro dalį (apie 2 trečdalius) užpildo įsimintina vieta. Taip Jūs būsite atpažįstamas, o tuo pačiu ir matysis, kad Jūs tikrai ten buvote. Patarčiau padaryti ne vieną kadrą. Nes Jūsų būsimiems žiūrovams galbūt nebūsite įdomūs Jūs patys. Tokiu atveju geriau padaryti kelis atskirus ir skirtingus kadrus. Viename kadre - vietovė Jūsų pasirinktu rakursu, o kitame kadre galite būti ir Jūs įkomponuoti į vietovę kartu, plius dar keli papildomi asmeniški momentai. Pasiklyskite (asmeniški momentai) Jei vaikščiosite tose pačiose vietose kaip ir kiti milijonai žmonių, jūsų nuotraukos gali būti nuobodžios. Tarkime, nufotografavote Eifelio bokštą, o tokį patį kadrą turi Jūsų draugas, gal net ir ne vienas, ir fotografuota iš tos pačios vietos. Šiuo atveju patarčiau pasiklysti ir specialiai paieškoti kažko įdomesnio. Nebijokite užeiti į kokį keistą skersgatvį, kur neužsuka turistai. Tada pamatysite kitą vietovės pusę, kuri bus asmeniškesnė ir kartais net įdomesnė nei ta, kuri jau matyta milijoną kartų. Įsijauskite ir bendraukite Kitas įdomus aspektas – bendravimas. Įsijauskite į aplinką, pabendraukite su vietiniais. Vietiniai gyventojai Jums atskleis vietinį žavesį, nuotaikas. Įsijausite į jų gyvenimo būdą ir papročius, labiau pajausite tos vietovės dvasią. Besivaikščiojant po Klaipėdą vietiniai žvejai pasidalijo savo laimikiu ir keliais juokingais momentais ir pasakojimais… Ieškokite išskirtinumo Pabaigai norėčiau patarti įsiklausyti į savo nuojautą ir nuomonę. Būdami kelionėje įsiklausykite į savo nuotaiką ir norus. Jūs patys esate ne ką mažiau svarbūs nei vietovė, kurioje esate. Nes Jūsų buvimas ten – irgi yra savotiškos istorijos dalis. Gal tai bus ir ne pompastiška pasauliniu mastu, bet tai Jūsų individuali istorija ir nuomonė, kuria galėtumėte džiaugtis ilgus metus bei pasidalinti su bendraminčiais… Vidas Biveinis

Vieta, kurioje galima fotografuoti ištisas 24 valandas per parą – tai miestas. Jame visko daug ir viskas persimaišę bei susiję. Žmonės, pastatai, tiltai, automobiliai, gatvės, šventės ir kiti įvykiai… Kiekvienam pagal skonį ir norus. Stilių įvairovė byloja apie istoriją ir žmonių kūrybą, galite vaikščioti po senamiestį ar naujai pastatytus dangoraižius ir atrasti tai, kas Jums patinka. Tereikia įsiklausyti į savo nuojautą ir bandyti. Architektūra Pastatų fotografavimas panašus į peizažo fotografavimą, jei planuojate perteikti pastatus, įkomponuotus į juos supančią erdvę. Tereikia stebėti šviesą ir parinkti geresnį fotografavimo kampą. Tokiu atveju geriausia fotografuoti plačiakampiu objektyvu. Bet ne visi plačiakampiai objektyvai vienodi. Pigesni iškraipo pastatus juos išgaubdami į centro vidurį. Tokiu atveju geriausia paėjėti kuo įmanoma toliau ir fotografuoti ne plačiakampiu objektyvu. Nors ir su tuo pačiu plačiakampiu nepatingėjus ir paeksperimentavus, ilgiau pavaikščiojus - galima gauti gerą rezultatą. Būna vietovių, kurios gražiausiai atrodo temstant, kada užsidega žibintai ir šviesos pastate, o besileidžianti saulė gražiai nudažo dangų. Kitas variantas - fotografuoti įvairias pastatų tendencijas. Tarkim, vienodi nameliai eilėje gali sudaryti savotišką ritmą ir tokiu atveju net nereikia komponuoti į būsimą kadrą supančios aplinkos. Tereikia parinkti tokią kompoziciją, jog pastatai atrodytų kaip sustatyti į nesibaigiančią eilę. Kai kurie fotografai nevengia kontrasto. Dažnai nauji pastatai išdygsta šalia senų, todėl įkėlus seną pastatą į pirmą planą, o naują į antrą – gausite įdomų kontrastą, kuriame matysis miesto transformacija. Atspindžiai, detalės Miestas - įstabus dalykas, nes jame galite sutikti tai, kas natūraliai gamtoje retai pasitaiko. Tarkim, atspindžiai. Šiuolaikiniai pastatai statomi naudojant daug stiklo, kuris puikiai atspindi saulę. Todėl kartais galima rasti tokią vietą, kurioje atrasite dirbtinę saulę. Vieną tikrą, o kitą – atspindėtą. Tokie atmosferiniai dalykai irgi įdomūs, kaip ir žmonės, atsispindėję nuo įvairių atspindžių. Parduotuvės vitrina, automobilio langas suteikia daug galimybės kurti ir derinti realų vaizdą su mūsų sujungtu, atspindėtu vaizdu ir viską maišyti. Žmonės sėdintys kavinėje kartu su atsispindėjusiais praeiviais gatvėje sukurs irgi įdomų rezultatą. Tam reikia pastabumo ir koncentracijos į detales, kurios ne ką mažiau įdomios nei bendras vaizdas. Detalės kartais gali pasakyti mums daug daugiau, nei pati aplinka. Tik jas sunkiau fotografuoti, nes kad jos būtų įdomios - reikia daugiau dėmesio skiti momentui ir vaizdų gretinimui, pabrėžiant išskirtinumą. Žmonės Jų mieste tikrai daug ir jie įvairūs. Kažkas ryte sportuoja bėgiodamas, kažkas dirba vaikščiodami po įvairias įmones apsirengę juodais kostiumais, o kai kas vakare ošia bare su kitais bendraminčiais. Visi jie turi savo roles ir kaip kokiame teatre atlieka tam tikrus veiksmus. Visi jie įdomūs, antai bėgiojantis žmogus kaip individuali asmenybė gali atskleisti parodydamas savo ryžtą prabėgdamas pro stotelėje snūduriuojančius žmones. O bare besilinksmindama kompanija gali sukurti lengvo chaoso ir pamišimo atmosferą. Kiekvienam atvejui gerai užfiksuoti reikia sėkmės ir pasiruošimo. Tokiu atveju geriausia prieš tai imituoti būsimas situacijas ir stengtis atlikti jas techniškai kuo geriau (taisyklinga ekspozicija, kompozicija). Ir kai būsite pasiruošę - vėliau ar anksčiau tai įvyks. Veiksmas, sutapimai Įprastai bendras miesto vaizdas būna daug sykių matytas ir nuobodus. Norisi kažko išskirtinio. Išskirtinių žmonių ar jų veiksmo. Tai atsitinka labai retai, bet atsitinka. Taip pat daug kas priklauso ir nuo sutapimų. Reikia būti geroje vietoje, geru laiku ir pasiruošus. Kartais tam tikrus įvykius galima numatyti. Geriausia tai daryti per įvairius renginius ar šventes. Sykį teko važiuoti anksti ryte per kovo 8-ąją pro gėlių turgelį. Prie jo perėjos užsidegus žaliai šviesoforo signalui, per perėją bėgo kostiumuotas vyryškis nešinas 100 rožių. Jis bėgo lyjant lietui, todėl jo kojos taškė didžiules balas ir viskas atrodė labai gražiai, kad užfiksuoti. Deja, tuo metu fotoaparatas buvo bagažinėje ir viską nufotografavau tik akimis. Tai reiškia, kad kuo dažniau Jums fotoaparatas kabos ant kalo – tuo daugiau galimybių Jūs turėsite. Tokio tipo fotografija (gatvės fotografija) reikalauja daug pastangų ir nuojautos, todėl ir vertinama visame pasaulyje labai gerai, nes ji nėra pastatyta ar iš anksto apgalvota. Tai, kas įdomu Apibendrinat norėčiau pabrėžti, jog fotografija mieste – tai galimybių centras. Tereikia pasirinkti kas įdomu ir pasikliauti intuicija. Taip pat svarbu daug praktikuotis ir eksperimentuoti. Čia susilieja daug techninių stilių. Kai kuriuos momentus nufotografuoti reikia įgūdžių ir išlaukti tinkamo momento, o kai kurie įvyksta žaibo greitumu - tam reikia nuojautos ir būti pasiruošusiam… Visos nuotraukos darytos “Olympus E-P1” fotoaparatu. Vidas Biveinis

Galvojant apie vaikų fotografiją, prisiminimuose iškyla šeimos albumas, kur tada dar buvo populiari foto juosta. Tarp daugelio nespalvotų fotografijų viena kita prie Palangos tilto, kur fone būtinai turėjo būti pripučiamas laivelis ar koks animacinis personažas. Deja, dabar laikai pasikeitė, kaip ir pati fotografija, nors tie ano meto fotomeistrai dar siūlo nusifotografuoti, tik dabar pripučiamus laivelius pakeitė egzotiški gyvūnai, tokie kaip bezdžionės ar smaugliai. Fotografijai populiarėjant, pasikeitė ir pačios fotografijos samprata. Dabar jau nebeužtenka primityvios pastatomosios fotografijos. Aišku, surežisuota fotografija yra, bet jei taip pat dabar keliami didesni reikalavimai. Dabar režisuojant jau nebeužtenka idėjos, o reikia ją išpildyti kaip galima geriau. Parinkti teminius drabužėlius, tinkamą aplinką ir rekvizitus. Kitas vienas iš poluliariausių vaikų fotografijos būdų, kurį plačiau pagvildensime – tai reportažinis, kada vaikas fotografuojamas iš šalies, specialiai nepozuojant. Tiesa taip fotografuoti pakankamai sudėtinga. Tai panašu į fotosesiją ir reportažą kartu sudėjus. Reikia spėti pagauti įdomias emocijas ir tuo pačiu stebėti besikeičiančią aplinką, kad vaikas prie jos tiktų. Kameros aukštis ir fotografavimo kampas Jei fotografuotumėte vaiką paprastai (atsistoją ir pridėję fotoaparatą prie akies), taip kaip savo draugą, vaikas būtų kažkur žemai ir prasčiau įsipaišytų į esamą aplinką. Mano patarimas būtų pasinerti į vaikų pasaulį ir fotografuoti jų aukštyje. Tam reikėtų pritūpti, priklaupti. Šiuo atveju Jums stipriai pagelbėtų stebėti būsimą nuotrauką per ekranėlį. Taip ilgai fotografuojant nepaskaustų nugara. Kitas variantas yra atvirkščiai iškelti kamerą kuo aukščiau arba nuleisti ją ant žemės. Taip vaikas atrodys, kaip koks pasakų personažas (didelis arba atvirkščiai labai mažiukas). Fotoaparato nustatymai Kadangi vaikas labai greitai juda. Jums reikėtų fotografuoti jį arba “Sporto” režimu, arba nustatyti “S” (išlaikymo) prioriteto programą. Fotografuoti geriausia ne trumpesniu išlaikymu nei 1/500 sekundės dalimi ir įjungus “IS” (stabilizavimą). Žaidimas Arba kaip susikurti gerą vaizdą. Jei matote aplink save gerą aplinką, kuri labai gerai tiktų vaiko fotografavimui, nepasikliaukite vien tik atsitiktinumais. Kartais sekasi labiau, o kartais mažiau. Bet Jūs ir patys galite susikurti sau gerą terpę fotografimui, pasinaudoję tam tikromis gudrybėmis. Įprastai retas vaikas nereaguoja į fotokamerą. Vieni jų pamatę pradeda labiau pozuoti arba atvirkščiai – tampa labai kuklūs ir nenaturalūs. Tokiu atveju patarčiau pradėti žaidimą. Su savimi turėkite vieną kitą vaiko mėgiamą žaislą. Duokite jį vaikui ir stebėkite iš šalies. Vaikui pradėjus žaisti, jis atsipalaiduoja, o Jums telieka gaudyti smagias ir įdomias emocijas. Derinkite aplinką Fotografuodami vaiką pasistenkite stebėti ir aplinką. Juk nenorėtumėte gauti gražią vaiko nuotrauką, kai tuo metu fone kažkas krapšto nosį. Stebėdami aplinką akrtu su vaiku, pastebėsite, kad kartais už jo esanti aplinka savo spalva ar objektais labiau atskleidžia vaiką, jo emociją ir padeda būsimam kadrui. Tarkim, jei vaikas džiaugiasi, galima į foną įterpti daugiau dangaus (jei jis šviesus), na o jei vaikas susimastęs, galima į foną komponuoti kelio perspektyvą, medžius. Visada turėkite fotoaparatą su savimi ir paruoštą naudojimui. Labai dažnai atsitinka taip, kad gražūs dalykai įvyksta natūraliai ir netikėtai. Slapčia valgomos braškės kaimyno sode ar nustebimas žemai praskridus būreliui balandžių suteikia natūralius ir gražius vaizdus. Vidas Biveinis Visos nuotraukos darytos “Olympus E-P1” fotoaparatu.

Įprastai natūrali šviesa geriausia fotografijai. Galima stebėti kaip ji “krinta” ir derintis prie jos. Deja, ne visada aplinkybės susiklosto taip, kad jos užtenku, o Jums būtinai reikia greitai ir kokybiškai nufotografuoti žmogų ar įvykį. Tada galite pasinaudoti išorine blykste. Blykstė patalpose Retas fotografas naudoja blykstę nukreipęs tiesiai į fotografuojamą objektą. Taip yra todėl, kad blykstės šviesa sklinda tiesiai, kaip apšvietus kokiu žibintu, o ne pasiskirsto po aplinką. Taip gaunami plokšti veidai ir kontrastingi šešėliai. Norint gauti geresnį apšvietimą, apsižiūrėkite aplinkui, gal patalpoje yra šviesios lubos, geriausia baltos, ar kitas koks šviesus lopinėlis. Jei lubos šviesios, galima jomis pasinaudoti. Nukreipkite blykstę į lubas – taip gausite labiau išsklaidytą šviesą nuo didesnio ploto ir nuotrauka įgaus didesnį tūri ir erdvę. Vaizdai bus natūraliau apšviesti, šešėliai bus švelnesni ir kontrastas neerzins. Pasinaudojus atspindėta šviesa nuo lubų, svarbu, kad šviesa “kristų” ne visai iš viršaus ant fotografuojamų objektų, bet šiek tiek iš priekio, nes tada gautųsi dideli ir negražūs šešėliai po akimis. Geriausia to išvengti, atsitraukti kiek tolėliau, arba ant blykstės nugarėlės uždėti maža balto popieriaus ar plastiko skiltelę. Pagrindinis šviesos srautas eis į lubas ir atsispindėjęs užpildys aplinką, o šviesa atsispindėjusi nuo skiautelės apšvies objektus iš priekio. Kartais kartu su blykste jos komplektacijoje jau iš karto būna numatyta išsikišanti ar pridedama balta plastikinė kortelė fotografuoti tokių būdu. Na o jei jos nėra, galima sugudrauti ir gumele prisitvirtinti baltą vizitinę, kuri dalį šviesos ir nukreips į priekį. Ką daryti, jei lubos nėra baltos ir šviesios? Tuomet yra du būdai, Vienas jų -pasinaudoti šviesiomis sienomis ir kitais šviesiais plotais. Nukreipkite blykstę į juos ir panašiai kaip nuo atsispindėjusių lubų gausite atsispindėjusią ir užpildančią šviesą. Kitas būdas yra pasinaudoti šviesos difuzoriumi. Tiesiog užmaukite jį ant blykstės, jei tokį turite, na, o jei ne – pasinaudokite paprastu baltu lapu. Pridėkite jį priešais blykstę kokių 10 cm atstumu. Lapas Jums atstos difuzorių. Tik taip fotografuoti nėra labai patogu, bet jei nėra kito varianto, tai būdas išgelbėti kadrą. Pastaba: atspindėta šviesa nuo lubų, sienų ar fotografuojant per difuzorių praranda dalį savo srauto ir, kad nuotraukos nesigautų šiek tiek per tamsios – patikrinkite tai fotoaparate, o esant reikalui padidinkite blykstės (+0,3 ar +0,7) galingumą arba koreguokite ekspoziciją. Blykstė lauke Saulėtą dieną Jums blykstė pravers ir lauke. Kartais tenka žmones ar objektus fotografuoti apšviestus saulės spindulių ir jei tai nutinka diena, kada saulė kabo virš galvos – gausite labai kontrastingą vaizdą, su negražiais šešėliais. To išvengti galima užsidėjus išorinę blykstę. Šiuo atvejų ji bus kaip papildomas šviesos šaltinis ir sumažins stiprius šešėlius. Aš dar papildomai pasikoreguoju ir įvedu tam tikras korekcija nustatymuose. Nustatau maksimalų blykstės galingumą, idant sustiprinti šešėlių mažinimo efektą (+2 ar net +3) ir vėliau fotografuodamas koreguoju mažindamas ekspoziciją (-1 ar –2). Vakarėjant ar esant apniukusiai dienai, blykstė pravers ir taps pagrindiniu šviesos šaltiniu. Taip aplinkos šviesa pasitrauks į foninį apšvietimą, o Jūs galėsite savo šviesos srautu susimodeliuoti norimą apšviestą erdvę. Vakarėjant šviesos srautas mažesnis, todėl galėsite blykstės galingumo labai nedidinti, tik šiek tiek (iki +1), taip sutaupysite daugiau baterijų energijos ir galėsite padaryti daugiau kadrų. Taip fotografuodami nustatykite saulės arba blykstės šviesos temperatūra (white balance) ir ten kur blykstė apšviečia gausite natūralias spalvas, o fonus bus melsvesnis. Pabaigai norėčiau paminėti, jog šviesa fotografijoje svarbiausia. Nuo jos priklauso kompozicija, nuotaika, kokybė. Kuo daugiau eksperimentuosite – tuo daugiau įgausite patirties. Pradžiai Jums užteks tiesiog blykstės ir balto lapo. Šviesą bandykite skleisti per jį arba atspindėkite nuo jo. Pažiūrėkite kaip Jums labiau patinka. Vėliau galima įsigyti tam tikrų priedų, palengvinančių fotografavimą - tokių kaip difuzorius ar reflektorius. Ačiū pažystamiems draugams Aistei ir Lukui, už puikų pasivaikščiojimą Kaune. Vidas Biveinis Visos nuotraukos darytos Olympus E-P1 fotoaparatu.

