Korekciniai (konversiniai) filtrai Šie filtrai skirti spalvos balansui pakeisti. Jie yra kokio nors tam tikros spalvos atspalvio ir tampa aktualūs fotografuojant juostele, kurios spalvinio jautrumo negalima pakeisti. Jei kada teko fotografuoti patalpoje, apšviestoje kaitrinėmis lemputėmis, tikrai žinote, kad nuotraukose vaizdas atrodo pernelyg geltonas. Naudojant melsvą filtrą galima išlyginti spalvų balansą ir nuotrauka atrodys natūralesnė. Atitinkamai fotografuojant debesuotą dieną, nuotraukos melsvumas gali būti sumažintas su rausvai gelsvu filtru. Yra įvairių korekcinių filtrų. Tačiau fotografuojant skaitmeniniu fotoaparatu, šių filtrų naudoti neverta - vėliau nuotraukos spalvinį balansą galima lengvai pakoreguoti programine įranga. Ypač jei fotografuojate RAW formatu. Taigi skaitmeniniu būdu šių filtrų funkcijas galima visiškai kompensuoti. Be to, visuose skaitmeniniuose fotoaparatuose įdiegta galimybė nustatyti aplinkos spalvinį balansą - tiek pasirenkant nustatytą iš anksto reikšmę, tiek „fotografuojant" baltą popieriaus lapą ar specialią pilką kortelę ar skydelį. Iš anksto nustatomos reikšmės dažniausiai būna „Saulėta", „Debesuota", „Kaitrinė lemputė", „Fluorescecinis apšvietimas" ir panašios. Standartinė nuostata yra automatinis balansas, kuris dažniausiai neblogai veikia, bet paprastai nesusidoroja su kaitrinių lempučių skleidžiama šviesa. Dirbant su RAW formatu, spalvinis balansas koreguojamas specialiais šliaužikliais („Temperature" ir „Tint"), taip pat „pipete", kuria galima pasirinkti nuotraukoje esantį neutralios spalvos objektą. O apdorojant JPG ar kitokio formato nuotraukas, šią operaciją galima atlikti „Levels" ar „Curves" priemonėmis - dažnai padeda ir automatinis šių priemonių naudojimo režimas. Spalviniai filtrai Galima įsigyti praktiškai bet kokios spalvos filtrų. Nuo korekcinių jie skiriasi ryškia spalva. Jei korekcinis filtras yra švelniai rausvo atspalvio, spalvotas filtras bus ryškiai raudonas. Spalvoti filtrai dažniausiai naudojami nespalvotojoje tradicinėje fotografijoje. Jų paskirtis - suteikti nuotraukai tam tikrą nuotaiką, dramatizmo ar tiesiog pagerinti kai kurias savybes. Geltoni filtrai išryškina debesis, sniegą, sumažina atmosferos ūkanotumą. Ūkanotumas dažniausiai yra melsvo atspalvio, t. y. mėlynos spalvos spinduliai labiausiai išsklaidomi vandens garuose ir lašeliuose. Tad geltonas filtras, kuris nepraleidžia mėlynų spindulių, pašalina ir išsklaidytų spindulių sukeliamą efektą. Nuotrauka atrodo ryškesnė ir kontrastingesnė. Šilti žalsvi filtrai išryškina augmeniją, todėl tinkami peizažams fotografuoti. Oranžiniai filtrai dar labiau paryškina debesų kontūrus ir kontrastą. Raudoni filtrai šį efektą dar labiau sustiprina. Žydri filtrai priešingai - mažina saulės apšviestų vietų ir šešėlių kontrastą. Skaitmeninėje fotografijoje šių spalvinių filtrų taip pat praktiškai nereikia. Jei norėsite sukurti nespalvotą fotografiją, geriau, naudodami „Channel Mixer", suteikite konkrečiam spalviniam kanalui vienokį ar kitokį „svorį". Juk spalvotas skaitmeninis atvaizdas yra