Vestuvės – tai viena gražiausių šeimos švenčių. Ta diena sutuoktiniams labai svarbi ir prasminga, todėl jai ilgai ruošiamasi, apie tai galvojama. Teko pabūvoti keliose vestuvėse. Visose jose neapsieinama be priesaikos, jaunosios nešimo per tiltą ir “lietuviškos mišrainės”. Nors mišrainė ta pati, bet kiekvieną kartą ji vis kitokia, lygiai taip pat kaip ir pačios vestuvės. Kiekvienos jų būna skirtingos, dėl skirtingų žmonių, nuotaikos ar dienos nuotykių. Kaip ir be tradicinės lietuviškos mišrainės, taip pat vestuvėse neapsieinama ir be fotografų. Jų gali būti vienas ar du, svečiai irgi nepraleidžia progos pafotografuoti. Todėl vėliau jaunieji gauna begalę nuotraukų ir visos jos skirtingos. Dalis fotografuota “prabangia” technika, dalis tiesiog telefonu. Viskas priklauso nuo fotografuojančio požiūrio ir norų, bet svarbiausias dalykas tokiose nuotraukose, manau, yra turinys. Kai kur jis tradicinis, kur tradicinės pozos ir pastatymai, kitur daugiau fantazijos, polėkio ir nuotaikos. Pastarasis variantas man labiau patinka, nes jis mažiau nuobodus. Žinoma, negalime išmesti ir kitų nuotraukų, bet viskas finale priklauso nuo skonio… Jei būsite vestuvėse, kad ir svečiu, galite ir patys prisidėti prie šventės įmažinimo, taip liks atminčiai daugiau įvairesnių įspūdžių ir prisiminimų. Pasiruošimas Prieš einant į vestuves - būtinai patikrinkite ar įkrautos baterijos, juk nenorėtumėte, kad pačiu atsakingiausiu momentu liktumėte be galimybės užfiksuoti norimą momentą. Fotoaparatą įsidėkite į patogų dėklą, o jei turėsite Olympus E-P1 – nešiokite jį tiesiog ant kaklo visą laiką, mat šventės metu tenka daug judėti ir taip apsaugosite savo fotoaparatą nuo netyčinio iškritimo. Pageidautina su savimi papildomai pasiimti “tele” objektyvą (jis pravers gaudant kadrus iš šalies) ir blykstę (jos gali prireikti tamsioje bažnyčioje). Pasirūpinkite atminties kortele, prieš tai patikrinę ar ji tuščia. Medžioklė, kontaktas Atvykus į šventę visi svečiai įdėmiai stebės Jus ir kiekvieną Jūsų judesi. Jei fotografuosite visai šalia, jie negalės nereaguoti į fotoaparatą ir stengsis atrodyti gražiau, pozuoti. Čia viskas priklausys nuo pačių svečių ir jaunųjų. Jei jie linksmi ir stengiasi kvailioti, o ne stovi kaip įbesti – fotografuokite viską kas vyksta aplinkui. Tai kartais būna labai linksma ir gražu. Gausite ne tik dozę gerų emocijų, bet ir įdomių nuotraukų J Kadangi situacija labai greitai keičiasi ir tiesiog nebūtų laiko reguliuoti fotoaparato, nustatykite jį į “sporto” režimą. Ką daryti, jei žmonės nepakankamai atsipalaidavę ir nieko neišeina. Tokiu atveju pravers kitoks fotografavimo būdas – fotografavimas iš šalies (paparacinimas). Užsidėkite “tele” objektyvą ir paėėkite kiek toliau, tiek, kad aplinkiniai Jūsų nepastebėtų. Nematydami, kad juos fotografuoja, jie atsipalaiduos, atrodys natūraliau. Nuotraukose užfiksuosite tikrąją šventės atmosferą ir nuotaikas. Nebijokite priartinti veidų, juose puikiai matysis žvilgsniai, jauduliukas, linksmas flirtas. Taip fotografuojant stenkitės nejudinti fotoaparato, o prieš tai įjungti “stabilizavimą”. Kad fonas labiau išsilietų, o žvilgnis labiau koncentruotūsi ties norimu objektu, galima fotografuoti su “A” prioriteto režimu nustačius mažiausią diafragmos reikšmę (pavyzdžiui 3,5f). Šviesa Vestuvių dieną šviesa gali keistis labai daug kartų. Bandykite kiekvieną kartą prisitaikyti prie jos individualiai. Stebėkite gaunamą rezultatą ekranėlyje ir reikalui esant koreguokite ekspoziciją. Taip gausite iš karto geras nuotraukas, o vėliau nereiks ilgai sėdėti jas taisant prie kompiuterio, be to neprarasite pačių nuotraukų kokybės praradimo dėl koregavimo. Fotografuodami žmones stenkitės, kad fonas derėtų prie esamos situacijos, neblaškytų ir būtų tvarkingas. Geriausia tai padaryti parenkant tamsesnį foną – tokiu atveju fotoaparatas veiks tiksliau. Jei užsimanysite improvizuoti ir fotografuoti, kad ir prieš šviesą – naudokite reflektorius ar blykstę, kad žmonės nesigautų per nelyg tamsūs. Blykstė taip pat pravers ir saulėtą dieną, norint išvengti didesnio kontrasto. Na, o jei blykstės neturite, pasinaudokite atspindėta šviesa šešėlyje. Tarkim veiksmas vyksta gavėje. Viena jos pusė apšviesta, o kita ne. Tada geriausia fotografuoti žmones neapšviestoje saulės pusėje, o atspindėta ir išsklaidyta šviesa nuo apšviestosios gatvės pusės tolygiai apšvies žmones. Faktai, oficialioji dalis Fotografuodami vestuves, nepamirškite nufotografuoti atėjusių svečių. Jiems ir jauniesiems bus be galo malonu juos išvysti nuotraukose. Kitas taip pat labai svarbus dalykas – fiksuokite faktus (Pavyzdžiui kada maunamas žiedas ant rankos ir pan.). Gal jie ir nesigaus labai meniški, bet pats faktas, kaip įrodymas - taip pat svarbi vestuvių fotografijos dalis. Kompozicija Vestuvių fotografijoje galimi įvairūs kompozicijos variantai. Kad ir jau anksčiau aprašyti “portreto” ar “peizažo” variantai tiktų įvairiomis situacijomis. Svarbiausias dalykas vestuvėse, yra pasirinkimas. Patarčiau stebėti situaciją ir pasirinkti kas tuo metu yra įdomu. Pradėkite nuo bendro vaizdo, jei jis neįdomus, tada koncentruokites į smulkesnes detales (žmones, jų veidus, emocijas). Improvizacija Jei vestuvių metu atsiranda viena kita laisva minutė, galima pasitelkti fantaziją ir padaryti mini fotosesiją. Nesistenkite, kad žmonės pozuotų, nes jie įprastai nebūna profesionalūs pozuotojai ir nuotraukose tai tikrai matysis. Todėl geriausias būdas fotografuoti taip, kad jie nevaidintų, o iš tikrųjų ką nors veiktų. Galima iš anksto pasiimti kokį daiktą su savimi, kuris būtų fotosesijos dalimi. Arba galima surasti ką nors įdomaus bevažiuojant ir sustojus pasilinksminti. Įprastai vestuvėse būna nemažai svečių, kurie gali puikiai prisidėti prie fotografavimo, pasiulykite jiems tai padaryti. Bėgiojantis, šokinėjantis ar dar ką nors veikiantis būris papildys fotosesiją. Tokia fotografija yra įdomesnė, nei vien tik sustatyti prie bažnyčios ar Trakų pilies fone. Nebijokite ekperimentuoti ir bandyti įvairius variantus, nuo to bus tik įdomiau. Visos nuotraukos darytos Olympus E-P1 fotoaparatu. Daugiau informacijos apie naująjį Olympus E-P1 fotoaparatą čia. Vidas Biveinis

Šviesa, ekspozicija Šviesa fotografijoje vienas iš esminių dalykų. Mat jei nebūtų šviesos, negalėtume užfiksuoti tai, ką norime, kas mus supa - apskritai nieko. Ir visai nesvarbu ar tai buitinis dalykas, ar koks įstabus ir neįtikėtinas faktas. Mūsų akys mato daug daugiau nei bet kokia technika, bent kol kas. Daugiau šviesos, daugiau pustonių ir daugiau subtilybių. Todėl kartais nusiviliame, kad nuotraukoje nepavyko perteikti to, ką matėme ir jautėme. Skiriasi net nuotrauka matoma kompiuteryje nuo atspausdintos. Tarkim ekrane šviesa spindi iš ekrano, nes joje yra šviesą skleidžiantys elementai. O atspausdinus nuotrauką ant popieriaus - negausime to švytėjimo efekto ir nuotrauka atrodys blankesnė. Fotografija kaip koks filtras – viską prigesina. Todėl reikia daug praktikuotis ir galvoti fotografiškai. Stebėti šviesą, ją prisijaukinti ir pasitelkus esamos technikos charakteristikas maksimaliai perduoti ir sustiprinti šviesos efektą… Kontrastas ir švelni šviesa Fotografuojant įprastą ir saulėtą dieną, gausime ryškias ir sodrias nuotraukas. Šiuo atvejų dauguma fotoaparato automatinių funkcijų veikia puikiai. Bet jei fotografuojate žmones, pastebėsite ryškius šešėlius, krintančius nuo žmogaus nosies, antakių. Nesimatys žmogaus akių ir veidas bus padalintas (iliustracija A) į dvi zonas – šviesią ir tamsią. Išeis labai kontrastingas ir grafiškas vaizdas. Žinoma galima ir taip fotografuoti, gal kam tai ir patinka, todėl tokioje situacijoje patarčiau, kad fotografuojamas žmogus ar žmonės nesistengtų tiesiai žiūrėti į objektyvą, o šiek tiek pasisukiotų. Galima atrasti tam tikrą gamą, kada kontrastas nerėžia akies, o fotografuojamas žmogus bus atpažįstamas. Bet jei yra galimybė, geriau pasinaudoti kokiu nors atšvaitu. Tai gali būti specialus reflektorius, kuris puikiai atspindi šviesą ir kompensuoja stiprius šešėlius juos apšviesdamas. Arba pasitelkti kokį kitą šviesą atspindintį šviesų objektą (iliustracija . Dar viena priemonė padėsianti išvengti didelio kontrasto – tai difuzorius. Beveik permatomas medžiagos ar popieriaus gabalas uždegantis fotografuojamą objektą nepraleidžia lygiagrečių saulės spindulių o juo laužia ir išsklaido. Taip gauname mažiau kontrastingą ir tolygų apšvietimą. Tik čia reikėtų pastebėti, kad stipriai prarandamas šviesos srautas nugesintas per difuzorių. Todėl aplinkinė šviesa bus gerokai stipresnė ir fonas bus labiau šviesus nei fotografuojamas objektas (iliustracija C). Debesuotą dieną viskas kitaip. Šviesa tolygiau pasiskirto, nėra tiesioginių saulės spindulių ir didelio kontrasto (iliustracija D). Nes debesys atstoja difuzorių ir laužia šviesos spindulius įvairiomis kryptimis. Tokiu oru labai gerai fotografuoti žmones, jų portretus. Jie neprisimerkia apakinti šviesos ir nuotraukose išeina natūraliau. Pastebėjimas – fotografuojant debesuotą dieną reikia stebėti kuri dangaus pusė šviesesnė ir iš kurios šviesa sklinda stipriau, nes jei nukreipsite fotoaparatą į šviesos šaltinį, gausite daugiau siluetų, o dangus bus per šviesus. Taip atsitinka ir apniukusią dieną, kada saulė pasislepia po vienu debesėliu, o visas kitas dangaus plotas nedebesuotas. Tokiu atvejų šviesos šaltinis ne saulė pasislėpusi po debesimi, bet likęs dangaus plotas be debesų. Prieš šviesą, siluetai Būna situacijų, kada reikia fotografuoti prieš saulę ir iškyla klausimas ar tai galima padaryti ar ne. Žinoma galima, bet tik tokiu atveju mes gausime tiesiog objektų ar žmonių siluetus. Žmonės taptų tiesiog tamsiomis figūromis. Bet čia liks Jums spręsti ar tai Jums įdomu ar ne. Tokioje nuotraukoje saulė atrodys kaip švytinti skraidanti lėkštė, gal ir neblogai, bet visada ją galima paslėpti, atsistojus į fotografuojamo objekto šešėlį. Mat saulės spinduliai patenkantys tiesiai į fotoaparato vidų yra labai įnoringi. Dažnai atsiranda įvairūs atspindžiai ar fotoaparato lęšių iškraipymai. Norint pagerinti vaizdą galima papildomai pasinaudoti anksčiau paminėtu reflektoriumi (iliustracija A). Stipri saulė gražiai apibrėš objekto ar žmogaus formas, o reflektorius tolygiai apšvies norimą objektą. Kuo objektas didesnis – tuo didesnio reflektoriaus reikės J Toks fotografavimo būdas dažnai naudojamas reklaminėje fotografijoje arba fotografuojant portretą. Viena iš lempų studijoje imituojant saulę specialiai pastatoma už žmogaus tiesiai prieš objektyvą. Tada ji gražiai apibrėžia žmogaus ar objekto kontūrą ir vaizdas įgauna daugiau erdvės, o kitas šviesos šaltinis apšviečia objektą, ypač tai dažnai naudojama esant tamsiam fonui. O ką daryti jei neturime reflektoriaus. Pati paprasčiausia tam išeitis – komponuoti fone tamsų objektą. Tai gali būti pastatas ar tamsūs medžiai. Tokiu atveju objektą ar žmogų priešpriešinė saulė apbirėš, o atsispindėjusi šviesa nuo aplinkos užpildys mūsų norimą objektą. Tik čia reikėtų pastebėti, kad ne visada tai pavyksta dėl fono subtilybių, taip pat reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių patekimo į objektyvą. Bet jei fotografuojate šviesioje aplinkoje, kur aplinkiniai objektai gerai atspindi šviesa (iliustracija , o fonas pakankamai tamsus – galima išgauti įdomų vaizdą. (Atsispindėjusi šviesa nuo medžiagų apšvietė žmogų, o tamsesnis fonas jį išskyrė iš aplinkos) Ekspozicija Nufotografavus vaizdą ir jį peržiūrinėjant ekranėlyje, spustelėjus “Info” mygtuką, galima pasirinkti tokią vaizdų peržiūros funkciją, kada į ekranėlį išvedama/rodoma ekspozicijos kreivė. Tai panašu į kalnus J Bet realiai tai kreivė nurodanti tamsių ir šviesių tonų informacijos kiekį (Ekspozicijos kreivės iliustracija). Pradedant nuo kairės pusės, kur nurodomas tamsių tonų informacijos kiekis einant į dešinę gauname kalnelį, kuris nurodo šviesių pustonių kiekį, na, o per vidurį nurodomas vidutinio šviesumo informacijos kiekis. Ir kuo linija ties ta vieta aukštesnė (kalnelis) – tuo didesnį kiekį informacijos fotoaparatas užfiksavo. Tai reiškia, kad turėtų būtį maksimaliai užpildytas visas kreivės diapazonas nuo kairės iki dešinės. Jei kairėje mes neturime kalnelio ar jis prasideda toliau – vadinasi nuotrauka pereksponuota ir nuotraukoje tamsiosios vietos nėra tamsios. O jei dešinėje pusėje nėra kalnelio ar jis pasibaigia nesibaigus linijai – vadinasi nuotrauka nepakankamai išeksponuota ir yra per tamsi. Žinoma viską galima pataisyti kompiuteriu, bet tik beveik. Todėl, kad kiekvienas taisymas sumažina nuotraukos kokybę. O jei labai stipriai nepataikyta ekspozicija – jos pataisyti neįmanoma. Nes tamsinant ar šviesinant nieko neišeis, nes tose vietose kur nėra informacijos – nėra jokios spalvos ar pustonio pigmento, bus tiesiog arba balta, arba juoda. Tokiu atveju patarčiau fotografuoti arba į skaitmeninį negatyvą (RAW), kurio dinaminis diapazonas didesnis nei paprasto “jpg” formato. Jį koreguojant yra daugiau galimybių (šviesinti ar tamsinti - galima labiau neprarandant kokybės). Kitas variantas stebėti gaunamą rezultatą ekranėlyje. Man labiausiai patinka šviesių ir tamsių zonų informacijos praradimo įspėjimas, kuomet šviesiosios zonos mirksi raudonai, o tamsiosios mėlynai. Tai galima matyti ęsant peržiūrai paspaudus “Info” mygtuką. Reikia stengtis, kad raudona spalva nudažytos sritys būtų kuo mažesnės, arba jų visai nebūtų. Šviesa ir fotografinė technika visuomet kovoja su fotografijos turiniu, nes tik šių abiejų faktų sėkminga sąjunga teikia gerą rezultatą. Kaip graži šviesa be reikiamo turinio, taip ir turinys visiškoje tamsoje yra bevertis. Ir tik atsitiktinumo ir sėkmingų aplinkybių dėka šie faktoriai gali nulemti ar pavyks užfiksuoti norimą situaciją ar ne. Bet kuriuo atveju reikėtų daug praktikuotis, kad pamačius gerą vaizdą, galėtumėte išnaudoti šviesą. Taip pat nepamirškite ekspozicijos kompensavimo, nes tai greičiausias būdas ją pakoreguoti šviesumą Visos nuotraukos darytos E-P1 fotoaparatu. Vidas Biveinis

Mus supa daugybė objektų ir daiktų. Vieni – tai tiesiog įprasta buitis, o kiti mums kažkuo brangūs ir mylimi. Tai gali būti senelio palikimas, toks kaip senovinis automobilis ar motociklas, sena komoda ar stalas. Kartais žmonės myli daiktus nes, jie jiems asocijuojasi su teigiamomis emocijomis, kelia prisiminimus, ar tiesiog yra būtinybė nufotografuoti norint parduoti ir įdėti nuotrauką prie skelbimo. Šį syki patarimai kaip tik ir bus kaip geriau nufotografuoti daiktą, objektą. Aplinka/fonas Kiekvienas daiktas turi savo paskirtį ir yra naudojamas tam tikroje aplinkoje. Pavyzdžiui stalas namuose, o transporto priemonė lauke, kelyje. Pasistenkite būsimą daiktą fotografuoti jo įprastinėje aplinkoje, bet kad jis taptų būsimo kadro akcentu, o pašaliniai daiktai nesikomponuotų į kadrą. Fonas turėtų būtį švarus ir tvarkingas, be papildomų detalių, kad neblaškyti dėmesio. Daikto apšvietimas gali būti natūralus, jei fotografuosite lauke ir nereikės papildomos blykstės. Fotografuojant automobilius ar kitas transporto priemones, pasistenkite juos nufotografuoti vakarėjant ir nepamirškite apie fono švarumą. Jei fotografuosite objektą turintį daug atspindinčių ir blizgių detalių, tokių kaip kad turi motociklas, patartina fotografuoti šiek tiek apsiniaukusią dieną. Taip blizgančiose detalėse neatsispindės saulės blyksniai, o šviesūs debesys paskirstys šviesą tolygiau. Kompozicija Yra daugybė kompozicijos variantų. Galite pasikliauti savo nuojauta, bet galite ir pasinaudoti jau esamais tradiciniais variantais. Pirmasis variantas (A), kada naudojama simetrija ir daiktas fotografuojamas tiksliai per vidurį, bet tai labai retai kada pritaikoma. Šiuo atveju pats daiktas ir jį supanti aplinka privalo būti identiški iš abiejų pusių kaip koks veidrodžio atspindys. Tarkim toks variantas galėtų tikti fotografuojant automobilį iš priekio, jo abi pusės yra identiškos. Kitas variantas yra pats populiariausias - fotografuoti daiktą su perspektyva (. Tokiu atveju jausis jo tūris ir jis taps labiau trimatis, malonesnis akiai, bus lengviau jį komponuoti. Dar vienas iš būdų – tai pasinaudoti auksinio pjūvio taisykle. Fotografuoti tokių būdų yra gerokai paprasčiau nes nereikia jo judinti, jei jis per sunkus ir nėra galimybės jo stumdyti, ar tiesiog nėra papildomos vietos eksperimentuoti su kitais variantais. Tam tereikia objektą komponuoti į 1 ar du trečdalius būsimojo kadro. Fotografuojant daiktus, tokius kaip metalinius paviršius ar kokį vaisių (kriaušė), galite pasinaudoti natūraliai efektais vaizdui pagyvinti. Po lietaus metalinis paviršius pasidengęs lašiukais taps įdomesnis ir patrauklesnis. Jei fotografuosite namuose, galite pasinaudoti gėlių purkštuku - pabandykite paeksperimentuoti… Šviesa Jei daiktą fotografuosite patalpoje, geriausia jį atnešti arčiau lango. Ten šviesos srautas yra geresnis ir stipresnis. Na, o jei daikto negalite pajudinti (per sunkus) – stebėkite šviesą pro langą ir pasirinkite tokį fotografavimo laiką, kada šviesos patalpoje daugiausia. Jei Jums vis vien netiks pro langą krentanti šviesa, pasinaudokite blykste. Geriausia ją nukreipti į šviesius paviršius, tokius kaip lubos ir pan. Taip gausite švelnesnį ir natūralesnį apšvietimą. Fotografuojant lauke, pasistenkite būsimą objektą komponuoti į vienalytę erdvę, tokią kaip dangus ar siena. Taip objektas geriau apsišvies, bus tikslesnė ekspozicija ir išvengsite didesnių kontrastų. Išskyrus tuos atvejus, kada yra priešpriešinė šviesa, tuomet galite pasinaudoti “HDR” nuotraukų jungimu. Ryškumo zona, diafragma Įprastai fotografuojant daiktus, geriausia nustatyti ne pačią mažiausią diafragmos reikšmę (pavyzdžiui f2,8). Nes gali atsitikti taip, kad daikto pradžia bus ryški, o pabaiga – išplaukusi. Tokiu atveju patarčiau pasinaudoti “A” fotoaparato režimu ir nustatyti diafragmą ties f6 ar f 8. Taip objektas bus labiau ryškus tiek pradžioje, tiek ir pabaigoje. Nebent norėtumėte akcentuoti žvilgsnį ne į visą objektą, o į tam tikrą vietą esančią ant jo. Kelių objektų kompozicija Jei norėsite fotografuoti kelis objektus, vėl galimi keli jų išdėstymo variantai. Vienas iš jų (A) yra asimetriškas, nenuobodus ir patrauklus, dažniausiai naudojamas. Jis tinkamiausiais, kada nėra labai daug objektų, o kokie 3-5. ( variantas dažniau naudojamas, kada objektai yra labiau identiški ir panašūs (vienodi automobiliai, obuoliai). Taip sukuriamas malonus ritmas su perspektyva. © variantas irgi labiau tinka vienodiems objektams, arba kada jie dubliuojasi ir eina poromis. Gali būti komponuojami du vienodi objektai iš skirtingų pusių. Vidas Biveinis Viso nuotraukos padarytos Olympus E-P1 fotoaparatu.

Kompozicija Vienas svarbiausių meninės fotografijos elementų yra kompo­zicija – atskirų nuotraukos elementų nepriekaištingas derinys. Visi nuotraukos komponentai – linijinė ir foninė perspektyva, ob­jekto apšvietimas, fotografavimo taškas – turi :išryškinti jos idėją. Atskirų elementų komponavimas yra kūrybinis procesas, kuriame pasireiškia autoriaus asmenybė, pasaulėžiūra, gabumai. Pastaruoju metu linijinė kompozicija traktuojama fotografijoje labai įvairiai. Kartais ir vadinamoji „išderinta“ kompozicija suteikia nuotraukai ypatingo raiškumo. Tad kompozicijoje svarbiausia ne taisyklės, o autoriaus sumanumas. Čia nėra ir negali būti iš anksto sudaryto „recepto“. Žinoma, reikia siekti nuotraukos komponen­tų išdėstymo pusiausvyros, bet kartais didelei tamsiausiai plokštumai atsverti nuotraukoje pakanka mažos pilkos arba baltos dėmelės ir atvirkščiai. Svarbiausia kompozicijos užduotis – nukreipti žiūrovo dėmesį į esminį objektą. Čia turi būti tinkamai išdėstyti antraeiliai ir šalutiniai komponentai (plokštumos, linijos, šviesiosios vietos ir še­šėliai). Pagrindinis objektas nebūtinai turi atsidurti kadro centre. Kompozicija bus labiau vykusi, jei tas objektas bus kuriame nors šone (asimetriška kompozicija). Taip pat reikėtų vengti komponentus išdėstyti lygiagrečiose bei statmenose linijose. Spalvotojoje fotografijoje pagrindiniam objektui pabrėžti tarnauja spalvos, o juodoje-baltoje fotografijoje spalvas atstoja apšvietimas, kuriuo galima nustelbti antraeiles detales. Seniau dailininkai ir meno kritikai idealia laikė tokią kompoziciją, kai kūrinio komponentų išdėstymas atitiko tam tikras proporcijas Kadro skirstymas pagal „auksinį pjūvį“ Toks ploto suskirstymas vadinamas „auksiniu pjūviu". Išeitų, kad nuotraukos formatas turėtų būti proporcijos 1:1,63. Tačiau foto­grafijoms taikomi kiti standartai: 1:1,3; 1:4; 1:2,5; 1:2; 1:1. Daiktų aukštį pabrėžia status kadras, kurio matmenys santykiauja maždaug 2:1; peizažui labiau tinka horizontalus 1:3 santykio kadras ir t.t. Dažnai, nutolus nuo standartinių formų, nuo­traukos gaunamos kur kas raiškesnės. Judančių objektų fotografi­joje, kurią atstovauja visų žanrų reportažai, į linijinę kompoziciją kreipiama mažiau dėmesio. Jos vertę sudaro veiksmas, būdinga išraiška, dinamika. Šiuolaikinėje meninėje fotografijoje ypač do­mimasi vienu sunkiausiu meno žanru – portretu. P.Karpavičius. Fotografijos vadovas. Vilnius „Mokslas“ 1980

Dirbtiniai šviesos šaltiniai Dirbtiniai šviesos šaltiniai šviečiantys tik įkaitę (žvakė, žibalinė lempa, elektros lemputė ir pan.) vadinami šiluminiais šviesos šaltiniais. Pastaruoju metu vis plačiau naudojamos liuminescencinės lempos, kurios skleidžia šviesą, tekant elektros srovei dujomis. Šios lempos beveik nekaista, bet ir jos apibūdinamo tomis pačiomis charakteristikomis, kaip šiluminiai šviesos šaltiniai. Bet kurio įkaitinto kūno spinduliuojamos šviesos spektras priklauso nuo temperatūros. Šylantis kūnas iš pradžių skleidžia tik nematomus infraraudonuosius spindulius. Kai temperatūra pasiekia 500oC, ima sklisti matomieji spinduliai: iš pradžių raudonieji, toliau kylant temperatūrai, - oranžiniai, vėliau geltonieji ir pagaliau balta šviesa (baltasis įkaitinimas). Įkaitintų kūnų spektras apibūdinamas spalvine temperatūra kuri išreiškiama pagal absoliutinę temperatūros skalę kelvinais (K). Absoliutinės temperatūros skalės nulis – absoliutinis nulis – atitinka – 273oC. Norint Celsijaus temperatūrą paversti kelvinais pagal absoliutinę skalę, reikia prie jos pridėti 273o.Saulės spektras žemės paviršiuje dienos metu atitinka iki 5000-5500 K įkaitinto juodo kūno spektrą. Kai kurių šviesos šaltinių spalvinės tempratūros Šviesos šaltinis Spalvinė temperatūra K Šviesos atspalvis Gamtinė šviesa Tiesioginė saulės šviesa: saulei tekant ar leidžiantis 1100-1500 Rausva rytmetį ir pavakare 4900-5600 Balta dieną (nuo 10 iki 16 val) 5300-5800 Balta Žydro dangaus šviesa (nuo 10 iki 16 val.) Rudenį ir žiemą - iki 12000 K, vasarą - iki 14000 K, pavasarį - iki 26000 K. 12000-26000 Žydra Dienos šviesa (saulės šviesos ir dangaus atspindžių mišinys): kai dangus giedras, rytmetį ir pavakare 5700-6200 Balta nuo 10 iki 16 val. 6100-6500 Balta kai dangaus 1/4 - 3/4 plotas debesuotas 6200-6700 Balta kai dangus visai apsiniaukęs 4900-7000 Balta Mėnulio šviesa 4100 Balta Dirbtinė šviesa Žibalinė lempa 2000-2050 Gelsva Kaitrinė elektros lempa (100-500W) 2400-2900 Gelsva Prožektoriaus ir kinoprojektoriaus kaitrinė lempa 2900-3300 Gelsva Fotolempos (275 ir 500 W) 3000-3500 Beveik balta Magnio mišinys 3000-3700 Beveik balta Vakuuminė lempa (blykstė) 3500-3900 Beveik balta Specialūs šviesos šaltiniai, naudojami tiriant negatyvinių medžiagų sensibilizaciją 5000 Balta Liuminescencinės lempos: baltos spalvos 3500±300 Beveik balta šaltos baltos spalvos 4600±500 Balta dienos šviesos 6500±1000 Balta Impulsinė lempa (blykstė) 5000-7000 Balta Stearino žvakė 1900-1920 Geltona Kandela (žvakės etalonas) 2042 Geltona Lanko lempa (mažo intensyvumo) 3400-4000 Beveik balta Lanko lempa (didelio intensyvumo) 4800-5500 Balta Šviesos srauto spalva, taigi ir spalvinė temperatūra, priklauso nuo pagrindinių spalvų santykio. Kuo daugiau šviesoje mėlynųjų spindulių, tuo aukštesnė jos spalvinė temperatūra. Dirbtinės šviesos šaltiniai turi žemesnę, negu natūralios šviesos šaltiniai, spalvinę temperatūrą. Dėl to elektros lemputė skleidžia geltoną, o saulė - baltą šviesą. Išimtį sudaro tik tokie šviesos šaltiniai, kuriuose švyti dujos (gyvsidabrio lankas, fluorescencinės lempos ir pan.). Mat į jų šviesą akis reaguoja vienaip, o fotografinė emulsija - kitaip. Pavyzdžiui, mes visai nematome ultravioletinių spindulių, o beveik visų rūšių fotoemulsijos tiems spinduliams labai jautrios. Elektros lempose šviesą skleidžia įkaitintos volframinės vielelės. Vakuuminėse lempose įkaista ir ūmai sudega deguonyje aliuminis arba magnis. Liuminescencinės lempos švyti, kai argono, neono, gyvsidabrio arba natrio dujomis teka elektros srovė. Katodiniams spinduliams veikiant fluorą, švyti fluorescencinės lempos. Gyvsidabrio lempose gyvsidabrio garų skleidžiamos šviesos spektrinę sudėtį dar pakeičia lempos vamzdelio fosforescuojančios sienelės. Impulsinės lempos (blykstės) duoda galingą šviesos impulsą, paveikus kelių šimtų amperų stiprumo išlydžio srovei ksenono dujas. Fotolempos taip pat skleidžia kur kas intensyvesnę šviesą negu paprastos tokio pat galingumo elektros lempos, nes pro jų volframines vieleles praleidžiama daug stipresnė elektros srovė. Tačiau dėl to sutrumpėja jų veikimo amžius (paprastos elektros lempos veikia 200-1000 val., o fotolempos - tik 4-8 val.). Norint pratęsti lempų veikimo amžių, reikia mažinti įtampa. Tiesa, dėl to mažėja šviesos intensyvumas ir šviesos sraute atsiranda daugiau raudonųjų spindulių, bet juodos-baltos fotografijos praktikoje tai nėra labai svarbu. Fotografavimas dirbtinėje šviesoje Fotografuojant dirbtinėje šviesoje, susiduriama su problemomis, kurioms išspręsti reikia įgūdžių ir sugebėjimų. Naktinio fotografavimo technika yra tuo sudėtinga, kad gatvių šviestuvai ir kiti šviesos šaltiniai yra vaizdo lauke ir visų jų neįmanoma uždengti tamsiais objektais. Šiuo atveju mažai ką tepadeda ir gaubtelis nuo saulės, nes jis gali objektyvą apsaugoti tik nuo šoninės šviesos bei nuo lietaus ar sniego. Be to, naktinėse nuotraukose turi būti matomi būdingi nakties atributai — apšviesti langai, degantys gatvių žibintai it t. t. Esant dideliems šviesos kontrastams, reikia ypač tiksliai apskaičiuoti ekspozicijos trukmę. Čia pasikliauti eksponometro parodymais negalima, geriau daryti keletą nuotraukų, taikant įvairias ekspozicijas. Smarkiai diafragmuoti objektyvą nėra prasmės, nes gerokai pailgėtų ir taip jau netrumpa ekspozicija. Fotografavimui naktį reikalingas stovas. Ypač efektingos nuotraukos gaunamos fotografuojant po lietaus: šlapias asfaltas arba grindinys atspindi šviesas, pašviesina šešėlius ir sukelia daug įdomių atspindžių. Įdomios audringos nakties nuotraukos. Objektyvas nukreipiamas į tą dangaus dalį, kurioje daugiausia žaibuoja, užraktas atidaromas ir paliekamas atdaras, kol tvykstelės žaibas. Ta pati technika taikoma fotografuojant fejerverkus. Mėnulio šviesoje beveik neįmanoma fotografuoti, nes ji yra labai silpna. jeigu mėnulis būna vaizdo lauke, tai per 3-5 min (tiek reikia eksponuoti) jis paslenka kadre ir įgauna elipsės formą. „Naktinės" nuotraukos dažniausiai daromos dienos šviesoje, naudojant raudonus šviesos filtrus (K-5, 6X), o „mėnulis" įmontuojamas, didinant nuotrauką. Darant naktį scenines nuotraukas cirke, teatre, reikia gerai išnaudoti stiprios prožektorių šviesos srautą, nes vien rampos apšvietimo nepakanka. Be to, reikia vartoti jautrius filmus (visoms naktinėms nuotraukoms) ir didelio šviesos stiprumo objektyvus (1:1,5 arba 1:2). Fotografuojant iš arti be teleobjektyvų, galima naudotis impulsinę lempą (blykste). Impulsinių lempų šviesos impulsai esti pastovaus stiprumo, todėl ekspoziciją tenka reguliuoti vien diafragma. Impulsinės lempos per labai trumpą laiką išspinduliuoja galingą šviesos srautą. Atskirų lempų impulso trukmė yra 1/1000-1/5000 sekundės. Praktiškai ji gali būti visa išnaudota tik turint aparatą su centriniu užraktu, nes jis ūmai atidengia visą vaizdą. Fotoaparatuose su užuolaidiniais užraktais užuolaidos slenka viena paskui kitą, ir vaizdas atidengiamas ne iš karto. Fotografuojant aparatais su užuolaidiniu užraktu, ekspozicija negali būti trumpesnė kaip 1/20-1/30 s. Naudojant impulsines lempas, nuotraukos gaunamos ypač ryškios ir negatyvinės medžiagos patamsėjimo kreivė žymiai tolygesnė, negu fotografuojant dienos šviesoje arba apšviečiant kaitrinėmis lempomis. Be to, fotografuojant su impulsine lempa, negatyvai būna mažiau kontrastingi, nyksta detalės tolimesniame plane, šis reiškinys vadinamas ultratrumpos ekspozicijos efektu. Norint gauti tokio pat kontrastingumo negatyvus, kaip ir be blykstės, reikia filmus ryškinti 20-30% ilgiau (išskyrus inversinius). Impulsinės lempos – nepakeičiama apšvietimo priemonė, darant reprodukcijas. Jos dažnai naudojamos ir fotografuojant saulės šviesoje, kai norima sušvelninti šviesos kontrastus. Impulsinės lempos ypač tinka spalvotajai fotografijai, nes jų spalvinė temperatūra yra artima saulės šviesos spalvinei temperatūrai — atskirų lempų svyruoja nuo 4000 iki 5500 K (saulės šviesos vidutinė spalvinė temperatūra — 6200 K). [...] Galima naudotis iš karto keliomis lempomis, nesujungtomis laidais. Tai įgalina panaudoti papildomus norimu atstumu išdėstytus šviesos šaltinius, kurių veikimas yra sinchroniškai suderintas su pagrindinės lempos veikimu. P.Karpavičius. Fotografijos vadovas. Vilnius „Mokslas“ 1980