sudarytas iš trijų spalvinių komponentų - mėlyno, žalio ir raudono. Spalviniai filtrai yra išdėstyti ant skaitmeninio fotoaparato jutiklio. Todėl skaitmeniniu būdu gauti vienokio ar kitokio spalvinio filtro efektą ir pagaminti nespalvotą fotografiją kur kas paprasčiau ir pigiau, nei naudotis tikrais filtrais. Neutralūs tamsinantys filtrai Šie filtrai skirti į fotoaparatą patenkančios šviesos kiekiui sumažinti. Pagrindinė paskirtis - padidinti išlaikymo trukmę. Šviesią dieną net ir f/32 diafragmos reikšmė gali būti nepakankamai „tamsi", kad būtų pasiektas norimas ilgas išlaikymas. Tarkim, pailgintas išlaikymas bus reikalingas, jei norėsite „sulieti" judesį. Taip pat šie filtrai naudojami fotografuojant tekantį vandenį - nustačius ilgesnį išlaikymą, vandens paviršius susilieja, vizualiai jis tampa patrauklesnis ir netgi paslaptingesnis. Šie filtrai būna skirtingo tamsumo. Paprastai jie tamsina 2, 4 ir 8 kartus. Tai reiškia, kad jie mažina šviesos kiekį 1, 2 ir 4 ekspozicijos reikšmėmis (EV). Su 2 kartus tamsinančiu filtru išlaikymas nuo 1/60 s pailgės iki 1/30 s. Naudingiausiais iš šių filtrų greičiausiai galima laikyti 8 kartus tamsinančius, t. y. reikalaujančius 4 papildomų EV. Šie filtrai taip pat yra nepamainomi pagalbininkai, kai norite fotografuoti su atvira diafragma, kad susiaurintumėte ryškumo zoną. Tai ypač reikalinga portretinėje fotografijoje, kurioje ryškus objektas išskiriamas iš „susiliejusio" fono. Deja, saulėtą dieną pasirinkus f/2.8 diafragmos reikšmę ir ISO 100 jautrumą, nuotrauka gali būti „išdeginta". Šiuo atveju gali išgelbėti tiktai tamsinantis filtras. Na, o ką kalbėti apie tokius objektyvus, kurių didžiausia diafragma yra f/1.2? Šių filtrų efektus galima iš dalies sukurti programine įranga. Foną galima išskirti ir „sulieti" „Gaussian blur" ar „Lens blur" skaitmeniniais filtrais. Šoninį judesį galima sukurti „Motion blur" filtru. Vandens paviršių „sulieti" natūraliai bus sunku, o gal net neįmanoma. Tiesa, fotografuojant tekantį vandenį, galima išsisukti kitaip - nejudinant fotoaparato nufotografuoti 10 ar daugiau vienodų kadrų ir vėliau juos visus „suvidurkinti". Rezultatas bus panašus. Deja, dažniausiai šiems darbams teks sugaišti nemažai laiko. Tad tamsinantį filtrą tikrai verta įsigyti. O dar naudingiau turėti porą tokių filtrų, kurių tamsinimo koeficientai būtų skirtingi. Taigi trumpai. Šiuos filtrus naudokite, kai: norite fotografuoti atvira diafragma, kad išskirtumėte objektą iš fono, bet to neleidžia padaryti ryškus apšvietimas; fotografuojate tekantį vandenį. Dažniausiai jis atrodys gražiau, nei „sustingdytas" fotografuojant trumpu išlaikymu; fotografuojate šoninį judesį. Tarkim, sekate pravažiuojantį automobilį ir norite, kad fonas būtų kryptingai „sulietas"; žinote, kad jūsų objektyvas užfiksuoja vaizdą ryškiausiai, kai, tarkim, nustatyta f/5.6 ar f/8 diafragmos reikšmė, tačiau ryškus apšvietimas reikalauja naudoti f/16; dėl bet kokių kitų priežasčių norite tiesiog pailginti išlaikymą. Gradientiniai filtrai Gradientiniai filtrai taip pat yra tamsinantys. Būna ir spalvotų gradientinių filtrų. Nuo paprastų tamsinančių filtrų jie skiriasi tuo, kad jų tamsumas yra kintantis. Tai reiškia, kad viena filtro dalis yra tamsi, o toliau palaipsniui pereinama prie visiško skaidrumo. Perėjimo ruožas ir vieta gali būti labai įvairūs. Galbūt yra ir gerokai daugiau šių filtrų pritaikymo būdų, tačiau visgi dažniausiai jie naudojami fotografuojant peizažus arba kitokias kompozicijas, kuriose aiškiai išskirta horizonto linija. Kitaip sakant, jie prislopina dangaus ryškumą ir palieka nepakeistą gamtovaizdį. Jei fotografuojama atsisukus į saulę, dažnai gaunamas „išdegęs" ar tiesiog pernelyg šviesus dangus. Sutapatinus gradientinio filtro perėjimą su horizontu, galima sušvelninti dangaus ir žemės šviesumo skirtumą. Taip gaunama visapusiškesnė nuotrauka, jos dinaminis atspalvių intervalas vizualiai bus didesnis. Išsaugomos tiek žemės, tiek dangaus detalės. Gradientiniai filtrai gali būti ir spalvoti. Jų paskirtis yra specifinė - sukurti tam tikrą nuotaiką. Su oranžiniu gradientiniu filtru galima sukurti vakaro ar ankstyvo ryto iliuziją vidury dienos. Gradientinio filtro efektą galima iš dalies gauti ir su programine įranga. Viskas labai priklauso nuo to, kiek detalumo yra išlikę stipriai apšviestoje nuotraukos dalyje. Jei turite JPG formato nuotrauką, dalį jos galite šiek tiek patamsinti. Tam „Photoshop" ar GIMP programoje reikia susikurti papildomą sluoksnį virš nuotraukos ir užpildyti jį gradientiniu užpildu, pereinančiu iš juodos spalvos į baltą. Jo santykį su žemiau esančiu sluoksniu reikia nustatyti „Multiply", o stiprumą (opacity) parinkti tokį, koks atrodo geriausias. Taip dalis nuotraukos gali būti patamsinta. Jei fotografuojate RAW formatu, galite iš vienos nuotraukos pabandyti padaryti skirtingo šviesumo atvaizdus, koreguodami išlaikymo (exposure) slankiklį. Kadangi RAW formatu išsaugomas didesnis dinaminis šviesumo diapazonas, dažnai galima „išpešti" pakankamai kokybišką atvaizdą ir iš smarkiai apšviestų sričių. Tokias dvi nuotraukas galima sudėti sluoksniais vieną ant kitos ir tarpusavyje suderinti, kad matytųsi ir stipriai apšviestos sritys, ir tamsesnės. Atskiras šio proceso pavyzdys yra HDR apdorojimas iš to paties vieno RAW failo, bet tai jau kita tema. Deja, gradientinis filtras turi ir nemažai trūkumų. Fotografuodami peizažą, tikrai ne visada „laikysite" horizontą ties viduriu. Gradientinis perėjimas taip pat gali būti įvairiose filtro vietose. Tad srieginiai filtrai gerokai apriboja. Norint naudoti šį filtrą, parankiau turėti želatininio filtro laikiklį ir atitinkamą gradientinį filtrą. Laikiklyje galima keisti jo padėtį ir perėjimą užfiksuoti bet kurioje norimoje vietoje. Kitaip sakant, filtrą galima stumdyti aukštyn ir žemyn ar nustatyti iš viso bet kokiu kitokiu kampu. Gradientinis filtras naudojamas: kai norite išlyginti skirtingo šviesumo aiškiai atskirtas sritis; fotografuojate atvirą peizažą ir dangaus bei gamtovaizdžio šviesumo skirtumas yra didelis; norite sukurti specifinę nuotaiką, išryškindami perskirtą zoną. Poliarizacinis filtras * Poliarizacinis