Nuotraukų formato ir vaizdo taškų santykis Kuo didesnis vaizdo taškų kiekis, tuo kokybiškesnes nuotraukas galima atsispausdinti. Tačiau kiek milijonu vaizdo taškų pakanka vidutiniam vartotojui? Toliau pateikiama vaizdo raiškos ir nuotraukų dydžio santykis: 1-2 mln pakankama rezoliucija nuotraukoms talpinti ir peržiurėti internete; 2-3 mln pakanka 9x13 ar 10x15 cm formato nuotraukoms spausdinti; 4-7 mln kokybiškos 13x18 ar 15x21 cm arba A4 formato nuotraukos; 8-10 mln kokybiškos 21x30 cm arba A3 formato nuotraukos. Nuotraukos kompozicija Gerai sukomponuotai nuotraukai būdinga vizualinė pusiausvyra. Norint ją pasiekti, reikia vengti perkrautų ar per daug tuščių dalių. Gera kompozicija turi būti įdomi, jai reikia parinkti atitinkamą foną, o į pagrindinį objektą nuotraukoje, akys turi krypti pačios savaime. Keli taisyklingos kompozicijos patarimai: Priklausomai nuo situacijos pasirinkti vertikalų arba horizontalų kadrą. Fotografuojant objektas turi užimti ne mažiau kaip ketvirtadalį nuotraukos ploto ir būti ryškiausiu akcentu joje. Nors ir lengviausia objektą talpinti kadro centre, tačiau originaliau atrodo objektai, esantys nuotraukos šonuose. Fotografuojant reikia vengti: -monotoniško vaizdo; -per daug ryškaus ir "rėkiančio" fono"; -linijų dalinančių kadrą į dvi dalis. Kadro kraštus reikia stengtis lygiuoti su horizontu, pastatais, medžiais ar žmogaus kūnu. Erdvės pojūčiui sukurti galima panaudoti perspektyvą kuriančius elementus - pastatus, upes, medžius ir kitus tolstant mažėjančius objektus. Objektyvas Objektyvas - viena svarbiausių fotoaparato dalių. Jis šviesą atsispindėjusią nuo fotografuojamo objekto, nukreipia į vaizdo jutiklį (matricą), kurioje vaizdas ir užfiksuojamas. Kuo skaidresnis objektyvas, tuo daugiau šviesos pro jį patenka, tuo tikslesnis ir detalesnis vaizdas užfiksuojamas vaizdo jutiklyje, bei sumažėja vaizdo triukšmų ir iškraipymų tikimybė. Optinis artinimas Kalbant apie vaizdo artinimą, reikia išskirti optinį ir skaitmeninį priartinimą. Naudojant skaitmeninį priartinimą, nuotraukoje matomas vaizdas priartinamas prarandant dalį detalių, atsiranda nepageidaujami vaizdo iškraipymai ir drebančios rankos efektas. Praktikoje elektroninis priartinimas sunkiai panaudojamas, todėl nevertas didesnio dėmesio. Artinant optiškai, keičiama lęšių padėtis objektyve, todel detalės neprarandamos. Tačiau net ir naudojant optinį artinimą, rekomenduojamas fotoaparatas su elektronine arba optine vaizdo stabilizavimo sistema, drebančių rankų efektui sumažinti. Tačiau pačia efektyviausia drebančios rankos mažinimo priemone išlieka - tradicinis fotoaparatų trikojis. Vaizdo jutiklis (matrica) Tai šviesai jautrus fotoaparato elementas, kuris šviesą, patenkančią pro objektyvą, paverčia skaitmenine informacija. Vaizdo jutiklis - vienas brangiausių fotoaparato elementų, todel gamintojai stengiasi didinti vaizdo taškų kiekį, fiziškai nedidinant pačios matricos dydžio. Šiuo metu populiariausias dydis kompaktiniuose fotoaparatuose - 1/2.5" matrica, o brangesniuose talpinama didesnė 1/1.8" dydžio. Veidrodiniuose fotoaparatuose dažniausiai sutinkamas apytikriai 23.7 x 15.5 mm dydžio vaizdo jutiklis (tai bene 3x didesnis plotas nei 1/1.8" matricos). Daugumoje atvejų galima teigti, kad didesnė matrica užtikriną geresnę nuotraukų kokybę. Vaizdo triukšmai Vaizdo triukšmai (trikdžiai) tai pašaliniai taškai, linijos, šešėliai ir kitos dedalės, kurių neturėtų būti originaliame fotografuojamame vaizde. Jie atsiranda dėl fotoaparatų elektronikos netikslumų, nekokybiškos optikos. Pigesniems fotoaparatams būdingas didesnis vaizdo triukšmingumas, dėl mažesnio matricos dydžio ir pigios optikos. Vaizdo triukšmingumas neišvengiamai didėja, prastėjant apšvietimui. Norėdami atskirti kokybišką fotoaparatą nuo prasčiau fotografuojančio, išbandykite juos prieblandoje ar prastai apšviestoje patalpoje, kadangi lauke esant geram apšvietimui dauguma fotoaparatų vaizdą atgamina pakankamai tiksliai. Ekspozicijos kontrolė Ekspozicija tai - šviesos kiekis, patenkantis ant fotojuostelės arba vaizdo jutiklio paviršiaus, fotografavimo metu. Ekspozicijos korekcija Automatiniame režime fotoaparatas ne visuomet tiksliai eksponuoja vaizdą. Klaidos gali būti ištaisytos, rankiniu būdų koreguojant ekspoziciją. Skaitmeniniuose fotoaparatuose EV kompensavimas būna nuo -2.0 EV iki +2.0 EV, su žingsneliais nuo 0.5 arba 0.3 vieneto reikšmės. Padidinus EV kompensavimą 1, EV sumažinamas 1, tuo pačiu padvigubinant šviesos kiekį patenkantį į kadrą. Efektyvūs vaizdo taškai Vaizdo jutiklyje esantys vaizdo taškai sugeria šviesos fotonus, ir taip užfiksuojamas fotografuojamas vaizdas. Vaizdo taškai skaitmeniniuose veidrodiniuose fotoaparatuose didesni nei kompaktiniuose, todėl net esant tam pačiam vaizdo taškų kiekiui, gaunamas ryškesnis vaizdas su mažiau „triukšmų“. Paprastai vaizdo jutiklyje atvaizdas užfiksuomamas ne visame vaizdo jutiklio plote, todėl vaizdo taškai esantys už kadro – nėra efektyvūs. Tai dažniausiai sąlygoja optikos ir vaizdo jutiklio padėtis. Bendras vaizdo taškų kiekis paprastai nurodomas reklaminiais sumetimais, kadangi realią naudą teikia tik efektyvūs vaizdo taškai. Vaizdo taškų kokybė Vaizdo taškų kiekis yra tik vienas iš faktorių apibrėžiančių fotoaparato kokybę. Ne mažiau svarbus geometrinis vaizdo taškų išdėstymo tikslumas, spalvų užfiksavimas, „triukšmo“ lygis ir kt. todėl visada patartina aklai nesivadovauti vaizdo taškų kiekiu renkantis fotoaparatą, o greičiau patikrinti ar konkretaus fotoaparato modelio pagalba gaunamų nuotraukų vaizdo kokybė, tenkina jūsų individualius poreikius. Blykstė Blykstė sukuriamas momentinis šviesos pliūpsnis, padedantis apšviesti fotografuojamą vaizdą. Kompaktiniuose aparatuose, blykstės montuojamos tiesiogiai į fotoaparato korpusą, veidrodiniuose ir aukštesnės klasės kompaktiniuose fotoaparatuose yra galimybė montuoti atskirą, daug galingesnę, blykstę. Baltos spalvos balansas Dauguma šviesos šaltinių turi skirtingą „spalvos temperatūrą“, todėl nėra 100% balti, pvz žvakės šviesa yra raudono atspalvio, o žydro dangaus – mėlynai balto. Kadangi žmogaus akis automatiškai prisitaiko prie skirtingos baltos spalvos atspalvių, tą patį privalo padaryti ir fotoaparatas, kuris kadre automatiškai susiranda baltos spalvos ataskaitos tašką ir pagal jį sureguliuoja baltą spalvą kadre. Tačiau automatinio nustatymo netikslumai atsiranda tuomet, kai kadre dominuoja viena spalva arba nėra baltos spalvos. Todėl dauguma skaitmeninių fotoaparatų leidžia baltos spalvos balansą reguliuoti rankiniu būdu, pasirenkant vieną iš programų: „dienos šviesa“, „debesuota“, „fluorescencinė lempa“ ir kt. Atminties kortelės CompactFlash (CF) atminties kortelės - pati seniausia duomenų saugojimo priemonė, naudojama skaitemeniniuose fotoaparatuose. CF kortelės yra greitos, tvirtos ir nebrangios, tačiau lyginant su kitomis kortelėmis – didelių matmenų. Šiuo metu jos plačiausiai naudojamos profesionaliuose viedrodiniuose fotoaparatuose. Secure Digital (SD) atminties kortelės, tai plačiausiai naudojama atminties laikmena skaitmeniniuose fotoaparatuose. Jas yra pasirinkę Canon, Nikon, Panasonic, Pentax ir kt gamintojai. Šios kortelės pasižymi didele talpa ir kompaktiškais išmatavimais. xDPicture Card atminties kortelės tai bendras Fuji ir Olympus projektas. Šio tipo kortelės dar mažesnės nei populiarioji SD, tačiau ir brangesnė. Memoty stick/Memory Stick Pro – Sony sukurta atminties kortelė. Jos taip pat brangesnės nei SD ar CF kortelės. Akumuliatoriai (maitinimo šaltiniai) Vienkartiniai AA tipo elementai Skaimeniniai fotoaparatai naudoja daug energijos, todėl vienkartinių elementų naudojimas pateisinamas tik situacijose, kai nėra galimybių įkrauti akumuliatorių. Ličio jonų AA tipo vienkartinės elementai yra tris kartus talpesni ir dvigubai lengvesni nei įprastiniai AA tipo šarminiai elementai, todėl puikiai tinka kaip atsarginis elementų komplektas kelionėse. Įkraunami AA tipo akumuliatoriai (NiCd arba NiMH) Nikelio/Metalo hidrido (NiMH) įkraunami AA tipo akumuliatoriai pranašesni už senesnės kartos Nikelio/Kadmio (NiCd) AA tipo akumuliatoriai, nes neturi „atminties efekto“, bei yra dvigubai talpesni už NiCd akumuliatorius. Įkraunami ličio jonų akumuliatoriai (Li-ion) Ličio jonų akumuliatoriai yra lengvesni, kompaktiškesni, bet tuo pačiu ir brangesni nei NiMH akumuliatoriai. Ličio jonų polimero akumuliatoriai tai naujausios kartos ličio jono akumuliatoriai. Akumuliatorių įkrovimas Pilnai įkrauti akumuliatoriai laikui bėgant išsikrauna net ir nenaudojami. NiCd tipo akumuliatorius prieš įkrovima, visuomet patartina pilnai iškrauti, kitu atveju šio tipo akumuliatoriai „įsimena“ nereguliarius ir nepilnus įkrovimus, todėl praranda dalį savo talpos. NiMH ir Li-ion tipo elementai neturi „atminties efekto“, tačiau siekiant pratęsti jų ilgaamžiškumą, bent kuriuo atveju patartina visus akumuliatorius įkraudinėti tik pilnai išsikrovusius. Visi akumuliatoriai turi ribotą įkrovimo-išsikrovimo ciklų kiekį, priklausantį nuo akumuliatoriaus tipo ir jos gamintojo.

Keletas patarimų kaip fotografuoti esant skirtingam apšvietimui: Geriausias laikas fotografuoti - ryte arba vakare, kuomet saulė žemai, o jos spinduliai labiausiai išryškima daiktų kontūrus. Žmonių portretus geriausia fotografuoti debesuotą dienai. Šviečiant ryškiai saulei veidai atrodo susiraukę, gaunami ryškūs šešėliai. Siekiant sumažinti šiuos šešėlius, patartina naudoti priverstinės blykstės režimą. Nepatariama fotografuoti prieš saulę, iš kambario į lauką ar prieš dirbtinės šviesos šaltinį, nes tuomet gaunamas tik juodas, priešais šviesos šaltinį esančio objekto, siluetas. Siekiant sumažinti šešėlius, reikia naudoti priverstinės blykstės režimą.