filtras Bet kuris filtras yra sąlyginai nepigi investicija. Tad jei norite išsirinkti tik vieną vienintelį filtrą, tai turėtų būti poliarizacinis filtras. Jo efektų paprastai neįmanoma sukurti programinėmis priemonėmis arba tai galima padaryti tik labai ribotai. Kuo gi šis filtras toks ypatingas, palyginti su kitais? Ogi tuo, kad jis filtruoja šviesos bangas pagal jų svyravimo kryptį. Paprastai kalbant, šviesos bangos sklinda „svyruodamos" įvairiausiomis kryptimis. Poliarizacinis filtras atrenka tik viena kryptimi svyruojančias bangas. Kad būtų galima keisti filtruojamo svyravimo kampą, šie filtrai turi besisukinėjantį stiklą. Tai teorija, o praktinė nauda yra štai kokia. Nuo nemetalinių paviršių (vandens, stiklo, plastiko) tam tikru kampu atsispindėjusi šviesa yra poliarizuota. Taigi jei atitinkamai pasuksite filtrą, šie atspindžiai paprasčiausiai bus nufiltruojami. Todėl fotografuodami parduotuvės vitriną, nufotografuosite tai, kas yra joje, o ne šalia esančios gatvės atspindį. Poliarizaciniai filtrai taip pat panaikina atspindžius nuo blizgių paviršių, šiuo atveju - nuo automobilio stogo ir stiklo (nuotrauka kairėje). Dėl to blikų vietose atkuriamos natūralios spalvos, tapo įmanoma matyti kitapus stiklo esančią erdvę. Fotografuodami be poliarizacinio filtro (nuotrauka dešinėje), atspindžių reguliuoti negalime, skirtumai puikiai matomi plika akimi. Su poliarizaciniu filtru * Be filtro * Kadangi vandens paviršius banguoja, idealiai atspindžių nufiltruoti nepavyks, tačiau giliau „įsiskverbti" į vandenį galima. Galima pašalinti didelę dalį paviršiaus atspindžių ir nufotografuoti dugną ir plaukiojančias žuvytes. Geriausiai žinomas ryškiai mėlyno dangaus efektas. Kai kuriose nuotraukose jis atrodo toks mėlynas, kad neaišku, ar tai nėra padaryta kažkokiomis manipuliacijomis. Paprastai vienintelė manipuliacija yra poliarizacinis filtras. Atmosferoje išsisklaidžiusių vandens lašelių atspindėta šviesa taip pat yra poliarizuota. Ją nufiltravus, išryškinama dangaus spalva. Šis efektas veikia geriausiai, kai fotografuojama 90° kampu nuo saulės. Dėl šios priežasties poliarizacinio filtro negalima naudoti fotografuojant panoramas - dangaus apšvietimas ir spalvingumas gali taip skirtis, kad nepavyks sujungti nuotraukų. Poliarizacinis filtras tikrai gali sumažinti miglos poveikį. Augalija, ypač lapai, taip pat atspindi poliarizuotą šviesą. Tad fotografuojant su poliarizaciniu filtru, žolė gali atrodyti žalesnė, spalvos ryškesnės ir sodresnės. Apšviestų ir šešėliuotų vietų kontrastas gali būti sumažintas. Poliarizacinio filtro efektą neretai sunku įvertinti kitaip, kaip tik atlikus kelis bandymus. Tiesa, poliarizacinis filtras turi ir neigiamą poveikį - jis praleidžia tik dalį šviesos ir dėl to tamsina. Šviesos srautas gali būti sumažintas 1,5-2 EV. Jei fotografuojate pasirinkę 1/180 s išlaikymą su filtru, gali būti, kad išlaikymas sutrumpės iki 1/60 s. Nuotraukos darytos naudojant poliarizacinį (kairėje) ir „Skylight" tipo (dešinėje) filtrus. Poliarizacinis filtras sodrina dangų, taip išryškindamas