1. FOTOAPARATAS IR JO DALYS Fotoaparatai, kurie kadaise buvo didelės, primityvios medinės dėžės dabar tapo mažais prietaisais prikimštais elektronikos. Tai nulėmė optikos, elektronikos ir inžinerijos tobulėjimas, taigi šie pokyčiai nulėmė tai, kad net pradedantysis fotografas gali padaryti gana geras nuotraukas. Nors yra daug fotoaparatų modelių, bet pagrindines jo dalis turi visi. Pradedantis fotografuoti turi suprasti, kaip šviesa patenka į objektyvą, kaip ji nukreipiama į fotojuostą. Iš esmės kiekvienas fotoaparatas tai – šviesai ne pralaidi dėžutė, kurios gale yra šviesai jautri foto juostelė, o priekyje anga su dangčiu, kurioje yra lęšis. Lęšis gali būti įtvirtintas vienoje vietoje, bet jis gali ir slankioti ,tai padeda pritraukti vaizdą, jį padaryti ryškesnį. Būna fotoaparatų ir ne su vienu lęšiu, o keliais lęšiais. Kita dalis tai apertūra pro ją šviesa patenka į lęšį jei ji palčiai atverta tai patenka daugiau šviesos, jei pridaryta tai mažiau. Apertūra reikalinga tam, kad nustatytum norimą daikto dydį nuotraukoje. Ne mažiau reikšmingas yra užraktas. Nuo jo priklauso kokiu greičiu i juostelę patenka šviesa, nuo to greičio priklausys vaizdo tikslumas ir ryškumas. Norint padaryti geras nuotraukas nė vienas fotografas neišsiverčia be atraminių kojelių, jos padeda tiksliau užfiksuoti vaizdą. Apšvietimas fotografuojant ypač svarbus nuo jo priklauso nuotraukos kokybė. Visi fotoaparatai turi blykstes, tačiau vienos veikia visada kitos tik trūkstant šviesos. Nuotraukas galima daryti spalvotas ir nespalvotas. Šiuolaikinei technikai taip pažengus į priekį nebereikia fotoaparate nieko nustatinėti, juostelių prasukinėti, pakanka nuspausti vieną mygtuką ir vaizdas jau užfiksuotas fotojuostoje. 2. SKIRTINGŲ OBJEKTŲ FOTOGRAFIJOS Šiame skyriuje yra aprašoma, kaip įranga, technika bei žinios apie fotografavimą gali padėti nufotografuoti nuostabias nuotraukas. Jūs galėsite sužinoti, kokią įrangą reikia turėti, kaip elgtis norint nufotografuoti skirtingus objektus. Viskas, ką jūs pasirinksite fotografuoti, turi savo individualius bruožus ir reikalauja skirtingų sąlygų, veiksnių bei jūsų pačių elgesio. Kai kuriems objektams viena kažkuri įranga gali būti tiesiog būtina ( toks kaip plataus kampo lęšis – panoraminiam kraštovaizdžiui), o kitiems jos visai nereikia. Daugeliu atvejų gali būti, kad norint gauti gerą rezultatą svarbiausias yra jūsų pačių elgesys. Fotografuojant laukinę gamtą, nuotraukų kokybė labiausiai priklauso nuo jūsų kantrybės laipsnio, nuo to, kaip jūs sugebate pagauti idealų momentą. 1. NATŪRALUS PASAULIS Norėdami nufotografuoti gražų kraštovaizdį, jūs turite žinoti kai ką apie tam tikrus spalvų efektus. Pavyzdžiui, migla padarys spalvas nebylias, tylias ir sukurs mistiškumo jausmą. Audra suteiks dramatiškos šviesos pakitimų. Prieš fotografuojant konkrečią vietą, patartina padaryti keletą bandomųjų nuotraukų, pabandyti nufotografuoti daiktus ir gamtovaizdžius įvairiose oro sąlygose ir skirtingu laiku. Taip pat yra būtina dirbti greitai, nes sąlygos greitai keičiasi. Daugelyje pasaulio šalių kraštovaizdis keičiasi radikaliai, priklausomai nuo metų laikų. Atskiri šviesos efektai būna tik keletą kartų metuose, tokie, kaip ilgiausia ir trumpiausia metų diena. Tonai ir spalvos taip pat priklauso nuo apšvietimo. Fotografuojant panoraminius vaizdus idealu yra naudoti plataus kampo lęšius. 28- 35 mm lęšiai įtraukia daugiau priešakinio plano, o tolumos elementus dar labiau nutolina. 135-200 mm lęšis tolumos elementus padidina. Tai leidžia tolimus kalnus parodyti aukštesnius ir artimesnius. Vandens buvimas priešakiniame plane kraštovaizdžiui leidžia tarsi atsikartoti: tolumoje dunksantys kalnai ir dangus atsišviečia vandenyje. Galima keisti požiūrį ir ne reguliariai vandens paviršiuje padaryti kuo daugiau efektų. Panoramą jūs galite pavaizduoti kaip mozaiką, sudėliojant vaizdus serijomis. Statant vaizdo komponentus šiuo būdu, yra būtina laikyti kamerą horizontaliai. Norint išgauti idealias nuotraukas, būtina naudotis trikoju. Jei nufotografuojate ilgas nuotraukas, panoraminį vaizdą galite įdėti į išgaubtą formą. Įspūdingai realiame gyvenime atrodo plokščios, dviejų dimensijų nuotraukos. Nors sugebant atrasti priešakinio plano įdomybių ir pridėti trečią dimensiją, nuotrauka atrodo dar fantastiškiau. 2. GĖLĖS IR SODAI Daugelis žmonių turi sodą, gėlyną ar kažką panašaus. Bet daugelis jų neatrodo taip gražiai, kad galėtume ištisai fotografuoti. Čia vėl yra labai svarbu mokėti pasinaudoti visomis fotografavimo galimybėmis. Soduose yra galimybė fotografuoti gėles, įvairius augalus, be to, sodo augalų fone dažnai daromi portretai. Gėlės yra vienos iš dažniausiai fotografų dėmesį sode patraukiančių objektų. Jos fotografuojamos grupėmis, pavieniui, stambiu planu. Pagrindiniai technikos reikalavimai dirbant stambiu planu laukuose bei gėlynuose yra didinti vaizdą iš lėto, kad galėtumėte gauti pakankamai tikslų ir aiškų vaizdą, kad išvengtumėte vėjo. Fotografas dažnai naudojasi atvirkščiu lęšiu, stambaus plano priedais, pridedamomis tūbelėmis ar dumplėmis, bei keičia makro lęšius labiausiai tinkamais, stambaus plano. Yra patartina fotografuoti laukus ir gėles jų natūralioje aplinkoje, kadangi tik tada jie atrodys gyvi. Dienos šviesoje sodo spalvos atrodo gražiausiai. Jei kuriate gėlių kompoziciją, harmonija bus išlaikyta, jei suryškinsite svarbius akcentus bei pašalinsite bereikalingas sodo detales. Fotografuodami sodą stenkitės žiūrėti iš skirtingų kampų, kadangi tik tada savo nuotraukose galėsite atskleisti keletą stebinančių dalykų. Kuriant pusiau abstrakčias kompozicijas ir dirbant su blykste, labai tinka raudona ir žalia spalvos. Sėkminga gamtos fotografija priklauso nuo jūsų buvimo teisingoje vietoje ir reikiamu momentu. Pvz., jeigu norite nufotografuoti neįprastą voratinklį, jūs turite būti anksti atsikėlę, nes juk svarbu pagauti ryto rasos lašelį ant voratinklio. Šviesos efektais turėtumėt pagauti rasa spindintį voratinklį tamsos fone. Jei norite pasiekti tobulą ryškumą visada naudokitės trikoju. Jeigu jūsų fotografuojamoje vietoje yra švelnus vėjas, būtinai pastatykite skydą. 3. GYVŪNAI Fotografuojant gyvūnus svarbiausia yra turėti daug kantrybės. Pastatyti fotografavimo įrenginius vienoje vietoje labai sunku, nes gyvūnai nuolat juda. Netreniruotus gyvūnus kartais visai neįmanoma nufotografuoti. Prieš fotografuojant gyvūnus reikalinga domėtis gamta, aplinka, kurioje jie gyvena, kaip juda, kaip reaguoja į skirtingas aplinkybes. Geros gyvūnų fotografijos pagrindas yra atsargios pozicijos ir įrangos pasirinkimas, o šios fotografijos rezultatas priklauso nuo mokymosi ir stebėjimo. Prie gyvūnų paprastai yra neįmanoma prisiartinti, todėl norint juos nufotografuoti reikia naudotis optiniu didinimu. Nusprendus, kad jūsų pasirinktas gyvūnas yra tinkamoje pozoje, stenkitės kuo greičiau tai “įrėminti”, tada sureguliuokite fotoaparatą, kol kompozicija ir apšvietimas jums atrodys ideali. Fotografuojant laukinį gyvūną iš automobilio, reiktų būti atsargiems ir neparemti kameros ant jokios automobilio dalies, kai važiuojate. Prijaukintus gyvūnus fotografuoti yra lengviau. Gyvūnai gali būti fotografuojami standartiniu ar net plataus kampo lęšiu. Fotografuojant gyvūnus geriausia būtų dirbti su asistentu, kadangi jis gali atitraukti gyvūno dėmesį žaisdamas ar bėgdamas su juo. Tokiu metu padaryta fotografija dažniausiai parodo jo charakterį. Šeimos gyvūnai yra dažniausiai fotografuojami objektai. 4. PASTATAI Architektūros objektų fotografavimas yra ypač svarbus. Jis apima nuo naujausio vystymosi laikotarpio iki archeologinių statybviečių, imant kartu interjerą ir eksterjerą. Šiose fotografijose svarbiausia yra pabrėžti pagrindinius objekto bruožus, neiškreipti perspektyvos, ryškaus aspekto. Sėkminga fotografija turi gražinti objektą, perduoti jo formą, įkūrimą ir santykį su žmonėmis. Fotografuojant lauke svarbiausia yra apšvietimas. Kadangi tik esant geram apšvietimui mes galime nufotografuoti daiktus tokius, kokie jie yra. Stenkitės atsargiai naudotis fotoaparatu, tiksliai nustatyti ryškumą, apšvietimą, vietą, iš kurios fotografuosite, nes fotografuojant pastatus labai lengva yra iškreipti tikrąją objekto išvaizdą. Pastatą geriausiai fotografuoti tiesiai, pabrėžiant visus jo bruožus atidžiai. Naudinga būtų, jei į fotografuojamą vietą grįžtumėte skirtingu laiku ir esant skirtingoms oro sąlygoms, nes tada sugebėtumėte pastebėti apšvietimo pokyčius. Dažnai pastebėti pokyčiai visiškai pakeičia objektoišvaizdą, paprastai todėl, kad įtraukti priešakinio plano ir fono elementai. Geriausia nufotografuoti visą pastatą tiesiai, po to patikrinti visus jo bruožus atidžiai. Svarbiausia yra pasirinkti detales, apibūdinančias pastato charakterį taip gerai, kaip visas vaizdas. Jei vaizdas prigrūstas šešėlių, jis tamsina ir sendina pastatą. Karščio refleksus turintys langai yra naudojami daugelyje modernių pastatų. Jie gali formuoti įspūdingą veidrodžių paviršių. Formuodami langų kontrasto su veidrodiniais iškraipymais modelį, galime gauti gerą fotografiją. Tikrosios architektūros formos gali atsiskleisti tik fotografuojant vakaro šviesoje, bet reikėtų nepamiršti, kad viskas languose yra apšviesta dangaus, o tai gali labai greitai sugadinti mūsų nuotraukos vaizdą. Pastatai gali būti naudojami kaip pagrindas abstraktiems modeliams. Pastato forma geriausiai išryškėja tamsiame šešėlyje. 5. INTERJERAS Jei norite turėti idealias nuotraukas, fotografuojant interjerą, trikojis yra būtinas. Geriausia būtų naudoti plataus kampo lęšį ir nepamiršti rūpestingai kontroliuoti perspektyvą. Fotografas turi laikyti kamerą stačiai. Apšvietimas yra svarbiausias aspektas fotografuojant viduje. Ypatingai turėtų būti atkreipiamas dėmesys į langų ir sienos detales. Geriausia fotografija būtų, jei langai būtų prieš jus, ir šviesa sklistų pro juos, nes tik tada kambarys bus visiškai apšviestas. Blykstės, apšviečiančios sieną prieš fotoaparatą, geriausia būtų nenaudoti. Įvairios detalės gali būti ypač daug svarbios ir jas reikia užfiksuoti. Rūsys, laiptai yra svarbios namo vietos ir gali atskleisti tam tikrus interjero ypatumus. Įvairūs judesiai ir šešėliai kambariuose irgi gali būti veiksniai, parodantys interjero charakterį. Ne visada baldų sustatymas gerai atitinka kambario charakterį, todėl nebijokite jų perstatinėti. Fotografuojant struktūra pabrėžiama skirtingomis technikomis. Plataus kampo lęšis gali padidinti laiptų linijas. Jie taip pat yra reikalingi, jei jūs norite gauti visą kambarį nuotraukoje. Jei užtenka šviesos iš lango, jos pagalba galima sukelti malonesnį efektą negu tada, kai fotografuojame interjerą, naudodami studijos apšvietimą ar blykstę. Kartais dirbtinis apšvietimas gali sugadinti atmosferą. 6. ŽMONĖS Žmonės yra vieni iš populiariausių fotografavimo objektų, įskaitant formalias nuotraukas studijoje ir ne formalias namuose. Fotografuojant portretą ,svarbiausia yra charakterio atskleidimas, todėl jūs turite sugebėti sudaryti patogią atmosferą objektui. 100-135 mm lęšiai leidžia nufotografuoti galvą ir pečius iš pakankamos tolumos. Jeigu jūs naudojatės trikoju, tai nebūtina visą laiką žiūrėti pro objektyvą (tai leidžia daugiau bendrauti su objektu) , nors jis ir ne visada yra techniškai reikalingas. Akys yra dominuojantis ir įtakingas veido bruožas, todėl fotografuoti yra geriausia akių lygyje. Nepamirškite, kad viso objekto veidas gali būti per daug simetriškas, trys ketvirtadaliai veido gali padaryti meninę nuotrauką žymiai įdomesnę. Apšvietimas turėtų būti kiek galima geresnis. Dažnai tinka paprastas daiktų išdėstymas, nors gerai atrodytų keletas kontrastų kompozicijoje. Blykstė ir reflektoriaus lenta bus naudinga šešėlių sumažinimui. Fotografijose galima panaudoti ir aplinkinius, nes kartais ir jie gali padėti išreikšti objekto charakterį. Vertėtų nepamiršti, kad geros nuotraukos gali išeiti ir fotografuojant grupes žmonių (tik tada, jei jie jaučiasi atsipalaidavę). Kai fotografuojate žmogų, užsiimantį kažkokia veikla, svarbiausia yra “sujungti” personažą su veikla ir parodyti juos taip, kad jaustųsi jų integravimasis į aplinką. Jeigu jūs fotografuojate modelį, tai turėtumėte naudoti kuo daugiau spalvų ir detalių. Naudokitės blykste, papildančia dienos šviesą, taigi jūs galėsite sumažinti ir padidinti vaizdą. Išskleiskite blykstę stambiu planu, pašalinkite viską, kas netinka jūsų nuotraukai. Geriausias fonas yra neutralus. Pasistenkite parodyti savo gabumus ir susikaupimą. Stenkitės išstudijuoti objektą įvairiais kampais. Akies lygio požiūris duoda gerą bendrą vaizdą, bet jūs turite nepamiršti parodyti objekto išraišką, nes tai yra svarbiausia. Atviros išraiškos paslaptis portrete - likti nekrentančiam į akis, fotografuoti paslėpta kamera, kai objektas yra užimtas kažkokia kita veikla. Švelniai laikant kamerą ir gerai jaučiant laiką bei aplinką, galima pasiekti aukštų kokybės rezultatų. Fotografai, kurie nefiksuoja veido, dažniausiai padeda fotografuojamam objektui atsipalaiduoti. Ką objektas daro, gali būti taip įdomu ir atpalaiduojama, kaip kad jis ir atrodo, ypač jeigu jis yra susijęs su kūryba. Kai Žmonės yra taip fotografuojami, jie yra mažiau drovūs. Kartais neįprastos detalės gali būti tiesiog kaip informavimo priemonė, apibūdinanti objektą. Sakykim, fotografuojami modeliai, turintys išskirtinę išvaizdą ar specialybę. Geras pokalbis su modeliu yra labai svarbus. Mėgėjas modelis gali būti užsidaręs, taigi reikia naudotis profesianulumu, ir taip padėti jam atsipalaiduoti. Stenkitės galvoti apie kūną kaip apie kraštovaizdį ir naudokite apšvietimą, išryškinantį formas. 7. VAKARĖLIAI IR ŠVENTĖS Greitas atviras fotografavimas yra geriausias fotografuojant vakarėlius ir šventes. Nufotografavus atskirus laiko momentus ir juos sudėjus paeiliui, galima parodyti visą šventę. Kalėdas jūsų nuotraukose gali parodyti išvyniojamos dovanos, pietų stalas, eglutė. Įmanoma išreikšti šventės dvasią bandant fotografuoti ir egzistuojančiose šviesose (dienos šviesoje, prie paprastų lempų, žvakių šviesoje). Nors geriausia būtų naudoti tinkančius filmelius ar fotografuoti dirbtinėje šviesoje. Blykstė gali sugriauti nuotaiką, nebent ji būtų kontroliuojama. Fotografuojant geriausia “atmesti” ar sujungti ją su dienos šviesa iš lango pripildant šešėlių. Padarykite taip, kad veidai būtų ne per arti kameros. Jeigu jūs negalite tvarkingai išdėstyti fotografuojamų objektų, žiūrėkite, kad bent nebūtų tokių detalių, kurios griautų kompoziciją. Neformaliose fotografijos geriausiai pateikiama įvykių atmosfera. Laikant fotoaparatą išilgai stalo, sėdinčiųjų lygyje, pagausite žmones natūraliame aukštyje. Bet būkite atsargūs, išvenkite iškraipymų. 8. SPORTAS Norint nufotografuoti bet kokį sportą sėkmingai, yra būtina žinoti žaidimų taisykles ir įvairias procedūras. Tik numatant, kas ketina atsitikti, galima vienam stebėti veiksmo viršūnę ir nufotografuoti aukščiausioje šuolio vietoje ar tuo momentu, kai triumfas ar išgąstis pasirodo atleto veide. Idealus lęšis fotografuojant sporto vaizdus ar sportininkus yra vidutinio ilgumo teleobjektyvas. Fotografuojant bėgimą ar atletiką, kamerą būtina pastatyti ant trikojo, kad veiksmo viršūnėje ar lenktynių pabaigoje galėtumėte nufotografuoti lemtingą momentą. Įtraukite konkurencingus įvykius, kad pagautumėte charakterio išraišką ir gyviau atskleistumėte dalyvių džiaugsmus ar nusivylimus. 9. KŪDIKIAI IR VAIKAI Kai fotografuojate kūdikius, stenkitės pripildyti nuotrauką objektu. Naudokite 85mm ar 135 mm lęšį ar eikite artyn su standartiniu lęšiu. Galite parodyti kūdikį užsiėmusį – žaidžiantį, maitinamą ar maudomą. Norėdami išvengti prigrūsto, iškreipto fono, stenkitės vaikus nufotografuoti švelnioje šviesoje. Viduje geriausia yra natūrali šviesa iš lango ar atšokanti blykstė, lauke- net ir migla ar apsiniaukęs oras aprūpina maloniausiu apšvietimu. Kūdikiai yra nenuspėjami ir pavargstantys objektai, taigi jūs turite būti pasiruošę fotografuoti bet kada. Nusileisti iki vaikų ūgio yra būtina, nes jei nuotrauką fotografuosite iš suaugusiųjų aukščio, reiškia, žiūrėsite žemyn. Tada objekto vaizdas bus iškreiptas. Jeigu jūs fotografuojate formalius portretus, naudokite rankose laikomą kamerą ir sekite judėjimą ir išraišką. Visada stenkitės pagauti objekto išraiškingiausius momentus. Vyresni vaikai gali būti drovūs, kai norite juos nufotografuoti. Stenkitės padaryti visą fotografavimo procedūrą kaip žaidimą, ar nufotografuokite vaiką, kai jo dėmesys yra užimtas kuo nors kitu. Jauni vaikai yra linkę būti mažiau drovūs prieš kamerą, negu vyresni vaikai ar suaugę, taigi tiesios nuotraukos gali būti sėkmingos. Stenkitės nufotografuoti vaikus, įvairiose situacijose bei aplinkose, parodydami ypatingą atmosferą. Nepamirškite, kad fotografavimo objektu gali tapti ir žmonės, kurie to visiškai nesitiki. 10. NAKTIES FOTOGRAFIJOS Akivaizdi šviesos stoka, didžiulis kontrastas yra pagrindinės nakties fotografijų charakteristikos. Jūs galite nufotografuoti detales viduje apšviesto pastato, išilgai su jo tamsia išore, bet tai bus neįprasta. Fotografuojant prietemą ar dangaus šviesą, rezultatai dažniausiai atrodo realistiškiau. Naktį miestuose ir didmiesčiuose dirbama po lietaus, kai keliai ir šaligatviai šlapi. Stenkitės naudoti šviesius reflektorius aplinkos apšvietimui (nuo prekybos centrų, parduotuvių langų) bei pridėti ekstra apšvietimą nuotraukai. Su kilnojamu objektu, tokiu kaip žmogus, jūs esate lanksčiausi. Objektas gali judėti judinant šviesos šaltinius. Stenkitės išvengti viršutinio apšvietimo iš kaimyninių šviesų. Gundytų panaudoti turimą šviesą, bet jų kryptis ir griežtumas susijungę gali palikti nepatrauklių šešėlių ant objekto akių ir nosies. Norėdami nufotografuoti kraštovaizdį su šviečiančiu mėnuliu, geriausia bandyti fotografuoti prietemoje su anksti pakylančiu mėnuliu danguje, galbūt parodyti kažkiek tolumos, pusiau paslėpto dirbtinio šviesos šaltinio. Nesant jokioms dirbtinėms šviesoms, kraštovaizdį po pilnatimi galite nufotografuoti tik pasirūpinę, kad kadras būtų pakankamai ilgas išlaikytas. Nakties fotografijos dažnai pridaro mums problemų. Geriausia fotografuoti transformuojančią šviesą į judėjimą ir spalvotas juostas. Kai šviesos yra pakankamai, kai ji pripildo rėmus, kamerą galima laikyti rankose, naudojant netgi vidutiniškai greitą fotoaparatą. Stenkitės naudoti turimą šviesą iš langų. Tokiu atveju jūs perduosite realią atmosferą. Atrakcionų parkai yra geri objektai nakties fotografijoms, kai jie yra šviesiai apšviesti ir pilni žmonių. Kai šaudo fejerverkų pasirodymas, pasinaudokite laiku, t.y. fotografuodami palaikykite sklendę atidarytų keletą sprogimų Stenkitės fotografuoti tarp sprogimų, kadangi tik tada nufotografuosite fejerverkus geriausiu metu. 11. NATIURMORTAI Ramaus gyvenimo fotografijose , t.y. fotografuojant objektus, kurie visai nejuda, viskas nuo pasirinktino objekto iki finalinio reguliavimo apšvietimo yra visiškai fotografo kontrolėje. Geriausiai ramaus gyvenimo nuotraukos pavyksta, kai siekiant visiško atsargumo iš anksto planuojami trys elementai: fonas, kompozicija ir apšvietimas. Fonas yra pirmas daiktas, apibūdinantis bet kokį ramų gyvenimą. Objektai turi būti parodomi jų įprastose vietose. Dažnai geriausiai įkurti paprastas šviesas ar tamsą natūraliame fone. Atsiminkite, kad objektas skirtingų dydžių, spalvų ir tonų, turi skirtingus regimus svorius. Nusiteikite, kad keletas arba daug daiktų yra lengviau išdėstyti ir sukomponuoti negu vieną. Stenkitės turėti kažką, kas padėtų juos susieti. Tai galėtų būti panašios formos, tekstūros, stiliai ar gal turite kokį nors bendrą tikslą, kuris duos kompozicijai kažką reikšmingo. Kai išdėstysite, sukomponuosite, eksperimentuokite su apimties kampais ir skirtingomis šviesomis. Kreipkite dėmesį į šešėlius, kurie gali suteikti ypatingą žavesį objektui. Jeigu dirbate su blykste, naudokitės skaitytuvu, atmetančius atgal šviesą į reflektorius ar atskiriančius blykstę nuo kameros. Geriausiai tinka švelnus apšvietimas arba šviesą galėtumėte sumažinti šešėliais, bet būtina atsiminti, kad kiekviena kompozicija reikalauja skirtingos apšvietimo technikos. 3. DAŽNIAUSIAI PASITAIKANČIOS KLAIDOS Fotografavimas- sunkus ir atsakingas darbas. Nors ir turėdami pakankamai gerą fotografavimo techniką, bet neišmanydami, atrodo, visai menkų smulkmenų, žmonės dažnai nesugeba padaryti gerų nuotraukų. O gyvenimo akimirkos nepakartojamos… Todėl labai svarbu fotografuojant nedaryti klaidų. Kokios yra dažniausiai daromos fotografavimo klaidos ir ką labai svarbu žinoti fotografuojant? 1. Reikia žinoti, kaip laikyti kamerą, fotoaparatą, kaip įdėti ir išimti juostą. 2. Labai svarbu yra žinoti, koks turi būti lęšis. Kokiam vaizdui ar detalei fotografuoti koks lęšis tinka. Jei lęšis bus netinkamas, objektas gali būti iškreiptas. Jei fotoaparatas yra su keičiamais lęšiais, turite būti perskaitę instrukciją ir susipažinę, koks lęšis tinka jūsų fotografuojamiems objektams. 3. Svarbu žiūrėti, kad kameros objektyve pažymėtos horizontalės ir vertikalės būtų prie aukščiausio - žemiausio krašto bei atitiktų šonuose. Dideli lęšiai gali vaizdą iškreipti link kraštų. Jei to nepageidaujate, pasirinkite tinkamo dydžio lęšius. Jei kamera neturi šių žymių, padarykite keletą bandymų, kad sužinotumėte, kiek vaizdo buvo įrašyta, ar neliko kas už ekrano. 4. Prieš fotografuojant būtina patikrinti, ar lęšis nėra uždengtas. 5. Jei blykstė buvo panaudota per arti lęšio, nufotografuotų gyvų objektų akys bus raudonos. Patikrinkite instrukcijas blykstei ir sužinosite, kokia yra arčiausia rekomenduojama objekto toluma. 6. Jei objektas yra išblukęs, tinka papildomas laidas, įjungiamas į blykstę ir laikomas virš kameros, rodant žemyn. 7. Blyškios, tarsi išplautos spalvos nuotraukos būna dėl nešvaraus lęšio ir filtro. Reikia patikrinti priekinius ir galinius lęšius ir nuvalyti juos su specialiai lęšiams skirtu audiniu ar lęšių popierine servetėle. Jei tai nepadeda, ieškokite defekto, kreipkitės į taisymo servisą ar su garantiniu talonu į gamintoją dėl pakeitimo tinkamu. 8. Vaizdas atrodys perkrautas, dvigubas, jei dėl kokios nors priežasties į du vaizdai bus sufotografuoti į vieną kadrą. To priežastis gali būti neprasisukusi ar nepakankamai į priekį pasisukusi juostelė. 9. Spalvų aiškumui ir atspalviams įtaką turi juostos rūšis ir filtrai. 10. Objektas miglotas gali būti dėl to, kad fotografavimo metu jis judėjo. Norint sušaldyti judantį daiktą, sklendės greitį reikėtų nustatyti tarp 1/125 ir 1/500 sekundės. 11. Vaizdas miglotas būna ir dėl to, kad fotografavimo metu rankose sujuda fotoaparatas. Stovėti reikia patogiai, su nuleistomis alkūnėmis, prieš nuspaudžiant mygtuką būtina lėtai švelniai iškvėpti. 12. Jei fotoaparate yra automatinis ryškumo nustatymas, o nuotraukos nėra pakankamai ryškios, galbūt objektas buvo per daug blyškus arba buvo per mažas kontrastas automatiniam ryškumui nustatyti. 13. Jei ryškumą galite nustatyti patys, praktikuokitės, kol įprasite. Nesukinėkite ryškumą reguliuojančio lęšio lėtai, nes akiai įtiks ir ne visai ryškus vaizdas. Geriau greitu judesiu grįžkite prie labai ne ryškaus vaizdo, po to stenkitės užfiksuoti patį ryškiausią.