pagrindinį siužeto veikėją, ir suteikia nuotraukai daugiau spalvinių emocijų. „Skylight" filtras švelnina pustonius, perteikia natūralesnes žmogaus kūno spalvas. Taip pat puikiai tinka fotografuoti portretus. Su poliarizaciniu * Su Skylight filtru * Renkantis poliarizacinį filtrą reikia žinoti, kad jų būna dviejų tipų - linijiniai ir cirkuliariniai. Linijiniai filtrai pigesni, tačiau tinka ne visiems fotoaparatams. Jie netinka veidrodiniams fotoaparatams su autofokusavimo sistema (o skaitmeninių veidrodinių aparatų kitokių ir nebūna). Fotoaparatuose, kuriuose autofokusavimo sistemos veikimas pagrįstas veidrodžių sistema, nuo šių veidrodžių atsispindėjusi šviesa taip pat poliarizuojama. O poliarizacinis filtras gali šios šviesos lygį „numušti" tiek, kad sistema negalės veikti. Kompaktiniuose fotoaparatuose fokusavimui dažnai naudojamas tas pats jutiklis, kuris naudojamas ir fotografuojant, o iki jo šviesos kelias yra tiesioginis. Tad jiems tinka ir toks filtras. Tuo tarpu cirkuliarinis filtras turi du sluoksnius: poliarizuojantį ir išsklaidantį poliarizuotą šviesą. Todėl šis filtras tinka visiems fotoaparatams, nes iš filtro išeinanti šviesa vėl tampa tarsi nepoliarizuota. Atitinkamai tokie filtrai yra ir brangesni. Su dviem poliarizaciniais filtrais galima „pasigaminti" kintamo stiprumo tamsinantį filtrą. Tai galima padaryti užsukus vieną ant kito du filtrus. Priekinis iš jų turi būtinai būti linijinis, antrasis - bet koks. Sukinėjant priekinį filtrą antrojo atžvilgiu, galima reguliuoti į antrąjį filtrą patenkantį šviesos srautą. Deja, tokia kombinacija turi trūkumą - tą patį poliarizavimo efektą, kuris ne visais atvejais yra pageidautinas. Skaitmeninis poliarizacinio filtro efektų simuliavimas ne visada įmanomas, nes jis veikia ne kiekybines, o bangines šviesos savybes. Galima iš dalies susilpninti dangaus atspindžius nuo stiklo ir vandens pasinaudojant spalvinėmis savybėmis, taip pat sustiprinti dangaus spalvos intensyvumą. Atvaizdus paprastai apdorojame RGB formatu, kur trys spalviniai komponentai yra išskaidyti į tris kanalus. Kiekvienas iš šių kanalų atskirai yra tarsi per atitinkamos spalvos filtrą sukurtas nespalvotas atvaizdas. Yra kitoks apdorojimo metodas, „Photoshop" terminais vadinamas LAB. L kanalas yra tarsi nespalvotas atvaizdas, rodantis atvaizdo šviesumą. A ir B kanalai skirti tik spalvų informacijai saugoti. Taigi dalinį poliarizacinio filtro efektą galima sukurti taip: nusikopijuokite raudonojo kanalo atvaizdą, konvertuokite nuotrauką į LAB ir į L kanalo vietą įkelkite nusikopijuotą raudonojo kanalo atvaizdą. Poliarizacinis filtras naudojamas: kai norite suteikti scenai dramatiškumo: išryškinti dangaus mėlį, sukurti debesų kontrastą, paryškinti spalvas. Nepamirškite, kad labiausiai poliarizuota dangaus zona yra 90° kampu nuo saulės. pašalinti atspindžius nuo stiklo ar vandens. Daugiausiai atspindžių bus nufiltruota, jei fotografavimo kryptis - 30° kampas nuo fotografuojamo paviršiaus; kai fotografuodami peizažą norite sumažinti saulės apšviestų ir šešėliuotų vietų kontrastą.