4. Praktiniai patarimai istorikui. Pastatų ir kraštovaizdžių fotografavimas. Geriausia tai daryti šviesią saulėtą dieną, nes tada vaizdas gaunamas ryškus, kontrastingas, tiksliai atsispindi atstumai erdvėje ir nuotraukoje lengva įžiūrėti net smulkias detales. Būtina išnaudoti šoninį ir net dalinai nugarinį apšvietimą, kuomet šešėliai gerai išryškina landšafto struktūrą. Vidurdienį, aukštai pakilus saulei, landšaftas atrodo plokščias, tuo tarpu geriausios nuotraukos gaunasi ką tik patekėjus saulei arba jai leidžiantis. Patikimiausias būdas užtikrinti peizažinės nuotraukos kokybę ir vaizdo ryškumą – kameros nejudrumas, todėl labai rekomenduotina naudotis štatyvu ar kitu būdu imobilizuoti fotoaparatą. Fotografuojant nejudrius objektus skubėti nėra kur, todėl daugiausia dėmesio galima skirti tam, kad susirasti tinkamiausią fotografavimo tašką ir jame patikimai įsitaisyti. Portretinės ir grupinės fotografijos. Debesų išsklaidyta saulės šviesa – geriausias apšvietimas fotografuoti žmones. Esant rūkui gaunamos puikios portretinės nuotraukos. Ryški tiesioginė saulės šviesa verčia žmonės prisimerkti, prakaituoti, išrausti, ant veido bruožų meta stiprius šešėlius. Tai galima bandyti kompensuoti net saulės šviesoje naudojant fotoblykstę – gaunama vadinamoji užpildanti šviesa, ypač naudinga tada, kai reikia fotografuoti žmones šešėlyje, kad pašviesinti šešėlius, kritusius ant veidų ar kitas svarbias detales. Kitas kraštutinumas – niūrią, tamsią dieną šviesa darosi tokia minkšta, kad veidai atrodo plokšti, nes praktiškai nebelieka šešėlių. Fotografavimas tamsiu paros metu. Svarbu įsisąmoninti tai, kad fotografuojant didesnius objektus praktiškai neįmanoma deramai atvaizduoti visumos – tamsoje daugelis detalių taps nepakankamai įžiūrimos arba visai nematomos. Fotoblykstė per silpnas šviesos šaltinis atviroje erdvėje, nuo šviečiančių langų, gatvės žibintų, automobilių šviesų kris ypač stiprūs šešėliai. Tačiau žinant ir deramai apmąsčius šį apribojimą galima jį išnaudoti netgi su nemaža nauda. Likusios apšviestos kadro dalys gausis ypač išraiškingos, o natūraliai atkris mažareikšmės antro plano detalės. Belieka tik nuspręsti, kas turės dominuoti kadre. Fotografavimas patalpoje. Šiuo atveju daugiausia lemia patalpos apšvietimas. Natūrali dienos šviesa, patenkanti per langus geriausiai atspinti tikrąsias baldų, apmušalų, sienų spalvas. Tačiau jos intensyvumas gali būti nepakankamas ryškiai nuotraukai gauti. automatinis, teks naudoti papildomą apšvietimą ir fotoblykstę. Deja, šiuo atveju beveik neišvengiami iškraipymai – fotoblykstė ir įprastinės (kaitinimo) elektros lempos šviesa gali atsimušinėti nuo blizgančių paviršių (baldų lako, veidrodžių, indų) nuotraukoje palikdama nepageidaujamus saulės zuikučius. Be to, iškreipiamas ir spalvų balansas, nes saulės šviesoje yra daugiau melsvo, o elektros lemputės – daugiau gelsvo atspalvio. Taip vadinamosios dienos šviesos lempos šiuo atveju yra kad ir ne geriausias, bet vis dėlto geresnis pasirinkimas. Reprodukcijos ir maži objektai. Pirmiausia ir absoliučiai būtina – užfiksuoti kamerą. Jeigu drebantis fotoaparatas lengvai gali sugadinti peizažą, tai esant mažam atstumui kenkia ir silpniausia vibracija. Antra, objektyvas turi būti absoliučiai statmenas fotografuojamam daiktus, kitaip jo vaizdas gausis iškreiptas. Arti prie fotografuojamo objekto priartinus tiek fotoaparatą, tiek ir ties jo susigūžus pačiam fotografui, ima trūkti šviesos. Fotoblykstės panaudojimas dažnai atsimuša nereikalingomis šviesos dėmėmis. Pateiktoje iliustracijoje matome pigiu fotoaparatu nufotografuotą paveikslą – nekokybiškas objektyvas nesusidoroja su per mažu atstumu ir užapvalina paveikslo rėmelius, aparatas buvo nustatytas įkypai, dėl to rėmelių apačia siauresnė už viršų, o blykstės šviesa atsimuša nuo stiklo paviršiaus. Net ir nuėmus stiklą, vis tiek liktų panaši šviesos dėmė. Greta teisingas sprendimas – keli, vienas kitą papildantys šviesos šaltiniai, aparatas nustatytas statmenai paveikslui ir patrauktas nuo jo per didesnį atstumą – dėl to nuotrauka gausis kiek mažesnė, tačiau ją nebus sunku išdidinti kuria nors kompiuterine grafikos apdorojimo programa. Kadravimo sąvoka ir nauda. Nuotraukos komponavimas ne visada baigiasi mygtuko paspaudimu. Net ir gana nesėkmingą kadrą neretai galima pataisyti vadovaujantis Leonardo da Vinčio principu – atmesk, kas nereikalinga. Nuotrauką išvedant ant fotopopieriaus arba tuo labiau pasinaudojant skaitmeninės fotografijos teikiamomis galimybėmis, galima iš naujo atrinkti pelus nuo grūdų. Judantys objektai ir renginių fotografavimas. Prieš juos fotografuojant reikalinga pasirinkti fotografavimo tašką ir laukti, kol fotografuojamas objektas užims geriausią padėtį kadre. Greitai judantiems objektams turi būti palikta pakankamai erdvės jų judėjimo kryptimi, kad jie optiškai "nepabėgtų" iš kadro – žiūrovas turi matyti, kur link ir dėl ko jie juda. Visi dalyvaujančių personažų veiksmai turi būti nukreipti į kadro vidų, o ne išorę. Ji tuojau pabėgs iš kadro – blogai... O dabar ją matysim dar ilgai Tvirtos rankos politika. Fotografavimo metu aparatas turi būti visiškai nejudrus, kitaip vaizdas „nuplauks". Spauskite mygtuką lygiai, be trūkčiojimų. Kad aparatas kuo mažiau judėtų, ieškokite atramos. Specialius štatyvus, kuriuos naudoja profesionalai, su savimi nepasinešiosi, todėl naudokite tai, kas po ranka – automobilio stogu, atremiant alkūnę į stalo paviršių, įremiant kamerą į medžio kamieną, draugo petį ir pan. Jei atramos nėra, pasistenkite alkūnes laikyti arčiau liemens, kojas statykite kiek plačiau už pečius, pasistenkite valdyti kvėpavimą. Kamera sunkesniu, metaliniu korpusu dėl savo didesnio svorio irgi padeda kompensuoti nereikalingus virpesius.

1. Atstumas ir erdvė. Atstumas iki fotografuojamo objekto. Kuo būsi arčiau fotografuojamo objekto, tuo dažniau gausis geresnė nuotrauka, sako patyrę fotografai. Kad nuotrauka būtų gyvesnė ir įdomesnė, tiesiog prieikite artyn. Mažas atstumas savaime pašalina nereikalingus daiktus fone ir leidžia ryškiau pavaizduoti svarbiausias detales. Dalis pradedančių fotografų ruošdamiesi fotografuoti žiūri per vaizdo ieškiklį ir palaipsniui atbuli traukiasi nuo fotografuojamo objekto, taip ieškodami geriausio kadro. Visų pirma, toks fotografas gali apsiversti aukštielninkas ar užminti ant kojos tvirtai sudėtam praeiviui. Maža to, toldamas jis vis labiau gadina kompoziciją – fotografuojamas objektas tolsta, o į kadrą patenka vis daugiau antraeilių detalių. Todėl judėti reikia kaip tik artyn fotografuotino dalyko. Deja, dauguma nebrangių kompaktiškų aparatų neleidžia fotografuoti iš arčiau, kaip 1,2 metro. „Muilinė", esant labai mažam atstumui (1 – 1,5 m.) pradeda iškreipti, suapvalinti vaizdą – atsiranda „kreivo veidrodžio" efektas, taigi verta iš anksto žinoti minimalų saugų, neiškraipytą atstumą. Fotografavimo taško pasirinkimas. Kartais užtenka pasislinkti tik per pusę metro ir kadras atrodys visai kitaip. Norint nufotografuoti kokį nors objektą, neprivalu elgtis primityviai – kuo greičiau prisiartinus prie jo tiesia linija spragtelėti mygtuku. Verta pirmiau apeiti aplinkui, apžiūrėti skirtingais matymo kampais ir tik tada išsirinkti tinkamiausią rakursą. Esant šviesiai saulėtai dienai aparatą galima nuleisti kiek žemiau, tada į kadrą pateks daugiau dangaus su gražiais debesėliais. Priešingai niūrią lietingą dieną verta kamerą kilstelėti aukščiau, kad beveik visiškai iš kadro eliminuoti pilkais debesimis užtrauktą dangų. Fotografuojant judančius žmones iš kiek žemesnio negu įprastai taško, kadras gaunasi labiau dinamiškas ir gyvas. Net darant portretinę nuotrauką, verta kamerą nuleisti truputėlį žemiau – ir karys iš karto atrodys stotingesnis, o mergina – lieknesnė. Erdvė. Fotografuojant miesto kvartalą arba kitokį kraštovaizdžio peizažą, pasistenkite į kadro priekinį planą įtraukti kokį nors objektą. Priekinio plano detalė nuotraukai suteiks erdės ir atstumo pojūtį. Arkliai ir raiteliai daro nuotrauką labiau gyvą, o medžių šakos ne tik įrėmina vaizdą, bet ir duoda erdvės pajautimą. Bet jei nutarėte priekiniame plane panaudoti žmones, tai jau verčiau jų žvilgsniai būna nukreipti į fotografuojamą dalyką, o ne į kameros objektyvą. Dabar visas dėmesys sutelktas kalnams, ir nuotrauka juos puikiai vaizduoja. Atsukus žmones į kamerą, dėmesys pasislinktų į juos, tačiau tada veidai gausis praktiškai neįžiūrimi, o nuotrauka prasta – nei apie kalnus, nei apie žmones. Perspektyva. Tai vaizdavimo būdas, leidžiantis plokščioje nuotraukoje kuo tikroviškiau perduoti realaus pasaulio erdves – atstumus tarp objektų, pastatų aukštį ir pan. Jeigu dailininkas priverstas pats kurti perspektyvą, fotografo uždavinys ne toks sudėtingas – tereikia teisingai išnaudoti jau natūraliai egzistuojančią. Dėl to verta žinoti bent keletą elementarių dalykų: linijinė perspektyva: toldami nuo kameros daiktai mažėja; lygiagrečios linijos palaipsniui artėja viena prie kitos (pvz. autostrada); priklausomai nuo kameros padėties keičiasi to paties objekto forma – horizontalios linijos tampa nuolaidžiomis. oro perspektyva – tolstant kamerai daiktai ir objektai atrodo šviesesni, savotiškai skęsta rūke, tuo tarpu artimesni yra labiau ryškūs ir tamsesni. 2. Kompozicija. Kompozicija – tai tiesiog teisingas objektų išsidėstymas kadre. Nuotraukoje svarbiausi elementai turi derintis tarpusavyje savo dydžiu, spalvų gama, šviesos ir tamsos santykiu, erdvėje jie turi būti pasiskirstę taip, kad vienas nuotraukos kraštas nebūtų perkrautas, o kitas – pusiau arba visiškai tuščias. Tamsus medis atsveria šviesius pastatų stogus, o nuotraukos centre – žmogus. Būtina aiškiai žinoti, kas yra pagrindinis būsimos nuotraukos objektas, pasirinkti tokį regėjimo kampą, kad jis užimtų dominuojančią padėtį kadre, o visi kiti objektai jį tik papildytų. Ir tai nebūtinai reiškia, kad jis turi būti geometriniame nuotraukos centre – taip fotografuojamos tik nuotraukos pasui. Dažnai pagrindinį objektą patalpinus kadro viduryje, jis atrodo nejudrus ir neįdomus, o juk visai nederėtų ateities kartoms suformuoti klaidingos nuomonės, kad gyvenimas mūsų laikais buvo nuobodus ir statiškas. Auksinio pjūvio taisyklė Horizontas turėtų sutapti su viena iš horizontalių linijų, o vertikalios linijos tarnauja orientyru vertikaliems objektams – žmonėms, sienoms, obeliskams. Linijų susikirtimo taškai laikomi tinkamiausia vieta nuotraukos siužetiškai svarbiausioms dalims. Vis dėlto kartais objektas kadro centre atrodo kaip tik geriau, tipiškas pavyzdys – architektūros objektai. Linijų vaidmuo kadro kompozicijoje. Verta pasistengti būsimoje nuotraukoje surasti esminius elementus, kurie leistų apjungti kompoziciją į vieningą visumą. Pasirinkite tokį fotografavimo tašką, kad nuotraukos linijos kreiptų žiūrovo dėmesį į pagrindinį fotografuojamą objektą. Tokiomis linijomis dažnai tampa kelio juosta (pvz. fotografuojant procesiją) arba medžio, pastato šešėlis krintantis link fotografuojamo žmogaus ar paminklo. Visada verta pagalvoti apie horizonto liniją. Geriausia vengti horizonto linijos, dalinančios dangų ir žemę, atsidūrimo pačiame kadro viduryje. Jeigu norite atvaizduoti plačias erdves, leiskite horizonto liniją kuo žemiau. Tipinis siužetas – paplūdimys su siaura smėlio juosta apačioje ir nuotraukoje dominuojančia jūra ir dangumi. Jeigu reikia pabrėžti piliakalnio aukštį, tai, kaip jis įsikomponuoja aplinkoje – darykite taip pat. Fotografuojate ką nors iš arti – priešingai, duokite mažiau dangaus, kad žmogus, paminklas, kitas objektas kadre nepaklystų tegul ir tarp gražių debesų. Ir nepražiopsokite kreivo horizonto, laikykite kamerą lygiagrečiai žemės – dangaus linijos. 3. Šviesa ir fonas Priekinis (frontalus) apšvietimas. Kol esi naujokas – nestovėk prieš saulę. Tapsi profesionalu – tada stovėsi, kur patiks, o kol kas geriausia vieta saulei arba kitam apšvietimo šaltiniui – už tavo nugaros. Tada šviesa lygiai pasiskirsto fotografuojamo objekto paviršiumi, nuotraukoje sudarydama mažiausiai iškreiptą atvaizdą. Vis dėlto, renkantis tik šį tašką, vaizdas dažnai gali gautis plokščias ir neišraiškingas, todėl palaipsniui būtina pratintis išnaudoti kitus rakursus, o esant galimybei ir derinti kelis šviesos šaltinius. Iš žemiau pateiktų pavyzdžių matyti, kad geriausi rezultatai gauti derinant priekinį ir viršutinį apšvietimą, o vien tik frontali šviesa padarė nuotrauką nepakankamai kontrastingą. Šoninis apšvietimas. Šoninio apšvietimo metami šešėliai suteikia objektams labiau erdvinį, trimatį vaizdą, padeda geriau pabrėžti fotografuojamo daikto formą ir paviršiaus tekstūrą. Palyginti tamsus fonas irgi padeda išryškinti objekto kontūrus – juk ne veltui papuošalai eksponuojami ant juodo aksomo. Šviesa iš objekto šono ir nugaros padeda vizualiai atskirti jį nuo fono, aplink fotografuojamą daiktą nuotraukoje susidaro savotiška aureolė. Tada fotografuojamo dalyko forma tampa labiau ryškiai matoma. Stiprus šoninis apšvietimas patogus atskleidžiant paviršiaus tekstūrą – pavyzdžiui plytų mūras, lipdyti ornamentai, kiti sienų papuošimai. Visi šie pranašumai bus prarasti, jei fotografuosite taip, kad saulė šviestų tiesiai į objektą, kabodama virš fotografuojančio pečių. Nugarinis (kontrinis) apšvietimas. Tai sunkiausiai įvaldomas fotografavimo būdas – ant fotoaparato objektyvo patenkanti per stipri šviesa dažnai sugadina nuotrauką, palikdama joje dėmes, vadinamąsias „skraidančias lėkštes" ar padarydama ją visai neįžiūrimą. Fotografuojant objektus esant šoniniam ir tuo labiau priešiniam (stovint prieš saulę, apšvietimo lempą ir pan.) saugokite aparato objektyvą nuo tiesioginių saulės spindulių patekimo, kitaip nuotraukoje gali būti matomos šviesios dėmės. Apsisaugojimui nuo jų profesionalai naudoja specialius objektyvo antgalius – blendas, bet galima tiesiog prailginti objektyvą apglaudus jį delnu, atsistojus prie saulę uždengiančio medžio ar pastato. Užtat pavykus tokiai fotografijai puikiai matome žmogaus, pastato ar kito objekto kontūrus. Reflektoriai. Jei stipriai saulėtą dieną reikia sumažinti kontrastą tarp arti išsidėsčiusių objektų, galima pasinaudoti dideliu balto popieriaus lapu, šviesia staltiese ir pan. Jį reikia nustatyti taip, kad jame atsimušusi šviesa kristų ant fotografuojamo objekto dalies, kurią dengia šešėlis. Tačiau balta drobe galima pasinaudoti tik fotografuojant mažus objektus, tuo tarpu fotografuojant architektūrinius paminklus, verta apsižvalgyti, ar nėra greta šviesių sienų, švaraus sniego, saulėje atsispindinčio akmenų grindinio, nuo kurių atsimušusi šviesa užpildys pagrindinio objekto šešėlius. Fonas. Fonas gali papuošti nuotrauką arba priešingai, smarkiai ją sugadinti. Margas fonas su medžių šakomis ar kitais smulkiais objektais trukdo įžiūrėti fotografuojamą objektą ir gadina fotografiją. Gali trukdyti ne tik smulkios detalės, bet ir į kadrą papuolęs kitas "įdomesnis", kuris taip pat atrauks žiūrovą nuo jūsų numatyto taikinio. Pasirenkant fotografavimo objektą verta atsiminti, kad šviesios spalvos, ypač raudona, oranžinė, geltona automatiškai patraukia žiūrovo dėmesį ir nukreipia jį nuo kitų objektų, taigi fotografuoti pilko betono paminklą, apsuptą būrio žmonių ryškiais rūbais – ne pats teisingiausias sprendimas, jau verčiau padaryti dvi geras atskiras nuotraukas. Paprastas, bet kontrastingas fonas neatitraukia dėmesio nuo pagrindinio fotografuojamo objekto. Jeigu fono negalima pakeisti, pvz. fotografuojama kokia nors smulki pastato architektūros detalė, geriausia pasirinkti tokį regėjimo kampą, kad į kadrą nepatektų kiti dėmesį atitraukiantys elementai. Iliustracijoje matome tą patį paukštį tupintį ant tos pačios elektros srovės linijos. Bet juk viena nuotrauka akivaizdžiai geresnė už kitą, ir visa tai tik dėl teisingai parinkto fono.

CIA visa fotoaparatu apzvalga pagal Mika Bingi http://www.mikasbinkis.lt/straipsniai/dslr Šį straipsnį sukūriau vardan visų, pasimetusių skaitmeninių veidrodinių fotoaparatų (toliau – DSLR) rinkoje. Dar kartą priminsiu, jog į absoliutų objektyvumą nepretenduoju, tačiau viliuosi, jog padėsiu daugiau sužinoti apie fotoaparatus ir jų gamintojus, o galutinį sprendimą galėsite priimti patys. Vieną iš senesnių šio straipsnio versijų galite rasti žurnalo "FOTO" antrame numeryje. Na ir galiausiai, keletas postulatų, kuriuos derėtų įsiminti dar prieš pradedant giliau domėtis fotoaparatais: Ne fotoaparatas daro nuotraukas, jas daro fotografas. Todėl kad ir koks nuostabus būtų fotoaparatas, jis tikrai už jus nedarys puikių nuotraukų. Visi DSLR yra geri, nepaisant to, ką sako įvairaus plauko „ekspertai". Neneigsiu, jie skiriasi, tačiau nepaisant to yra geri. Kodėl ? Žiūrėti pirmą punktą. Nėra geriausio DSLR, nes fotoaparatai, kaip ir fotografų poreikiai, yra skirtingi. Net jei paklosite dešimtis tūkstančių už profesionalų aparatą, į kurį sukištą viskas, ko gali norėti fotografas, visko gali būti, kad ilgai keiksite jo svorį. Neverta investuoti į fotoaparatą, nes tikroji investicija – jo optika (objektyvai). Skaitmeninių fotoaparatų rinka yra pernelyg dinamiška, kad būtų galima džiaugtis aparatu ilgiau nei porą ar kelerius metus. Gera optika sąlygoja gerą nuotraukų kokybę. Uždėkite geriausią optiką ant paprasčiausio fotoaparato ir pamatysite, kad nuotraukų kokybė (kontrastas, spalvos, kontūrų ryškumas) bus geresnė nei uždėjus blogiausią optiką ant pažangiausio fotoaparato. Nesirinkite DSLR pagal kit'inį objektyvą. Visi komplektuojami objektyvai būna pigūs ir tikrai (daugiau ar mažiau) prasti, todėl tai turėtų būti paskutinis dalykas, į kurį turėtumėte žiūrėti (nebent planuojate niekada nekeisti pradinio objektyvo). 2. Šiek tiek plačiau apie gamintojus Dažnas skaitytojas turbūt retoriškai paklaus – kodėl turėtų rūpėti atskiri fotoaparatų gamintojai, o ne jų modeliai ? Svarbu suprasti tai, jog pirkdami DSLR tampate iš dalies priklausomi nuo vieno konkretaus gamintojo. Apetitas kyla bevalgant, todėl daugeliu atvejų su laiku įsigyto fotoaparato bei jo objektyvo nepakaks – norėsis kitokių objektyvų, papildomų priedų fotoaparatui. Tačiau jei tik tada pradėsite domėtis gamintojo pasiūla ir sužinosite, jog ji yra skurdi arba neprieinama finansiškai, galite skaudžiai nusivilti savo pradiniu pirkiniu. Tad prieš pradedant žvalgytis į konkrečius fotoaparatų modelius, siūlau įdėmiai peržvelgti šį skyrių. Fotoaparatų gamintojai jau prieš keletą metų pastebėjo didėjančius DSLR pardavimų skaičius, todėl nenuostabu, jog dauguma fotoaparatus gaminančių kompanijų vis daugiau investuoja ne į kompaktinių, bet į veidrodinių fotoaparatų gamybą. Gana įdomus firmų Sony ir Panasonic įžengimas į rinką – šios kompanijos tiesiog nupirko konkurencijos neištvėrusias firmas (Sony nusipirko Konica Minolta, Panasonic įsigijo Leica) ir taip sustiprino savo pozicijas. Mums, lietuviams, turbūt kur kas svarbiau ne pasaulinės tendencijos, tačiau šalies rinka. Todėl nusprendžiau aprašyti kiekvieno DSLR gamintojo ypatybes Lietuvos kontekste, apžvelgdamas šiuos aspektus: Artimiausia atstovybė – kur galima rasti artimiausią firmos atstovybę. Aktualu tuomet, jei sugenda kitoje šalyje pirktas aparatas arba jei norite užsisakyti specifinį fotoaparato priedą, kurio neturi mažmenininkai. Garantinis aptarnavimas – kiek apytiksliai trunka fotoaparatų remontas ir kur fotoaparatai remontuojami. Gamintojo optikos pasiūla – apytiksliai kiek objektyvų gali pasiūlyti gamintojas. Tai aktualu tuomet, jei nenorite rizikuoti pirkdami trečiųjų šalių optikos, kuri (elektronikos požiūriu) nėra tokia patikima kaip gamintojo objektyvai. Gamintojo optikos kainos – kainų apžvalga Lietuvoje ir užsienyje. Trečiųjų šalių optikos pasiūla – kokios trečiųjų šalių firmos ir apytiksliai kiek objektyvų gamina pasirinktos firmos fotoaparatams. Priedų pasiūla – pasirinktos firmos fotoaparatų priedų pasiūla Lietuvoje ir užsienyje. Priedų kainos – pasirinktos firmos fotoaparatų priedų kainos Lietuvoje ir užsienyje. Fotoaparatų pasiūla – kiek ir kokiems vartotojų tipams pasirinkta firma gamina fotoaparatus. Fotoaparatų prieinamumas – kokios galimybės gauti pasirinktą firmos fotoaparatą Lietuvoje. Naudotos aparatūros prieinamumas – kokios galimybės nusipirkti pasirinktos firmos panaudotą fotoaparatą ar jo priedus Lietuvoje. Aparatūros nuoma – kokios galimybės išsinuomoti pasirinktos firmos aparatūrą Lietuvoje. Gamintojai, turintys stiprias pozicijas Lietuvos rinkoje Gamintojai, kuriems Lietuvoje sekasi šiek tiek sunkiau Canon Sony (Konica Minolta) Nikon Panasonic (Leica) Pentax (Samsung) Sigma Olympus Fujifilm Visų gamintojų palyginimas 3. Fotoaparatų klasės Kiekvienas fotoaparatų gamintojas savo produktus yra suskirstęs į sąlygines klases. Skirtingoms klasėms priklausantys fotoaparatai pasižymi šiek tiek (tačiau ne radikaliai) skirtingomis savybėmis ir yra orientuoti į skirtingus vartotojus. Šios žinios turėtų praversti perkant naują fotoaparatą, jei galite įvertinti savo patirtį fotografijos srityje ir žinote ką fotografuosite, bet visiškai nesekate fotoaparatų rinkos. Nors oficialios klasifikacijos nėra, pabandžiau apibendrinti visų gamintojų klases ir joms priklausančius egzempliorius. Tiesa, išleisdamos naujus gaminius kai kurios firmos taiko „įlįsti" į kito gamintojo klasių tarpelį. Pavyzdžiui, Nikon D70 pretendavo būti „kažkur tarp" Canon 300D bei Canon 10D. Visgi sudarydamas savo klasifikaciją turėjau omeny ne firmų tarpusavio santykį, bet kiekvienos firmos vidinę klasifikaciją. Taigi, trumpai apie kiekvieną fotoaparatų klasę: * - pradedančiųjų klasė. Šiai klasei priklauso funkciškai ir techniškai apriboti fotoaparatai. Svarbu pastebėti, jog šie veidrodiniai fotoaparatai visgi padaro nemenką įspūdį (kokybės ir greičio prasme) iki tol kompaktinius fotoaparatus naudojusiems vartotojams, nes pasižymi pagrindinėmis veidrodinių fotoaparatų savybėmis (keičiami objektyvai, rankinis parametrų valdymas, greitas fokusavimas ir kt.). Visgi pradedančiųjų klasės DSLR neturi galimybės „subtiliai" koreguoti kai kurių nustatymų (dažniausiai reikalingų pagrinde tik įgudusiems fotografams), o jų sandara šiek tiek paprastesnė nei kitų klasių modelių. Tai bet kuriuo atveju idealus variantas pradedantiesiems (ypač neplanuojantiems daug investuoti į fotografiją tiek finansine, tiek žinių prasme), tačiau ne itin geras pažengusiems fotografams. * * - entuziastų klasė. Nuo pradedančiųjų klasės ši skiriasi gana nedaug: aparatai taip pat funkciškai šiek tiek riboti (tiesa, kiek mažiau), konstrukcija taip pat gana panaši į pradedančiųjų klasės aparatus (naudojamos tos pačios medžiagos). Šie DSLR labiausiai tinkami tiems, kas jau turėjo patirties su veidrodiniais fotoaparatais anksčiau, bet neplanuoja aparato naudoti labai intenstyviam fotografavimui (nors praktikoje neretai naudoja...). Tai taip pat geras kandidatas pradedantiesiems, kurie planuoja tobulėti fotografijos srityje. * * * - pusiau profesionalų klasė. Šiai klasei priklausantys aparatai dažniausiai pasižymi padidintu fizininiu atsparumu (tvirtesnis, sunkesnis, neretai dulkėms ir vandeniui atsparus korpusas), patikimesniu veikimu (naudojamos kokybiškesnės vidinės detalės), išplėstu funkcionalumu (neretai artimu profesionaliems fotoaparatams) bei neretai geresne nuotraukų kokybe (dėl geresnio sensoriaus). Pusiau profesionalius aparatus labai mėgsta laisvai samdomi fotografai dėl itin gero kainos ir kokybės santykio. Šiuos DSLR mėgsta ir turtingesni pažengę fotografai, kurie dar prieš pirkdami aparatus suvokia ir tinkamai įvertina entuziastų klasės fotoaparatų apribojimus. Pradedantiesiems fotografams šis aparatas netinkamas - kur kas geresnis variantas jiems būtų pirkti pradedančiųjų klasės aparatą irinvestuoti į geresnį objektyvą. * * * * - profesionalų klasė (specializuota). Tai gana specifinė klasė, nes jai priklauso profesionalūs fotoaparatai, pasižymintys specialiomis savybėmis ir orientuoti į tam tikras užduotis. Pavyzdžiui, FujiFilm S5 Pro, skirtingai nuo kitų fotoaparatų, sugeba įamžinti infraraudonųjų ir ultravioletinių spindulių spektro nuotraukas be papildomų filtrų, o Canon 5D dėl santykinai mažos kainos ir standartinio kadro dydžio sensoriaus vadinamas idealiu vestuvių fotoaparatu. Kaip ir buvo minėta pradžioje, šiuos aparatus dažniausiai renkasi profesionalai specializuotoms užduotims atlikti. * * * * * - profesionalų klasė. Trumpai tariant, į šios klasės fotoaparatus sudėta viskas, kas geriausia. Pavyzdžiui, aparatai pasiekia net iki 11 kadrų per sekundę fotografavimo greitį, jų korpusai yra itin atsparūs vandeniui ir dulkėms, o sensoriai įgalina fotografuoti itin tamsiose vietose be papildomų šviesos šaltinių, išlaikydami neblogą nuotraukų kokybę. Šios klasės fotoaparatai - pagrindinis fotožurnalistų įrankis, nors neretai juos naudoja ir mados ar vestuvių fotografai. Pastaba: į lentelę įtraukti ne visi egzistavę DSLR (tik tiek, kurie buvo pagaminti nuo maždaug 2002 m.), o pilkai pažymėti fotoaparatai - nebegaminami. Taip pat lentelėje nerasite ir neseniai pristatytos Micro Four Thirds sistemos aparatų, kadangi jie tiesiog negali būti vadinami DSLR. 4. Fotoaparato ar jo priedų pirkimo vietos bei pirkimo ypatybės Fotoaparatų gamintojai savo rinkas yra išskirstę pagal tam tikrus regionus. Kiekviename regione jie taiko skirtingą kainų politiką, todėl, pvz. Europoje ir Amerikoje parduodamų fotoaparatų kainos skiriasi (kai kuriais atvejais - gana ženkliai). Svarbu paminėti, jog skirtinguose regionuose taikomos skirtingos salygos fotoaparato ar jo priedo garantijai - gali būti, jog įranga bus aptarnaujama tik tame regione, kuriame ją pirkote, arba tik keliuose tarpautiniuose garantiniuose servisuose, esančiuose ne jūsų šalyje. Ne kiekvienas žino, jog jei siuntinys įvertintas daugiau nei 75 Lt (jei siuntinį atsiunčia firma) arba 160 Lt (jei siuntinį siunčia privatus asmuo), siuntinys bus apmokestintas. Trumpai tariant, jei ant siuntinio užrašyta vertė viršija prieš tai minėtus skaičius, prie jos vertės būna pridedamas 19% PVM ir, priklausomai nuo prekės ir šalies, muito mokestis (mokesčiai netaikomi tuomet, kai siuntinys atsiųstas iš ES valstybės). Siuntiniui atėjus, mokesčius tektų susimokėti pašte arba muitinėje. Praeityje dažnai buvo bandoma apgauti muitininkus paprašant užsienyje esančių pardavėjų įrašyti mažesnę siuntinio vertę arba/ir siuntinio apraše pridėti, jog siuntinys yra dovana ("GIFT"). Taip prekės stipriai atpigdavo, nors gavėjas rizikuodavo dvigubai: dingus siuntiniui jam būtų buvę grąžinta tik suma, įrašyta kaip siuntinio vertė (šiuo atveju - mažesnė vertė, mažesnė išmoka), arba šią apgavystę pastebėtų muitininkai ir būtų tekę susimokėti baudą arba atsisakyti siuntinio. Dabar muitinė dirba kruopščiau nei praeityje, dėl to siųstis šiuo būdu tapo dar rizikingiau, nors kai kurie iki šiol tai daro. Kartais galite aptikti internetinę parduotuvę, kurioje jūsų ieškomas fotoaparatas gali kainuoti kone dvigubai pigiau nei kitose parduotuvėse. Praktiškai visais atvejais tai būna apgavystė. Kartais tai tebūna būdas išvilioti jūsų kreditinės kortelės duomenis. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai užmokėjus už fotoaparatą jums paskambina parduotuvės vadybininkas ir ima siūlyti brangių (su dirbtinai pakelta kaina) priedų fotoaparatui. Jei sutinkate pirkti priedus, galutinė fotoaparato kaina tampa panaši arba didesnė, nei būtumėte pirkę kitoje elektroninėje parduotuvėje. Jei atsisakote priedų, jums pranešama, jog šiuo metu fotoaparato pardavime nėra ir nežinia kada bus. Tam, kad išvengtumėte panašių situacijų, nuolatos tikrinkite el. parduotuvių reputaciją specialiose svetainėse. Norėdamas apžvelgti pagrindines fototechnikos pirkimo vietas, kurias yra labiausiai pamėgę lietuviai, apžvalgos kriterijais pasirinkau šiuos aspektus: Kainos – apytikslės vidutinės fotografijos įrangos kainos. Pirkimo ypatybės – šalių/regionų ypatybės ir šiek tiek patarimų perkant juose. Ką verta pirkti – kokios prekės yra pigiausios aprašytoje šalyje ar regione, lyginant su kitais regionais ar šalimis. Populiaresnės e-parduotuvės – tai tiesiog lietuvių pamėgtos parduotuvės, siunčiančios pirkinius ir į Lietuvą. Populiaresnės pirkimo vietos Lietuva Rusija Europos sąjunga (išskyrus Lietuvą ir Lenkiją) Kinija (Honkongas) JAV Japonija Lenkija Visų pirkimo vietų palyginimas 5. Naujas ar panaudotas ? Tai gana dažnas klausimas, kadangi naudotų fotoaparatų kainos yra tikrai viliojančios. Todėl aprašiau kelis svarbiausius aspektus, į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį perkant panaudotą fotoaparatą. Visuomet pasidomėkite fotoaparato kilme. Jei pardavėjams jums atrodys įtartinas, geriau ieškokite kito. Tarp fotografų egzistuoja nerašytas susitarimas niekada nepirkti vogtų fotoaparatų, nes iš kiekvieno mūsų gali jis būti pavogtas. Na o neperkant vogtos technikos stabdomas juodosios rinkos progresas. Keli požymiai, kurie jums gali praversti siekiant atpažinti vagį: Parduodantysis nesako fotoaparato serijinio numerio arba sako, kad „nutrintas". Tam tikrose duomenų bazėse galima pagal šį numerį pasitikrinti ar aparatūra nėra vogta. Tai geras būdas atbaidyti vagis dar prieš susitinkant su jais. Aparatą skubama parduoti. Dažniausiai vagis teigia, jog žada jau rytoj kur nors labai toli išvažiuoti ar aiškina, jog turi ir taip daug pirkėjų, todėl neturi laiko „terliotis" su jumis. Dažnai kalbėjimo tonas yra grubokas, o pašnekovo balsas – nervingas. Kilmės istorija būna vieno ar dviejų sakinių. Dažniausiai bandoma įtikinti, kad fotoaparatą atidavė koks nors pažįstamas ir tema skubiai nukreipiama linkme „tai pirksi ar ne". Panašus atsakymas būna į klausimą apie fotoaparato galimybes. Prie fotoaparato nebūna jokios papildomos įrangos ar dokumentacijos. Vienas dažniausių vogto fotoaparato požymių – nėra fotoaparato akumuliatoriaus kroviklio. Sužinokite kiek kadrų padaryta su fotoaparatu. Visi veidrodiniai fotoaparatai turi vieną „achilo kulną" – tai fotoaparato užuolaidėlės. Priklausomai nuo fotoaparato klasės, jos gali tarnauti 50 000 (pigesni DSLR), 100 000 (vidutinės klasės DSLR) ar 300 000 kadrų (profesionalūs DSLR). Kai peržengiamas šis skaičius, fotoaparatas gali veikti sėkmingai ir toliau, arba pradėti elgtis nenuspėjamai (kai kurie kadrai bus tamsūs, kai kurie peršviesti). Pastaruoju atveju reikia užuolaidėles keisti, o šis „malonumas" kainuoja mažiausiai 700 Lt. Todėl visuomet perkant yra aktualu sužinoti ar greitai reikės keisti užuolaidėles. Visgi ką daryti, jei pardavėju nepasitikite ? Pateiksiu man žinomų būdų, kaip pažiūrėti padarytų kadrų kiekį įvairių gamintojų fotoaparatuose: Canon Visuose aparatuose, išskyrus profesionalių fotoaparatų seriją, paprastai peržiūrėti kadrų kiekio neįmanoma. Vienintelis variantas – sumokėti ~60 Lt „Sergitai" (garantinio remonto servisas, Lietuvoje) ir jie jums jį pasakys. 1D / 1Ds fotoaparatų serijoje ši informacija įrašoma į kiekvieno failo EXIF (1D/1Ds Mark III, deja, taip pat slepia kadrų kiekį). Nelabai seniai pasirodė įrankis, leidžiantis pažiūrėti padarytų kadrų kiekį naujesniuose fotoaparatuose (kalbama, jog nėra visiškai tikslus, bet geriau negu nieko). Nikon Visuose fotoaparatuose ši informacija įrašoma į kiekvieno failo EXIF. Pentax Daugumoje fotoaparatuose ši informacija įrašoma į kiekvieno failo EXIF, tačiau informacijai išgauti reikalingos specialios programos (pvz. ExifTool arba PhotoME). Kai kurių fotoaparatų informacija gali būti koduota (jos sužinoti nepavyks). Olympus Informacija pasiekiama per slaptą fotoaparato meniu, tačiau kartais ji nėra labai tiksli (šį skaičių galima pakeisti). Sony (neturiu informacijos) Išbandykite kaip veikia fotoaparatas. Tai taip pat gana dažnas klausimas - ką reikia daryti, norint įsitikinti, ar fotoaparatas nėra pažeistas, ar tarnaus dar ilgai po pirkimo. Štai ką derėtų daryti testuojant: Pamėginkite palandžioti po fotoaparato meniu, išbandykite visus mygtukus, ratukus (jei yra), norėdami įsitiktinti, kad visi jie veikia, juos lengva spausti (nėra užstrigę). Įjunkite integruotą blykstę, pabandykite su ja pafotografuoti. Pasitaiko atvejų, kad blykstės lempa būna sudegusi. Pabandykite padaryti keletą kadrų (keletą atskirų kadrų ir kadrų seriją) ant vieno iš prioritetinio režimo (programinio, diafragmos ar išlaikymo prioriteto). Jei kadrai per tamsūs arba per šviesūs, greičiausiai sugedusios fotoaparato užuolaidėlės. Diafragmos prioriteto režime pabandykite padaryti keletą kadrų su įvairiomis diafragmomis - nuo pačios atviriausios, iki uždariausios (pvz. F2.8, F5.6, F8, F16). Tai dažniausias testas perkant panaudotą objektyvą. Jei fotoaparatas atsisako veikti ir parodo klaidą, gali būti problemos su objektyvu. Dažnesni gedimai yra kontakto problemos (objektyvas išvis nefunkcionuoja), užstrigusios (neužsidarančios) užuolaidėlės. Padarykite kadrą uždėję ant objektyvo dangtelį (parametrai - išlaikymas ~1-3 sekundės, diafragma F8, jautrumas mažiausias įmanomas). Padarę kadrą įdėmiai peržiūrėkite jį ekranėlyje - jei matote spalvotų taškų, vadinasi LCD turi vadinamųjų „mirusių" taškų (pikselių). Tai nėra didelis trūkumas, bet kartais tokie taškai erzina peržiūrint nuotraukas. Pafotografuokite su fotoaparatu įvairiais nustatymais ir paprašykite pardavėjo persiųsti jums tuos kadrus (galite iš anksto su savimi pasiimti atminties kortelę, jei turite). Namuose ramiai peržiūrėkite visus kadrus - ar jums priimtinas fotoaparato objektyvo aštrumas, kontrastas. Kai kurie trūkumai, pvz. sensoriaus įbrėžimas ar dulkės, dažniausiai matosi tik padidinus nuotrauką, todėl fotografavimo metu bus sudėtinga tai patikrinti (vėlgi šioje situacijoje praverstų atsinešta atminties kortelė). Šiems trūkumams išryškinti padarykite keletą vientiso fono nuotraukų (dangaus, lubų, sienos ar kt.) parinkę F22 diafragmą. Peržiūrėdami nuotraukas monitoriuje ieškokite tamsių taškų - jei jų pozicija kaitaliojant nuotraukas nekinta, tai yra dulkės ant sensoriaus. Tai dažnai pasitaikanti, tačiau nesunkiai ištaisoma problema (sensorius valo fotoservisai, paslaugos kaina 30-50 Lt). Sensoriaus įbrėžimus atskirti sunkiau, nes jie primena dulkes. Tai itin retai pasitaikanti (atsirandanti dėl grubiai valyto sensoriaus), tačiau praktiškai neištaisoma problema. 6. Trumpai apie fotoaparato priedus Planuojant biudžetą fotoaparatui reikia įvertinti ir jo priedų kainą. Tam, kad galėtumėte iš anksto suplanuoti savo išlaidas, o ir neprisipirktumėte visko, ką rekomenduos pardavimo vadybininkas, susipažinkite su kai kuriais populiariausiais fotoaparatų priedais. Apie kiekvieną jų būtų galima greičiausiai parašyti ne ką mažesnį straipsnį, tačiau kol kas apsiribosiu glaustu jų apibūdinimu. Objektyvas Būtinas. Nors šį priedą miniu straipsnyje dažnai, vis dar sulaukiu laiškų, kuriuose žmonės klausia ar neišeitų taupymo tikslais iš pradžių apseiti ir be objektyvo. Gal ir išeitų, tačiau be jo fotoaparatas nedirbs - tai privaloma fotoaparato detalė. Beje, kompaktiniai fotoaparatai taip pat turi objektyvus, tik šie dažniausiai yra kur kas mažesni ir jų neįmanoma pakeisti. Tiesa, kokį objektyvą išsirinkti prie fotoaparto - atskiras (ir labai ilgas) klausimas. Atminties kortelė Būtina. Tai dar vienas labai svarbus komponentas, be kurio jūsų fotoaparatas tiesiog neišsaugos nuotraukų. Atminties kortelės skiriasi tipu, talpa, greičiu ir gamintoju. Tipas - tai atminties kortelės formatas, kuris dažniausiai būna nurodytas fotoaparato instrukcijoje (įprasti tipai: SD(HC) ir CF). Talpa (žymima MB arba GB) susijusi su nuotraukų kiekiu, tilpsiančiu į fotoaparatą (4 GB - aukso viduriukas šiuolaikiniams aparatams). Greitis nusako įrašymo į kortelę ir nuskaitymo spartą (žymimas pvz. "133x" arba "Class "6"); ši vieta gan paini, tad netolimoje ateityje aprašysiu plačiau. Gamintojas, galima sakyti, nusako atminties kortelės patikimumą (vieni patikimiausių - Sandisk, Lexar). Filtras objektyvui Pageidautinas. Pagrindinė priežastis pirkti filtrą - objektyvo apsauga. Kur kas lengviau pakeisti 50-100 Lt kainuojantį filtrą nei subraižytą priekinį objektyvo stiklą. Apsaugai geriausia naudoti UV arba Protective užrašais pažymėtus filtrus. Jei tai pirmasis jūsų aparatas arba nesate tikri ką perkate, jums TIKRAI nereikalingas visas filtrų rinkinys (neretai jį „įbruka" pardavėjai; dažniausiai tai UV, Skylight ir poliarizacinis filtrai). Foto kuprinė / krepšys Pageidautinas. Nors DSLR galima nešiotis bet kur, jį geriau patausoti. Specialus dėklas aparatui dažniausiai turi paminkštinimus (kritimo atveju) bei, priklausomai nuo dydžio, įvairių dėklų objektyvams, atminties kortelėms, baterijoms ir kitiems priedams. Krepšys, kuprinė ar dėklas - spręsti jums, išsirinkitę patogiausią (geriausia pamėginti susidėti techniką tiesiog parduotuvėje). Pats teikiu prioritetą kuprinėms, nes krepšių atveju greitai paskausta petį. Papildomas akumuliatorius Pageidautinas. Nėra nieko nemaloniau kaip vidury kokio nors renginio išsekęs akumuliatorius, kurį prieš išeidami pamiršote įkrauti. Kadangi įkrovimas užtrunka bent valandą, geriau atsargumo dėlei nešiotis antrą akumuliatorių. Jis taip pat labai vertingas ilgesnėse kelionėse. Baterijų laikiklis Nebūtinas. Kai kuriems fotoaparatams galima įsigyti tokią gražiai prie fotoaparato apačios priglundančią „dėžutę" (kartais vadinamą baterijų rankena), į kurią įsideda ne vienas, o du fotoaparato akumuliatoriai. Jos privalumai: pailgėja fotoaparato darbas, patogiau fotografuoti vertikaliai (papildomi mygtukai, geresnė ergonomika). Trūkumai: padidėja aparato dydis ir svoris, baterijų laikikliai nepigūs. Šį priedą geriausia pirkti kurį laiką jau pafotografavus, susipažinus geriau su fotoaparatu ir jo ergonomika. Galbūt nedidelė išimtis Canon 350D/400D/450D/500D - su baterijų laikikliu juos paimti į ranką pasidaro neįtikėtinai patogu. Trikojis Nebūtinas. Naudingas fotografuojant prasto apšvietimo sąlygomis ar naktį, tačiau daugeliui pradedančiųjų fotografų jis būna tik papildomas balastas, panaudojamas kartą ar kelis kartus per metus (geriau pasiskolinti / nuomotis). Be to, geras stovas kainuoja nemažai (o ir išsirinkti sunku); pigūs stovai dažnai mėgsta gesti (nepatvarios detalės), retai yra patogūs, nėra stabilūs. Tad geriausia stovo pirkimą atidėti vėlesniam laikui. Blykstė Nebūtina. Nors tai geras priedas, tačiau blykstės privalumai, mano nuomone, atsiskleidžia tik šiek tiek pažengus fotografijoje. Taip, aparatas lengviau fokusuos tamsoje ir galėsite apšviesti kiek tolimiau esančius objektus, bet jei jūsų tikslas yra gražios nuotraukos, geriau iš pradžių investuokite į žinias (pvz. fotografijos kursai ar knyga). Beje, el. aukcione „eBay" pakankamai paplitę gana pigūs fotoaparatų komplektai, kuriuose dažniausiai būna visi išvardinti fotoaparatų priedai. Deja, beveik visais atvejais tokiuose komplektuose dauguma priedų yra itin prastos kokybės: trikojai nepatvarūs, aparato dėklas nepritaikytas visiems šiems priedams, filtrai tamsina vaizdą, blykstė vos stipresnė nei integruota, atminties kortelės lėtos (neretai padirbtos), objektyvai beverčiai. 7. Kada pirkti ? Nėra nieko apmaudžiau kaip nusipirkti fotoaparatą ir jau kitą dieną sužinoti, kad gamintojas išleido naujesnį modelį už beveik tokią pačią kainą. Taigi, kada geriausias metas rinktis fotoaparatą ? Nors tai labai sunku apibendrinti, drįsiu teigti, jog dažniausiai naujas pradedančiųjų, entuziastų ir pusiau profesionalų klasės aparatas būna atnaujinamas kas maždaug 1,5 metų. Išimtis - prieškalėdinis periodas, kuomet retkarčiais gamintojai (vien komerciniais sumetimais) savo aparatus atnaujina tik simboliškai, o reklamuoja kaip visiškai naują fotoaparatą. Aukštesnės klasės fotoaparatai „įpėdinio" sulaukia kiek rečiau - kas maždaug 3 metus. Kur kas kebliau su objektyvais - beveik neįmanoma atspėti kada gamintojas išleis atnaujintą mėgiamo modelio versiją, tačiau tai dažniausiai būna ne dažniau kaip kartą per 4-6 metus. Fotografijos pasaulyje egzistuoja trys esminiai renginiai, o tiksliau parodos, per kurias dažniausiai būna pristatomi naujausi fotografijos produktai: CES (Consumer Electronics Show), vykstanti sausio pradžioje. Per ją pristatomi įvairūs elektronikos gaminiai, o fotoaparatų gamintojai dažniausiai jos metu pristato naujus kompaktinius fotoaparatus. PMA (Photo Marketing Association), vykstanti vasario mėnesį. Per ją pristatomi tik su fotografija siejami elektronikos gaminiai ir programinė įranga. Photokina, vykstanti rugsėjo pabaigoje. Per ją pristatomi tik su fotografija siejami elektronikos gaminiai ir programinė įranga. Nors tai pasitvirtina ne visada, dažnokai įspūdingiausi ir geriausi (angl. flagship) gaminių modeliai būna pristatomi būtent šios parodos metu. Jei labai nekantraujate sužinoti ką planuoja išleisti jūsų pasirinktas fototechnikos gamintojas, galite mėginti apsilankyti gandų svetainėse. Jų prognozės ne visuomet yra labai tikslios, tačiau retkarčiais apie naują gaminį galima sužinoti daug anksčiau nei pasirodo oficialus spaudos pranešimas apie jo pristatymą. Štai keletas tokių svetainių: Gandai apie Canon Gandai apie Nikon Gandai apie Pentax, Samsung Gandai apie Sony Gandai apie 4:3 sistemos dalyvius (Olympus, Panasonic, Fuji, Kodak, Leica, Sigma, Sanyo) 8. Pabaigai Straipsnį dar koreguosiu, tačiau jaučiu pareigą duoti visiems DSLR rinkos naujokams porą patarimų: Nepirkite iškart brangios optikos, jei tai pirmasis jūsų DSLR. Kad ir kaip jums ją kištų patyrę fotografai. Tai jus apsaugos nusivylimo pačiu fotoaparatu atveju (mažiau nuostolių, jei keisite į kitos firmos fotoaparatą), be to žymiai geriau suvoksite kokio objektyvo (geresnės kokybės ar tiesiog kito tipo) jums išties reikia. Jei galite, nepirkite ir universalių objektyvų. Kuo universalesnis objektyvas (apimantis vaizdą nuo labai plataus, iki stipriai priartinto), tuo prastesnė jo kokybė. Venkite objektyvų, kurių didžiausias židinio nuotolio skaičius skiriasi nuo mažiausio 7-10 kartų (pvz. 18-200 mm ar 28-300 mm). Jei galite, su DSLR pirkite tik vieną objektyvą. Esu matęs (per) daug atvejų, kai žmonės, supratę savo klaidingą pasirinkimą (pvz. kai suvokia, jog pasirinko „ne tos" firmos aparatą), apturi daug nuostolių parduodami ne tik fotoaparatą, bet ir jam skirtą optiką.

Kas supranta anglu k. gali pasiziureti mokomuosius filmukus "Digital Photography Lessons 1 on 1" Digital Photography Lessons 1 on 1:

Autorius: Павел Лосевский, losps@mail.ru Visi žino, kad profesionali studijos įranga kainuoja ne vieną šimtą ir net ne vieną tūkstantį dolerių. Dauguma fotomegėjų negali sau leisti tokios prabangos. Ką gi daryti jei norite padaryti nuostabius savo šeimos portretus? Galima nueiti į lauką ir pasinaudoti natūraliu apšvietimu bei fonu, bet ne visada oras būna palankus bei ne visada yra galimybė surasti tinkamą foną. Tokiu atvėju namų fotostudija visada jūsų paslaugoms. Taigi, pabandysime su minimaliomis išlaidomis padaryti šeimos portretą, vertą publikacijos žurnale. Be abėjo, tikras fotomegėjas turi turėti gerą kamerą (nebūtinai veidrodinę) ir išorinė blykstė. Mano atvėju tai Nikon coolpix8800 ir Nikon SB-600. Fonu gali būti baltos staltiesės kita(galinė) pusė. Tokia staltiesė yra pigesnė ir tankesnė negu neaustas fonas. Be to, kalbant apie foną, Jums labai pasisekė jei jūsų namuose yra vienspalviai tapetai. Šviesa. Išorinės blykstės šviesa nukreipta į šoną (mūsų atvėju į dešinę) į pritvirtintą prie stovo(štativo) vatmaną arba staltiesę. Jei pas jus yra laisvas (be baldų) kampas su baltais tapetais tai išorinė blykstę galima nukreipti į vieną iš sienų. Fono papildomam apšvietimui reikalinga paprasčiausia papildoma blykstę (kaina apie 50 Lt) ir šviesos sinchronizatorius už tą pačią kainą. Galima nupirkti dvigubai brangesnį šviesos sinchronizatorių, kuris nereaguoja į išorinės blykstės, pritvirtintos prie kameros pirminį blykstelėjimą prieš pagrindinį blykstelėjimą. O galima tiesiog užklijuoti šviesos sinchronizatoriaus fotodetektorių popieriumi, tada blykstė tikrai nereaguos į pirminį impulsą. Statom papildomą blykstę su stovu(štativu) iš kairės beveik prie pat fono ir nukreipiam į jį. Iš dalies papildomos blykstės šviesa ir šviesa, atsispindinti nuo fono sudaro galinį šoninį apšvietimą. (žr. schemą) Minėtą apšvietimą galima keisti keičiant fono, modelių ir blykstės padėtį. Pakankamai sudėtingas procesas, bet nepamirškite, kad mes su jumis taupome šimtus dolerių. Mūsų namų fotostudija paruošta. Aišku, tokio apšvietimo nepakanka fotografavimui visu ūgiu, tačiau portretui iki juosmens bei mažų vaikų fotografavimui – pilnai (žr. viršutinę ir apatinę nuotraukas). Rimtesniam rezultatui pasiekti galima naudoti dar vieną papildomą blykstę su šviesos sinchronizatoriumi iš kitos pusės. Portretai paprastai daromi su atvira diafragma ir sufokusuotomis akimis, be to atvira diafragma leis papildomai blykstei visiškai išblyškinti foną. Galutinis fono redagavimas gali būti atliekamas grafikos redaktoriuje. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad kiekvienas iš mūsų turi namuose fotostudiją mažiesiems – tai vonia. Blykstės šviesa atsispindi nuo paviršių daugelį kartų ir tokiu būdu susidaro vientisas apšvietimas, kaip žemiau esančiame foto. Jei vonios kambaryje yra šviesios plytelės, gerai atspindinčios šviesą, leistinas modelio ūgis gali smarkiai padidėti. Būtina nustatyti baltos spalvos balansą (white balance) orientuojantis į plytelių spalvą. Vertė: Nanuk Šaltinis: http://photo-element.ru/ps/homestudio/homestudio.html

Sioje temoje dekime ivairius straipsnius ar istraukas apie apsvietima fotografavimui, patarkime, pasidalinkime savo mintimis

Oi prisijuokiau is Zmonikes augintinio ravejimo sugebejimu

Maniskio zenklui viskas atitiko super, o man paciai nelabai

Tikrai.........spalvytes, emocijos.....niuuuuuuuuuuuuuuuuuu suuuuupppppppeeeeeeeeeeeerrrrr

Tiesiog pasakele koks gozis Saunuole, Nijoliux

Labai mielos nuotraukytes Ir man labai patiko pati pirmoji foto

Sveikinu su dovanele, Dory, ir didelis aciu O as noreciau Arvedai iteikti -už aktyvumą. Labai malonu, kad net ir per forumo bedeles nepabugo cia sugrizti